Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, nedalyvaujant atsakovams Renatai Kavaliauskienei ir Remigijui Kavaliauskui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės Jurgos Šakienės, skundą atsakovams Renatai Kavaliauskienei ir Remigijui Kavaliauskui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 75 str. 4 d., 5 d. ir 7 d.), byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui ir atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 Prienų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas, rinkliavos dydį ir mokėjimo terminus bei atitinkamais laikotarpiais pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno pusmečio paskutinės dienos (Nuostatų 17-19 punktai).

Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovai Renata Kavaliauskienė ir Remigijus Kavaliauskas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Prienų rajono savivaldybėje, adresu: M. Valančiaus g. 6-3, Prienų m., Prienų r. sav. (VĮ Registrų centro 2015 m. gegužės 18 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Pareiškėjo į bylą pateiktas 2015 m. gegužės 19 d. Gyventojų registro tarnybos Išrašas apie asmenį patvirtina, kad atsakovė Renata Kavaliauskienė minėtu adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Kadangi nekilnojamojo turto objektas yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Iš to seka, kad atsakovai pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai ir pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Pareiškėjai skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. atsakovai nėra sumokėję pareiškėjui 108,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 23 d. Taigi vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėjams už kiekvieną pusmetį buvo skaičiuojama 28,32 Lt vietinės rinkliavos mokesčio suma. Penkerių metų laikotarpiu, jiems turėjo būti apskaičiuota 283,20 Lt (28,32 x 10) vietinės rinkliavos mokesčio suma (tai atitinka 82,02 Eur). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. paskaičiuota 8,22 Eur vietinės rinkliavos suma. Taigi, įvertinus vietinės rinkliavos apskaičiavimo senatį, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjas priskaičiavo 90,24 Eur (82,02 + 8,22) vietinės rinkliavos, kuri gali būti priteistina iš atsakovų.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 108,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo mažintinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovų Renatos Kavaliauskienės ir Remigijaus Kavaliausko 90,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Renatos Kavaliauskienės ir Remigijaus Kavaliausko 28,96 Eur su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas. Nurodo, jog dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo naudojosi skolų išieškojimo įmonės UAB „Juris LT“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 28,96 Eur.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos). Advokatei Jurgai Šakienei 2015 m. liepos 23 d. rengiant pareiškėjo skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 699,8 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 699,8 Eur užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).

Iš pareiškėjo pateikto 2015 m. liepos 23 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, 2015 m. sausio 1 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 316, 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutarties ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatė Jurga Šakienė. Į bylą pateikta 2015 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1081 bei 2015 m. birželio 2 d. AB SEB banko Vietinio mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ už dokumentų paruošimą teismui pagal sąskaitą faktūrą Nr. JUR1081 UAB „Juris LT“ sumokėjo 28,96 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 1 749,50 Eur suma (699,8 x 2,5 = 1 749,50). Pareiškėjo prašoma priteisti 28,96 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl gali būti priteistina iš atsakovų. Tačiau teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas 84 procentais (90,24/108,01 x 100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,84 ir pareiškėjui iš atsakovų priteistina 24,32 Eur (28,96 x 0,84) išlaidų suma. Kadangi solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatyme nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose solidarioji pareiga nėra numatyta, todėl iš atsakovų Renatos Kavaliauskienės ir Remigijaus Kavaliausko pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 24,32 Eur priteistini lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 12,16 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-698/2013)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų Renatos Kavaliauskienės ir Remigijaus Kavaliausko solidariai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 90,24 Eur (devyniasdešimt eurų, 24 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės Renatos Kavaliauskienės ir atsakovo Remigijaus Kavaliausko po 12,16 Eur (dvylika Eur, 16 euro centų) pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.