Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-469/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-06
Bylos Nr.
1A-469/2011
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00147-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Viktoras Kažys, Rūta Mickevičienė (pran.)
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-469/2011Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00147-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.3(N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teisėjų: Viktoro Kažio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylika) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad laikotarpyje iki 2010 m. rugsėjo 29 d. 14 val. 20 min., nenustatytomis aplinkybėmis gavęs du paketus su 30,7537 g bendro svorio lipnios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 7,6269 g narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfmo), ir du paketus su 25,9786 g bendro svorio miltelių, kurių sudėtyje buvo 14,7298 g narkotinės medžiagos heroino (diacetilmorfmo), šiuos paketus su narkotine medžiaga, paslėptus keturiuose sportiniuose bateliuose įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno iš nenustatytos vietos iki Alytaus pataisos namų, esančių Alytuje, Ulonų g. 8a, šias narkotines medžiagas atgabenęs 2010 m. rugsėjo 29 d. 14 val. 20 min. pasikėsino platinti Alytaus pataisos namuose, pateikdamas šiuos sportinius batelius su juose paslėptomis nurodytomis narkotinėmis medžiagomis pataisos namų pareigūnams Pasimatymų biuro daiktų ir asmenų patikros patalpoje, kad šie daiktai būtų perduoti nuteistajam T. K., tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tikrindami pateiktus daiktus pataisos namų pareigūnai sportiniuose bateliuose paslėptą narkotinę medžiagą rado ir išėmė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sumažinti paskirtą bausmę. Nuteistasis A. P. nurodo, kad prisipažino kaltu visiškai, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nuoširdžiai gailisi. Mano, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies skyrė jam bausmę už ankstesnius teistumus.

Teismo posėdyje dalyvavę gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo švelninti paskirtą bausmę, esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skundžiamu nuosprendžiu A. P. yra nuteistas už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 str. 6 d.). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Apelianto padarytas nusikaltimas yra labai sunkus ir pavojingas visuomenei, nes kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių. Nuteistasis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Rasto ir paimto heroino kiekis (22,3597 g) daugiau nei 2 kartus viršija nustatytą rekomendacinį tokios narkotinės medžiagos labai didelį kiekį (pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas heroino kiekis laikomas labai dideliu, kai jis didesnis kaip 10 g). Vertinant nuteistojo A. P. teiginį, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose nurodoma, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ar galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis nėra saistomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo, jis objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino minėtų aplinkybių visumą ir pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio ir paskirtos nuteistajam bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas pakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Teismas nuteistajam A. P. už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą paskyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų), laikyti tokią bausmę neteisinga ir aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. paskyrė bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o ankstesni A. P. teistumai (praeityje jis teistas 21 kartą) yra jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies skyrė jam bausmę už ankstesnius teistumus. Ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas, nuteistojo vertybinę orientaciją. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, yra teisinga ir ne per griežta, dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A. P. atsisakė gynėjo (2 t., 21 b.l.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. P. teisė į gynybą nebuvo pažeista (BPK 22 str., 51 str., 52 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Viktoras KažysLinas Šiukšta