Utenos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė patenkinti jos pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina E. R., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą bei atnaujinti jai, t.y. pareiškėjai G. D., terminą palikimui priimti, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini)mirusios jos motinos E. R.. Pareiškėja paaiškino teisme bei yra nurodyta jos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad (duomenys neskelbtini) susituokė jos tėvai A. R. ir E. R. (K.). Po santuokos sudarymo kartu gyvendami ir tvarkydami bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) tėvai įgijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, namų apstatymo ir apyvokos daiktus, kuriuos valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. R., gyvenęs (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, notarui per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą niekas iš įpėdinių nepadavė. Palikimą priėmė E. R., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes po sutuoktinio mirties ji toliau gyveno tame pačiame name, namu, jame esančiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kitu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savo, prižiūrėjo ir tvarkė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. R., iki pat savo mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), testamento ji nepaliko, notarui per įstatymo nustatytą terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą niekas iš įpėdinių nepadavė. A. R. ir E. R. šeimoje buvo keturi vaikai: pareiškėja G. D. (buvusi R.), A. R., miręs (duomenys neskelbtini), J. R., miręs (duomenys neskelbtini), ir B. R., miręs (duomenys neskelbtini). Nors ūkinėse knygose kaip šeimos galva įrašytas J. R., tačiau jis tėvų namuose negyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, savo tėvų turto nustatyta tvarka nepaveldėjo ir jo nevaldė, todėl darytina išvada, kad jis palikimo nustatyta tvarka taip pat nepriėmė, todėl A. R. ir E. R. turtas liko nepaveldėtas nustatyta tvarka. Tėvų namas ir kiti pastatai stovi ant Lietuvos valstybei priklausančio žemės sklypo. 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 2,25 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris supa žemės sklypą, kuriame stovi pastatai ir iki šio žemės sklypo yra nustatytas servitutas. Šio žemės sklypo 430/645 dalys priklauso pareiškėjai, 215/645 dalys - J. R. (B. R. sutuoktinei), tačiau pastatai, stovintys ant valstybinės žemės, iki šiol nustatyta tvarka nėra paveldėti, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neįregistruota nuosavybės teisė į juos. Pareiškėja nori gauti savo motinos E. R. turto paveldėjimo teisės liudijimą, bet notarui reikia pateikti įrodymą, patvirtinantį, kad E. R. priėmė A. R. palikimą, todėl prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 ir 3 dalys numatė, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos“, to paties kodekso 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad „šio Kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“. Pareiškėja mano, jog įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra senyvo amžiaus - 82 metų, prastos sveikatos, negali savimi pasirūpinti, anksčiau manė, kad pradės tvarkyti namo reikalus pagerėjus sveikatai, tačiau sveikata taip ir nepagerėjo, be to, dėl teisinių žinių paveldėjimo ir nuosavybes teisiniuose santykiuose stokos buvo praleistas nustatytas terminas palikimui priimti, nes pareiškėja manė, jog niekur kreiptis dėl palikimo priėmimo nereikia, manė, kad savo motinos E. R. turtą paveldėjo būdama dukra, t.y. pirmos eilės įpėdinė. Tačiau po kreipimosi į valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialą, o vėliau ir pas teisininkus, sužinojo, kad palikimui priimti yra nustatyta speciali tvarka, todėl buvo praleistas palikimui priimti nustatytas terminas. Pareiškėja mano, kad praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų teisių, nes paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, paveldimas turtas neperleistas tretiesiems asmenims, daugiau nėra gyvų pirmos eilės įpėdinių, dėl paveldimo turto nėra jokių ginčų. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad galėtų būti pateiktas A. R. palikimo priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas, nes kitokiu būdu nėra galimybės šį faktą patvirtinti.