Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-114/2011

Teisėjas Gerutis Varanavičius (Proceso Nr. 1-25-1-00217-2011-3)

2011 m. spalio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Smolsko, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistajam M. J., nuteistųjų M. J. ir G. A. gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir G. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose; G. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 66 str.1 d., 2 d. pagrindu, M. J. ir G. A. į paskirtas bausmes įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-23 iki 2011-06-28.

Nukentėjusio E. V. civilinis ieškinys atmestas, kaip atlygintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2011-02-23, apie 11.30 val., sugadindami buto durų spynos atraktą, kėsinosi įsibrauti į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir pagrobti svetimą, E. V. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, nes jie buvo pastebėti kaimyninio buto gyventojos ir, vengdami sulaikymo, iš nusikaltimo vietos pasišalino.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį M. J., nuteistųjų gynėją, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. J. ir G. A. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog M. J. ir G. A. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Nuteistasis G. A. pripažino, jog jis 2011-02-23 su M. J. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio namo laiptinėje, o M. išėjus, jam spontaniškai kilo mintis paskambinti į vieno buto duris, patikrinti ar ten nėra žmonių ir jas atrakinti. Būtent šį butą kaltinamasis pasirinko todėl, kad durys buvo užrakintos tik viena maža spyna. G. A. turėjo įrankius – veržliaraktį, atsuktuvą ir stumdomą peiliuką, kuriuos jis naudojo savo bute. Pirmas duris atidarė greitai, o besikrapštant prie kitų, sugrįžo Mindaugas ir pareiškė, kad nereikia daryti nesąmonių. Paskui, besileidžiančius žemyn, abu kaltinamuosius sulaikė policijos pareigūnai. Kai pareigūnai pas kaltinamąjį surado įrankius, jis labai išsigando ir pareiškė, kad juos rado laiptinėje ant palangės.

Nuteistasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl įrankių tariamo suradimo laiptinėje taip pat buvo nurodęs analogiškai G. A., tačiau pastarajam vėliau nurodžius kitas aplinkybes, šią versiją paneigė ir M. J.. Kaltinamųjų susitarimas eiti tariamai susitikti su tariama M. J. pažįstama M. (nuo mokymosi laikų (duomenys neskelbtini) mokykloje) dėl nuomojamo buto apžiūros, kaip versija, buvo paneigta ikiteisminio tyrimo metu. Nei vienos merginos, vardu M., kurios mokėsi Pilėnų vidurinėje mokykloje, M. J. neatpažino (T1 b.l. 68-71), o, įvertinant tarnybinį pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) nuomojamų butų, buvo gauti duomenys, kad šiame name nuomojamų butų nėra, todėl šios versijos dėl tariamos nuomojamo buto paieškos laikymasis vertinamas kaip nuteistųjų gynybinė taktika.

Liudytojos B. S. parodymais nustatyta, kad išgirdusi įtartiną krebždesį, pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė kažkokį vyruką rakinantį kaimyno buto duris. Norėdama jo paklausti ką jis ten daro, liudytoja atrakino duris ir išėjo į laiptinę, tačiau to vaikino jau nebuvo. Pamačiusi išlaužtas ir atidarytas kaimyno buto duris, liudytoja apie tai pranešė policijai. Liudytoja tvirtino mačiusi tik vieną asmenį, tačiau policijai pranešė, kad laužiasi vagys.

Bylos daiktiniais ir rašytiniais įrodymais - apžiūros protokolu (T1 b.l. 57, 58) neginčijamai nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje įrašytas liudytojos telefoninis pranešimas apie vagystę neginčijamai patvirtino, kad liudytoja L. B. S. pranešė policijos budėtojui apie du į kaimynų butą besilaužiančius asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais neginčytinais duomenimis, kurie vėliau, dėl B. S. garbaus amžiaus bei jos patirto streso dėl nusikalstamo įvykio, buvo šiek tiek kitaip interpretuojami tiek pačios liudytojos veiksmų eigos, tiek asmenų skaičiaus atžvilgiu.

Tai, kad į butą laužėsi du asmenys patvirtino ir liudytojas, policijos pareigūnas K. M. nurodęs, kad gavo pranešimą apie dviejų asmenų laužimąsi į svetimą butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir su kolega V. M. per vieną minutę atvykę į įvykio vietą, nurodytos gatvės antro namo laiptinėje sulaikė du vyriškius.

Liudytojai, policijos pareigūnai V. M. ir G. G. visas bylos aplinkybes išdėstė analogiškai kaip ir liudytojas K. M., papildomai nurodę, kad pas sulaikytą G. A. galinėse kišenėse buvo rasti įrankiai – replės, atsuktuvas, darbinės pirštinės, kad vežamas automobiliu ir sėdėdamas galinėje sėdynėje G. A., labai muistėsi, o jam išlipus, visi šie daiktai buvo palikti ant sėdynės. Liudytojas G. G. taip pat patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą, jokių kitų asmenų, be kaltinamųjų, nematė.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš liudytojos B. S. parodymų akivaizdu, kad G. A. ir M. J., nusikalstamų ketinimų atsisakė ne savo iniciatyva, o todėl, kad jie buvo pastebėti liudytojos, kuri, kaip nurodė savo parodymuose, rakino savo buto duris, kad išeiti į laiptinę. Būtent šis liudytojos veiksmas - savo buto durų rakinimas - ir įtakojo G. A. ir M. J. nusikalstamų veiksmų – laužimosi į svetimą butą -nutraukimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, tačiau operatyvaus policijos pareigūnų reagavimo į pranešimą apie vagystę dėka, buvo sulaikyti jiems dar neišėjus iš laiptinės.

Tai, kad pas G. A. buvo rasti įrankiai – atsuktuvas, peilis, veržliaraktis, kuriais jis siekė atsikratyti net policijos automobilyje, nuteistojo parodymų dėl spontaniškai kilusios minties įsilaužti į butą nepatvirtino, priešingai, tokių įrankių turėjimas, kurie einant ne tik apžiūrėti nuomojamo buto, bet ir šiaip kasdien su savimi nesinešiojami, nuteistojo ketinimus įsilaužti į butą nepaneigia, o tik patvirtina.

Įvertinus išdėstytą ir bylos visus duomenis, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kruopščiai ištyrė G. A. ir M. J. keliamas versijas, kurios nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino, preciziškai surinkti įrodymai, kurie buvo pilnai ištirti ir tinkamai įvertinti teisme įstatymų nustatyta tvarka, abejonių dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nekelia, todėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir jų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų M. J. ir G. A. apeliacinius skundus atmesti.