Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., prie elektros pastotės, esančios tarp Vytauto ir Varpilės gatvių, Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone, t. y. viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškoliojo O. M., I. P., R. M.. Tokiais veiksmais M. G. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantė M. G. buvo pripažinta kalta dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, t. y. už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Iš 2009 m. liepos 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad M. G. 2009 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., prie elektros pastotės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone, t. y. viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškoliojo I. P., O. M., ir R. M. (b. l. 3). Šias aplinkybes patvirtina minėtų nukentėjusiųjų 2009 m. birželio 4 d. pareiškimas (b. l. 4), jų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 5-7) ir parodymai, duoti teismo posėdžio metu (b. l. 27 antra pusė – 28), iš kurių matyti, kad, įvykus konfliktui dėl išpiltų šiukšlių ant bendro naudojimo tako, M. G. necenzūriniais įžeidinėjo ir koliojo nukentėjusiąsias. Liudytojas S. V. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8) ir teismo posėdžio metu nurodė (b. l. 28 antra pusė), kad tiesiogiai girdėjo ir matė konfliktą, bei patvirtino, jog M. G. nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius, bandydama jas įžeisti. Liudytojas G. R. rašytiniame paaiškinime (b. l. 9) bei teismo posėdžio metu (b. l. 28 antra pusė) paaiškino, kad konflikto nematė, tačiau girdėjo, pažymėjo, jog M. G. garsiai šaukė ant žmonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių asmenų paaiškinimai yra nuoseklūs, patvirtina bei papildo vieni kitus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad liudytojas V. G. teismo posėdžio metu nors ir nurodė, kad iš jo sutuoktinės M. G. negirdėjo jokių necenzūrinių žodžių, tačiau iš jo parodymų matyti, kad paties konflikto jis nematė, o apie jį jam papasakojo jo sutuoktinė (b. l. 29), todėl jo parodymai negali būti laikomi objektyviais. Liudytoju taip pat buvo apklaustas Institucijos pareigūnas A. A., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris paaiškino, kad įvykis įvyko ant bendro naudojimo tako, kuris yra tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, netoliese yra gyvenamieji namai, aplink - gyventojų daržai, šalia - elektros pastolės pastatas (b. l. 36 antra pusė). Įvykio vieta yra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 33). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad M. G. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ir koliojo nukentėjusiąsias, savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės apeliantei pasisakyti apie bylai reikšmingas įvykio aplinkybes, yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų (b. l. 15, 27-29, 36-37) teismas tiek pačiai apeliantei, tiek jos atstovei advokatei S. Č. suteikė galimybę pasisakyti iš esmės, teikti prašymus, užduoti klausimus liudytojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės atstovės prašymą apklausti liudytojais apeliantės sūnų M. G., jos seserį L. S. ir sesers sutuoktinį I. S., konstatavęs, kad byloje nėra jokių duomenų, jog įvykio aplinkybes matė S., o ankščiau įvykusiame teismo posėdyje pati M. G. nurodė, kad įvykio metu neįgalus sūnus buvo vienas vonioje (b. l. 15, 27 antra pusė). Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų, bet ir pašalinių, bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymais. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą paskyrė, praleidęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuobaudos skyrimo šešių mėnesių terminą, taip pat nepagrįstas, nes teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi pratęsė administracinės atsakomybės sprendimo priėmimo terminą iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.