Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad reikalavimą grindžia pateiktu servituto planu (b. l. 12 t.III). Kelias, nurodytas pateiktame plane atitinka (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą bei Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 06 03 sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Plane nurodytas kelias yra vienintelis galimas patekimas į ieškovo namų valdą. Dalis kelio yra įsiterpusi į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Formuojant atsakovų žemės sklypą buvo padaryta klaida, nes kelio užimamas plotas nebuvo išminusuotas iš savininkui suteikto žemės sklypo ploto, todėl reikalinga nustatyti servitutą. Sprendžiant šį klausimą administraciniame teisme, buvo nustatyta, kad tai nėra viešojo intereso gynimas, todėl Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prašymas buvo paliktas nenagrinėtas. Plane nurodytas vietinės reikšmės kelias nėra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka galimai dėl lėšų stygiaus.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nurodyto kelio nėra, yra tik išvažinėtos provėžos, kad kelias nesuformuotas, neįregistruotas, neatitinka kelio sąvokos, nurodytos Kelių įstatyme. Kelių įstatyme numatyti apribojimai įrengti kelią, kurie siejami su statybos techniniais reikalavimais, saugotinais augalais, apsaugos zonomis ir pan., turi būti taikomi ieškovo nurodytam keliui. 2005 metų projektiniuose dokumentuose buvo planuojama įrengti bendro naudojimo kelią kitoje vietoje. Kelio tąsa patenka į trečiajam asmeniui K. T. priklausantį žemės sklypą, todėl ieškovo prašymas nustatyti kelio servitutą vienoje atkarpoje neturi prasmės.

Trečiųjų asmenų Metelių regioninio parko atstovas ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2007 metų (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 06 03 sprendimu patvirtinta vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema buvo suderinti su Metelių regioniniu parku. Ginčo kelias yra senas kelias, todėl servituto nustatymas būtų tik fakto įteisinimas, nėra tikslinga ir racionalu svarstyti kito kelio galimybę, esant senam. Atsakovų žemės sklypo parengiamuosiuose nuosavybės dokumentuose (sklypo ribų paženklinimo akte, žemės sklypo eksplikacijoje, abrise, kiekybinės žemės charakteristikos lentelėse) bendro naudojimo kelio plotas yra pažymėtas ir įskaičiuotas į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Tai, jog nebuvo nustatytas servitutas atsakovams priklausančiame žemės sklype, yra projekto autoriaus klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 01 28 nutartyje konstatuota, jog ieškovo nurodytas bendro naudojimo kelias iki jo sodybos yra ir, kad ieškovas neturi kitos galimybės patekti į savo namų valdą. Trečiojo asmens K. T. žemės sklype bendro naudojimo kelias yra išminusuotas iš jam priklausančio žemės ploto, tai atsispindi žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kur nurodyta kad į K. T. žemės sklypą yra įsiterpusi 0,01 ha valstybinė žemėnauda. Bendro naudojimo kelias nėra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nes nėra atlikti sklypų, tuo pačiu ir kelio, (ieškovo ir atsakovų) tikslūs geodeziniai matavimai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 123-128, t.V) atsakovai A. P. ir M. P. prašo 2010 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad servituto nustatymas iš esmės pažeidžia atsakovų interesus. Žemės sklypo atkarpoje, per kurią nustatytas kelio servitutas, realiai jokio juridiškai įteisinto kelio nebuvo ir nėra. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo išvažinėjo žemės sklypo atkarpą, privežė žvyro, norėdamas tiesiausiu būdu, pažeidžiant atsakovų interesus, patekti į savo žemės sklypą. Teismas neįvertino byloje pateiktų fotonuotraukų, kad ginčo vietoje augo daržovės, kurios 2005 m. buvo išrautos, kad ieškovas važinėja per žemės ūkio naudmenas. Nei Savivaldybei, nei Valstybei priklausantis kelias ginčo vietoje neįregistruotas. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka tai patvirtino, tačiau šių įrodymų teismas neįvertino. Kelias yra inžinerinis įrenginys ir turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atžymėtas teritorijos planavimo dokumentuose, jeigu jis yra įsiterpęs ir kitą žemėnaudą. Atkuriant O. V. nuosavybės teises, 2001 m. sprendime taip pat buvo įrašytas tik servitutinis priėjimas prie vandens. Tuo metu Metelių parko direkcija net neleido nustatyti privažiavimo prie ežero (servituto). Žemės sklypo plane nebuvo pažymėtas joks kam nors priklausantis 4 m pločio kelias, nepaskaičiuotas plotas ir tokie duomenys neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. K. T., įsigijęs žemės sklypą, perėmė tuos pačius nustatytus apribojimus, servitutus. 2001 06 10 O. V. žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktas neturi įrodomosios reikšmės dėl tariamai esamo suformuoto kelio su neaiškia jo priklausomybe. Jis pirmiausia neatitinka metodikoje nustatytų reikalavimų: nepatvirtintas nei sudariusios įmonės spaudu, nei žemėtvarkos skyriaus. Jame neįtraukta žemės sklypo gretimybių savininkai, įsiterpusių žemėnaudų savininkai, nėra suderinimų su pastaraisiais. Akte yra labai daug neaptartų taisymų, braukymų, prirašymų dėl tariamo „4 m. pločio keliuko“, kurie atlikti nežinia kada ir kokiomis aplinkybėmis. Šis rašytinis įrodymas turėjo būti vertintas kritiškai. Kadangi teismas sprendimą grindė minėtu aktu, apeliantai pateikia 2009-03-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. T. sklype yra valstybinis keliukas. K. T. žemės sklypo dokumentai patvirtina, kad jo žemės sklype nėra suformuotas kokio tai ploto, kokiu tai pažymėtu šifru valstybei ar kam kitam priklausantis keliukas, nėra jokių oficialių duomenų apie kokio tai ploto tariamą išminusavimą iš K. T. sklypo ploto. Teismas tik preziumavo, kad schemoje, žemėtvarkos projekte kelias pažymėtas K. T., A. T. sklypuose, nors jokių patikimų ir aiškių įrodymų byloje nėra. Teismo nustatytas servitutas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes iš atsakovų žemės sklypo ieškovas teisėtai vis tiek negalės pakliūti į K. T. bei savo žemės sklypą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2005 m pats žemėtvarkos skyrius sudarė komisiją tikslu Š. suderinti galimą privažiavimą K. T. sklype, T. sklype. Aktas patvirtina ne tik tai, kad privažiavimo ginčo vietoje nebuvo, bet ir tai, kad V. Š. nesutiko su siūlomu privažiavimu sklypo pakraščiu. Po šio akto sudarymo, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl laikinų apsaugos priemonių (iki ieškinio pateikimo) ir buvo 2005 07 27 priimta nutartis, kurios pagrindu iki šiol V. Š. suformavo kelią (b.l. 118, 137, t.II). Teismas neįvertino rašytinio įrodymo (b.l. 137 t.I) 2006 02 15 Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašto, kuriame nurodoma, kad 2001 m nebuvo nustatytas privažiavimas iki Šarkų sodybos, nes tuometinis savininkas nepageidavo. Teismas neįvertino 2010 10 22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris patvirtina, kad kelias sklypo pakraščiu išvažinėtas, yra galimybė patekti juo į ieškovo sklypą, tačiau 100 metrų ilgesnis kelias nepatogus V. Š.. Teismas sprendime klaidingai teigia, kad yra tik vienintelis kelias privažiavimui, t.y. ginčo kelias pagal ieškovo projektą. Sklypo savininkės A. T. bei K. T. užsakymu buvo parengtas kitas projektas, pagal kurį 5 m. pločio ir 152 kv. m. ploto kelias į ieškovo žemės sklypą turėtų eiti šiauriniu atsakovų su K. T. žemės sklypų pakraščiu. Minėtam projektui neprieštaravo ir Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius, Metelių regioninis parkas (b.l. 83 t.I), tačiau projekto teismas kaip rašytinio įrodymo byloje neprijungė. Teismo nustatytas ieškovo reikalautas kelio servitutas per žemės sklypo vidurį, suvaržo galimybes naudoti žemę pagal paskirtį, sklypo vertė akivaizdžiai sumažėja, išvažinėtas kelias vos telpa tarp elektros stulpų ir saugotinų medžių, todėl akivaizdu, kad bus naikinami medžiai, o apsaugos zonos jiems iš vis nėra galimybės sudaryti. Sklypas sugadinamas, nes perskiriamas į dvi dalis. Ieškovas neatlygintinai nori važinėti naudingiausia sklypo dalimi, nors jam visi leidžia važinėti sklypo pakraščiu. Teismas be pagrindo vadovavosi 2010 06 03 Savivaldybės sprendimu ir vietinės reikšmės kelių schema, kuri buvo pateikta bylos esminio nagrinėjimo metu 2010 rudenį. Nei ieškovo, nei žemės tarnybos atstovai negalėjo įrodyti, kad kreivas, trumpas brūkšnelis yra būtent atsakovų ir K. T. sklype tariamas vidaus kelias. Atsakovų atstovei pateikus Alytaus rajono savivaldybei užklausimą apie atsakovų ir K. T. sklypuose esančius kelius, gautas atsakymas, kad apie tokį kelią Savivaldybė duomenų neturi. Alytaus rajono apylinkės teismas veikė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikė ieškovo pusę, todėl buvo šališkas. Nors Kauno apygardos teisme buvo neišnagrinėti du atskirieji skundai, dėl ko atsakovai prašė atidėti bylos nagrinėjimą, teismas į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir bylos nagrinėjimo neatidėjo. Taip pat Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė prijungti prie bylos svarbų rašytinį įrodymą, susijusį su ieškovo oponentams reikšmingais savivaldybės sprendimais ir vietinės reikšmės kelių schema, t.y. Alytaus rajono savivaldybės atsakymą. Teismas buvo šališkas visada. Jis taip pat atsisakė priimti priešieškinį, nes tariamai projektas neatitinka reikalavimų, nesuderintas su dabartine žemės tarnyba. Priešieškinio klausimas ir naujo projekto kitoje vietoje servitutinio kelio nustatymas yra ypač svarbūs sprendžiant ginčą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog buvo pažeista atsakovų teisė į nešališką teismą. Nagrinėjant bylą du kartus buvo reiškiami nušalinimai, tačiau byla buvo palikta nagrinėti tos pačios sudėties teismui.