- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- 1-229-224/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, bausmes atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. L. 2018 m. lapkričio 18 d. apie 8 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto, peraugusio į muštynes, metu savo šeimos nariui – sugyventinei J. M. tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairės veido pusės apatinį žandikaulį, dešine ranka suėmė už drabužių ir vieną kartą pastūmė ją į šaldytuvą, dėl ko ši nugara į jį atsitrenkė ir, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjusiai ir ant gyvenamojo namo laiptų sėdinčiai J. M. jis spyrė į nugaros sritį ir taip mušdamas nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas įtariamuoju, R. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis kartu su savo sugyventine J. M. gyvena daugiau kaip 7 metus. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso jo seseriai D. B. Jis kartu su J. M. augina 4 vaikus, iš kurių 2 vaikai yra ne jo, o nuo kito vyro. Su J. M. vaikais, kurie yra nuo kito vyro – D. J. ir D. J., jis sutaria prastai, kadangi šie jo neklauso ir ignoruoja. Su kitais dviem vaikais, kurie yra bendri jo ir J. M. vaikai – L. L. ir K. L. jis sutaria puikiai, šie vaikai jo klauso ir su jais nesipyksta. Jis nemyli vaikų, kurie yra ne jo, kadangi šie visiškai jo neklauso, būna atvejų, kad su šiais vaikais jis koliojasi necenzūriniais žodžiais. D. J. ir D. J. neklauso ir pačios J. M. 2018 m. lapkričio 18 d. tarp jo ir J. M. įvyko konfliktas dėl to, kad jis dar 2018 m. lapkričio 17 d., grįžęs iš Daugų miestelio į namus, pasakė J. M., jog ši susitvarkytų savo vaikus ir jiems pasakytų, kad šie laiku grįžtų į namus ir naktimis nesibastytų po miestelį. Kadangi jis, būdamas Daugų miestelyje, girdėjo iš gyventojų, kad J. M. vaikai – D. J. ir D. J. kibo prie senyvo amžiaus neblaivaus asmens, jį stumdė. Taip pat šie vaikai yra neramūs, nuolat kelia konfliktus, iš mokytojų taip pat gauna nusiskundimų, kad jie nepaklūsta mokytojams. Todėl jis pasakė J. M., kad ši juos sudrausmintų, tačiau 2018 m. lapkričio 17 d. jis tikrai nemušė J. M., jie tik apsižodžiavo. 2018 m. lapkričio 18 d. apie 6 val. 30 min. jis nuėjo pas kaimyną, ten vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Į namus jis sugrįžo apie 7 val. 30 min. ir dar parsinešė du butelius alaus, kuriuos jis ir išgėrė namuose, tačiau vaikai to nematė. Kaip įvyko konfliktas ir dėl ko jis prasidėjo, jis nepamena ir negali tiksliai paaiškinti, kadangi buvo neblaivus. Jis pamena tik tiek, kad jis apsižodžiavo su J. M., tačiau neprisimena, ką tiksliai kalbėjo. Jų konfliktas vyko dėl vaikų, su kuriais jie abu nesusitvarko. Tuo metu jis sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jis neprisimena, kad būtų pastūmęs ar sudavęs smūgį J. M., tačiau neatmeta galimybės, jog galėjo taip būti. Jis yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Būdamas neblaivus ir supykęs ant minėtų vaikų bei J. M., kad ši netinkamai auklėja savo vaikus, jis galėjo tyčia pastumti ar suduoti smūgį jai, tačiau to neprisimena dėl neblaivumo. Jis prisimena tik tą momentą, kai sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir konfliktavo su J. M. bei tai, kaip jis bandė atsistoti ir nueiti nuo stalo, o vėliau jau jį pažadino policijos pareigūnai. Jis neprisimena to laiko tarpo kuomet jis nuėjo nuo stalo ir atsidūrė lovoje. Todėl neatmeta galimybės, jog jis galėjo sužaloti J. M. ir dėl to ši galėjo jausti fizinį skausmą. Jis labai pyksta ant D. J. ir D. J., kadangi būtent dėl šių elgesio jų šeimoje nuolat vyksta konfliktai. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,52 promilės neblaivumą ir išvežė jį į areštinę. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Jis labai gailisi dėl to, ką padarė ir nori atsiprašyti J. M. Papildomos apklausos metu R. L. parodė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. ryte, tikslaus laiko neprisimena, tačiau galėjo būti apie 8.00 val. jis buvo neblaivus. Alkoholį jis vartojo su kaimynu. Grįžęs į namus, jis dar vartojo alkoholį – gėrė alų, jų vaikai to nematė, alų jis gėrė vienas. Tarp jo ir J. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, išsikoliojo necenzūriniais žodžiais. Tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl vaikų. Jis pykstasi su J. M. dažniausiai dėl vaikų, kadangi šie jų neklauso ir elgiasi piktybiškai. Vėliau jis susistumdė su J. M., tuo metu jis ir galėjo suduoti smūgį J. M. į veidą, tačiau kaip viskas nuosekliai įvyko, jis tikrai neprisimena. Jis yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, įprastai jis nebūna piktybiškai nusiteikęs, tačiau, kai pavartoja alkoholio, tuomet kartais jis savęs nekontroliuoja, todėl neneigia, kad galėjo suduoti J. M. smūgį į veidą ir įspirti. Visko tiksliai neprisimena dėl neblaivumo, kadangi buvo stipriai apsvaigęs, todėl prisimena tik tą momentą, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Paties to momento, kai spyrė J. M., jis neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo taip būti. Yra buvę atvejų, kai jis su J. M. buvo susistumdę. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, dėl to dabar yra užsiregistravęs (duomenys neskelbtini) dėl alkoholizmo gydymo, lankosi pas psichiatrus, kadangi pripažįsta, jog pasielgė netinkamai. Jis supranta, kad stumdamas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas tuo galėjo sukelti J. M. fizinį skausmą. Jis gailisi dėl savo veiksmų ir kaltę pilnai pripažįsta (bylos lapai (toliau – b. l.) 69 – 70, 73 – 74).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo R. L. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. apie 8 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje ji darėsi kavą. Virtuvėje buvo ir jos sugyventinis R. L., su kuriuo ji gyvena apie 8 matus laiko. Namuose buvo ir jų nepilnamečiai vaikai, tačiau jie tuo metu buvo kitame kambaryje. Virtuvėje buvo tik ji ir jos sugyventinis R. L., kuris per visą naktį buvo vartojęs alkoholį ir buvo neblaivus. Būdamas neblaivus R. L. būna konfliktiškas. Jos sugyventinis R. L. nei iš šio, nei iš to išvadino ją necenzūriniais žodžiais, liepė išeiti iš namų ir prieš ją smurtavo, tai yra jis vieną kartą delnu sudavė jai į kairį skruostą bei ją pastūmė, ji atsitrenkė į šaldytuvą ir dėl to pajuto fizinį skausmą. R. L. jau ne pirmą kartą prieš ją smurtavo. Ji jau yra rašiusi pareiškimą ir ankščiau, tai buvo prieš 2 ar 3 metus. Pastaruoju metu R. L. labai dažnai vartoja alkoholį ir neblaivus vis konfliktuoja. Kuomet R. L. šaukė ant jos, tai girdėjo ir keturi vaikai, kurie buvo užsidarę kitame kambaryje ir nieko nematė. Jie kartu augina du vaikus iš pirmos jos santuokos ir du vaikus, kurie yra bendri su R. L. Policiją iškvietė jos sūnus D. J., kuriam yra 13 metų. Ji jau ir pati norėjo kviesti policiją, bet, jai išėjus iš virtuvės ir atėjus į kambarį, sūnus D. J. pasakė, jog jis jau iškvietė policijos pareigūnus. Kiti jos vaikai yra D. J., kuriam yra 14 metų, L. L., kuriam yra 8 metai, ir K. L., kuriai yra 7 metai. Papildomos apklausos metu 2018 m. lapkričio 19 d. nukentėjusioji J. M. parodė, jog ji kartu su savo sugyventiniu R. L. adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jau 7-8 metus laiko. Šie namai priklauso R. L. seseriai. Iš viso jie augina 4 vaikus, iš kurių 2 vaikai – K. L. ir L. L. yra jų bendri vaikai. Jos sugyventinis R. L., kai būna blaivus, tuomet jis yra labai geras, rūpinasi ja ir jų vaikais, dirba įvairius ūkio darbus. Tačiau R. L. labai dažnai vartoja alkoholį ir dėl to jis būna agresyvus, kimba prie jos bei prie jos vaikų, kurie yra iš pirmosios jos santuokos. 2018 m. lapkričio 18 d. ryte tarp jos ir sugyventinio R. L. įvyko konfliktas. Ji prisikėlė ir apie 8 val. 15 min. nuėjo į virtuvę, užsikaitė virdulį, paruošė puodelius vaikams arbatai. Tuomet į virtuvę atėjo sugyventinis R. L., kuris buvo neblaivus, kadangi jis per visą naktį namuose kartu su kaimynu vartojo alkoholį. Jai beruošiant pusryčius, R. L. pradėjo kibti prie jos, vadinti ją necenzūriniais ir kitokio įžeidžiančio pobūdžio žodžiais. Tuo metu jų kaimynas jau buvo išėjęs į namus. Tuo metu ji stovėjo prie šaldytuvo, o R. L. sėdėjo ant kėdės prie stalo. Staiga R. L. atsistojo, priėjo prie jos ir vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į kairę veido pusę ir pataikė į apatinį žandikaulį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Tuomet R. L. dešine ranka suėmė jai už drabužių ties krūtine ir pastūmė ją šaldytuvą, kuris stovėjo už jos. Atsitrenkusi į šaldytuvą, ji jautė fizinį skausmą nugaroje. R. L. visus šiuos veiksmus atliko tyčia. Tuomet R. L. ir toliau koliojo ją necenzūriniais žodžiais, liepė susirinkti savo daiktus ir išeiti iš namų, neva ji šiuose namuose nieko neturi ir visi daiktai priklauso tik jam. Tuomet ji pasakė R. L., kad iškvies policiją, o šis nepagarbiai jai atsakė ir nuėjo atsigulti. Jų vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje ir paties konflikto nematė, tik jį girdėjo. Jos telefonu policiją iškvietė jos sūnus D. J. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jos ir R. L. blaivumą. Ji buvau blaivi. Konfliktas tarp jos ir R. L. įvyko jau nebe pirmą kartą. Maždaug prieš 2 metus R. L. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. R. L. nuolat užgaulioja ją ir jos vaikus, kurie yra iš pirmos jos santuokos. Ji turi pretenzijų savo sugyventiniui R. L. ir nesiruošia jam atleisti. Pati planuoja ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Papildomos apklausos metu 2019 m. sausio 14 d. nukentėjusioji J. M. parodė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. tarp jos ir jos sugyventinio R. L. įvyko konfliktas, kurio metu šis rankomis stūmė ją į šaldytuvą ir sudavė vieną smūgį ranka į kairės veido pusės apatinį žandikaulį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Pirmose apklausose ji neminėjo, nes nenorėjo, tačiau dabar nori pasakyti, kad po konflikto, kai R. L. jau buvo sudavęs jai vieną smūgį į veidą ir pastūmęs ją į šaldytuvą, ji išėjo į kiemą ir atsisėdo ant laiptų bei verkė. Tuo metu iš kambario paskui ją atėjo jos sugyventinis R. L., kuris vieną kartą koja spyrė jai į nugaros sritį, pataikė į stuburo sritį ties juosmeniu, dėl to smūgio ji susirietė, tačiau nuo laiptų nenukrito. Ji nežino, kuria koja jai spyrė R. L. Jos sūnus D. J. matė, kaip R. L. jai spyrė. Tuo metu jos sūnus D. J. jau buvo iškvietęs policiją. Dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą. Po paskutinio smurto atvejo neblaivus R. L. dar ne kartą buvo atėjęs į jų namus. Ant jos kūno po spyrio nebuvo likę jokių sužalojimo žymių, jai tik skaudėjo tą vietą (b. l. 36 – 38, 39 – 40, 41 – 42).
Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. S. Apie 8 val. 30 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, kieme juos pasitiko vaikas, kuris paaiškino, kad neblaivus patėvis muša jo motiną. Užėjus į namo vidų, kambaryje ant lovos gulėjo vyras, o moteris buvo virtuvėje, tų asmenų vardų jis neprisimena. Moteris paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis prieš ją smurtavo, tai yra jis vieną kartą ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į šaldytuvą ir vieną kartą delnu smogė jai į veidą. Moteris buvo išsigandusi ir susijaudinusi, tačiau ant jos veido jokių sužalojimų nesimatė. Namuose buvo 4 mažamečiai vaikai, tačiau jie buvo kitame kambaryje, ar jie matė patį konfliktą, jis nežino. Pasiteiravus sugyventinio apie įvykusį konfliktą, šis neigė mušęs savo sugyventinę. Vyras buvo neblaivus, jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau, koks tiksliai buvo tas neblaivumas, jis pasakyti negali. Moteris buvo blaivi. Pasiteiravus, kas kvietė policiją, vaikas, kurio vardo jis neprisimena, pasakė, jog tai jis iškvietė policiją, kadangi patėvis mušė jo motiną. Ant moters kūno jokių sužalojimų nesimatė, tačiau ji teigė, jog jautė fizinį skausmą. Esant tokioms aplinkybėms, į įvykio vietą jie iškvietė operatyvinės grupės pareigūnus. Vyrą, galimai smurtavusį prieš savo sugyventinę, jie pristatė į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Buvo nufilmuota vaizdo medžiaga, kurioje moteris nurodė, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Moteris taip pat paminėjo, kad sugyventinis prieš ją smurtavo jau nebe pirmą kartą (b. l. 53 – 54).
Liudytojas nepilnametis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis sutinka duoti parodymus apie savo šeimos narius, taip pat ir apie patėvį R. L. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini), jam yra 13 metų. Jis dabar mokosi (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su broliais D. J., L. L. ir seserimi K. L., motina ir patėviu R. L. Su patėviu jis sutaria blogai. Kuomet patėvis R. L. būna neblaivus, o jis su broliais žiūri televizorių, šis ateina pas juos, rėkia ir kimba prie jų. Yra buvę, kad patėvis R. L. stūmė jo motiną į šaldytuvą. Tai buvo tą dieną, kai jis iškvietė policiją. Tą dieną jo motina gamino maistą, patėviui R. L. kažkas nepatiko ir jis stūmė motiną į šaldytuvą ir ši į jį atsitrenkė. Tuo metu jo motina išėjo į kiemą ir atsisėdo ant laiptų, tada atėjo patėvis ir spyrė jai ir ši nukrito nuo laiptų. Patėvis abejomis rankomis stūmė motiną į šaldytuvą. Patėvis visaip koliojo jo motiną. Patėvis tą dieną buvo neblaivus, vėliau jis nuėjo miegoti, o, atsikėlęs, jis pamatė, kaip motina gamino maistą, jis pasakė, kad „šito nevalgys“ ir tuo metu vieną kartą pastūmė motiną. Motina verkė, ji sėdėjo ant laiptų ir patėvis dar spyrė jai vieną kartą koja į nugarą. Nuo smūgio jo motina nusirideno nuo laiptų ir buvo susiėmusi už šono. Tuo metu jis pats buvo motinos miegamajame kambaryje, o motina su patėviu buvo virtuvėje, tačiau jis prasidarė duris ir pamatė, kaip patėvis pastūmė motiną. Duris jis prasidarė, nes išgirdo triukšmą, kadangi motina konfliktavo su patėviu. Buvę daug kartų, kai jo motina konfliktuodavo su patėviu. Patėvis yra smurtavęs ir prieš jį. Policiją jis iškvietė brolio telefonu, nubėgęs į tualetą. Tuomet atvažiavo policija ir išsivežė patėvį. Patėvis buvo neblaivus, o jo motina – blaivi. Po šio įvykio į jų namus dažnai ateina patėvis. Jis pats dažnai kviečia policiją, nes bijo patėvio, kuris visada būna neblaivus. Bijo, kad patėvis gali pradėti mušti jo motiną ar juos. Jis nenori gyventi kartu su patėviu. Buvę daug panašių atvejų, kuomet patėvis stūmė jo motiną į suoliuką ar į pečių. Jo motina niekada nekvietė medikų dėl smurto (b. l. 59 – 60).
Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, J. M. pareiškė, jog 2018 m. lapkričio 18 d. apie 8 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje jos sugyventinis R. L. prieš ją smurtavo, tai yra jis vieną kartą delnu sudavė jai į veido kairę pusę bei ją pastūmė ir ji atsitrenkė į šaldytuvą, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. lapkričio 18 d. nuo 9 val. 30 min. iki 9 val. 55 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13 – 20).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) tarp J. M. ir R. L. įvyko konfliktas, kurio metu vyras pastūmė moterį ir vieną kartą ranka sudavė jai į veidą. Bendraujant su R. L., šis kategoriškai neigė smurtavimo faktą. Įvykio vietoje R. L. buvo nustatytas 2,52 promilės neblaivumas (b. l. 21 – 23).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. gruodžio 18 d. nuo 15 val. 18 min. iki 16 val. 32 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pateikta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, jog J. M., bendraudama su policijos pareigūnais, paaiškino ir rankų gestais parodė, kaip prieš ją smurtavo jos sugyventinis R. L. (b. l. 25 – 27).
Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. lapkričio 18 d. 8 val. 31 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) smurtauja neblaivus patėvis, įvykio vietoje yra nepilnamečių vaikų. Prie pranešimo nurodytoje papildomoje informacijoje nurodyta, jog šis pranešimas pasitvirtino (b. l. 28 – 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1084/2018 (06) nurodyta, jog J. M. kūno paviršiuje, apžiūrint 2018 m. lapkričio 19 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 51).
Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis R. L., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. L. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 118 – 121).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis R. L. iki šiol teistas vieną kartą, skirtas bausmes jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 86 – 87, 89 – 92; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi R. L., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Verta pažymėti tai, jog praeityje R. L. buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą – smurtavimas prieš savo šeimos narius (b. l. 86 – 87, 89 – 92). R. L. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis yra įvykdęs visas jam skirtas administracine nuobaudas (b. l. 93 – 96, 97). Kaltinamasis yra išsituokęs, turi 5 vaikus, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose jis neįrašytas (b. l. 85, 100). R. L. dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai (b. l. 101 – 102, 105, 117). Gyvenamosios vietos seniūnija kaltinamąjį R. L. charakterizavo patenkinamai, pažymėjo, jog jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (b. l. 108). Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kuris dažniausiai ir iššaukia jo priešingą teisei elgesį (b. l. 86 – 87, 89 – 92, 93 – 96). Tačiau R. L. supranta turimą problemą ir ėmėsi aktyvių veiksmų šios problemos sprendimui – jis pradėjo lankytis pas atitinkamus gydytojus bei vartoti vaistus (b. l. 79, 80, 81, 82, 83). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 69 – 70, 73 – 74). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 21 – 23).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. L. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Kadangi kaltinamojo R. L. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 18 d. 9 val. 10 min. iki 2018 m. lapkričio 20 d. 8 val. 20 min. (b. l. 65, 66). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į R. L. paskirtą bausmę.
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Verta pažymėti, jog R. L. smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė jau nebe pirmą kartą (b. l. 86 – 87, 89 – 92). Nagrinėjamu atveju R. L. antrą kartą padarė analogišką smurtinį nusikaltimą prieš tą patį savo šeimos narį – sugyventinę. Tokia aplinkybė kaltinamąjį apibūdina bei charakterizuoja ypač neigiamai – kaip linkusį nuolat smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą būtent prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, R. L. skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75 – 76).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo bei garso įrašais, kurie saugomi vokuose prie bylos, paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. L. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 18 d. 9 val. 10 min. iki 2018 m. lapkričio 20 d. 8 val. 20 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo bei garso įrašais, saugomus vokuose prie bylos, palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Išaiškinti nuteistajam R. L., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. L.