Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-255/2015

Teisėja K. Baškienė Proceso Nr. 1-31-1-00961-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.; 2.4.;

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. J. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (V. V. turto vagystė) jam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams bausmė; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (G. B. ir R. O. turto vagystė) jam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir trims mėnesiams bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir su 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir pakirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. D. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 34,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. B. atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. ir D. B. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą: 2014 m. liepos 8 d., apie 21 val., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 2032,10 Lt (589 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: 1000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ K56CM-XO282D, 150 Lt vertės fotoaparatą „Samsung“ ES90Z kartu su 15 Lt vertės atminties kortele 2GB, taip pat pagrobė įvairių žaislų: 80 Lt vertės automobilių trasą „Carera“, 60 Lt vertės trasą „Hot Wells“, 120 Lt vertės radijo bangomis valdomą mašiną, 68 Lt vertės kitą radijo bangomis valdomą mašiną, 72 Lt vertės kitą radijo bangomis valdoma mašiną, 40 Lt vertės kitą radijo bangomis valdoma mašiną, 30 Lt vertės kitą radijo bangomis valdomą mašiną, 5 vnt. konstruktorių „Sluban“, vieno vertė 68,56 Lt, kito vertė 88,56 Lt, kito vertė 39,28 Lt, kito vertė 39,28 Lt, kito vertė 61,42 Lt. Iš kasos aparato pagrobė pinigus – 100 Lt.

Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 18 d. 22 val. iki 2014 m. birželio 19 d. 10 val. įsibrovė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), terasą ir pagrobė du dviračius: 599 Lt vertės „Leader Elegance“, 600 Lt vertės „Leader Shicago“. Tokiu būdu G. J. pagrobė V. V. 1199 Lt (347,53 Eur) vertės turtą.

Be to, G. J. nuteistas ir už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2014 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 8 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje pagrobė G. B. priklausantį 1200 Lt vertės dviratį „Kalkhoff allarouno since 1919“ kartu su 30 Lt vertės dviračio pompa bei R. O. priklausantį 1000 Lt vertės dviratį „Agressot 3.0“. Tokiu būdu G. J. pagrobė G. B. ir R. O. priklausantį bendros 2230 Lt (646,37 Eur) vertės turtą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis G. J. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų G. J. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, nuteistųjų G. J. ir D. B. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantai nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jiems paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad G. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2014 m. liepos 8 d. nusikaltimas), G. J. padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikaltimus G. J. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, todėl yra recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. J. anksčiau teistas 17 kartų, naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus porai mėnesių po to, kai atliko Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas G. J. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas G. J. už padarytus nusikaltimus skyrė mažesnę nei BK 178 straipsnio 1 dalies, 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvada, kad G. J. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę vienu trečdaliu.

Kaip jau minėta anksčiau, G. J. teisiamas jau 18 kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir praėjus porai mėnesių po to, kai atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad G. J. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

Dėl nuteistojo D. B. apeliacinio skundo

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, jog paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su G. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikaltimus D. B. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, todėl yra recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. anksčiau teistas 15 kartų, naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus dviem mėnesiams po to, kai atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas D. B. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas D. B. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Prokuroro pasiūlymas teisėjui dėl bausmės skyrimo nėra privalomas. Teisėjų kolegija daro išvada, kad D. B. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Kaip jau minėta anksčiau, D. B. teisiamas jau 16 kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir praėjus dviem mėnesiams po to, kai atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Nuteistasis D. B. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžio yra padavęs apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad jei nuteistojo D. B. apeliacinis skundas bus tenkintas ir nuosprendis pakeistas, tai teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, išspręs ir bausmių subendrinimo klausimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad D. B. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. J. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti.