- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-69-106-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Petras Macenis, Jurijus Stepanovas
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja R.Bertašienė Baudž. byla Nr. 1A–69-106/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8, 2.1.6.2(S).
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
Nutartis
2007 m. vasario 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendžio, kuriuo I. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 iki 06 val.
Iš I. S. priteistas vienas tūkstantis litų S. S. neturtinės žalos atlyginimui ir devyni šimtai litų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. nuteistas už tai, kad jis 2006-06-07, apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė rankomis ir spardė S. S.. I. S. laužė jai dešinės rankos pirštus, ne mažiau kaip du kartus spyrė į dešinę šlaunį ir tris kartus į tos pačios kojos blauzdą, du kartus kumščiu smogė į dešinę ranką, plastmasiniu dubeniu smogė vieną kartą į kaktą. Po to pastūmė ant lovos, dėl to nukentėjusioji krisdama trenkėsi į sieną, dar du kartus spyrė jai į kairės kojos blauzdą ir tokiais veiksmais sukėlė S. S. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis I. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad šio nusikaltimo jis nepadarė, kaltinimas nurašytas iš S. S. privataus kaltinimo pareiškimo. Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, tačiau kitų duomenų, patvirtinančių S. S. parodymus, byloje nėra.
Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje surašyti sužalojimai, kuriuos nurodė pati S. S.. Tačiau šioje išvadoje nėra nurodyta, kad minimus sužalojimus padarė apeliantas. Skunde teigiama, kad S. S. melagingai teigia, jog jis ją spardė, laužė jai pirštus. Specialisto išvadoje nenurodyta, jog sužalojimai padaryti ir spardant, ir laužiant pirštus. Todėl nėra pakankamo pagrindo tikėti S. S. parodymais, nes jie neatitinka tikrovės. S. S. jį apkalba, siekdama negrąžinti jo motinos duotų pinigų S. S. buto remontui.
I. S. skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos m. VPK raštu, kuriame nurodyta, „kad 2006-06-07, apie 23 val., Klaipėdos VPK VP operatyvus valdymo skyriuje registruotas S. S. telefoninis pranešimas apie tai, kad Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) bute jai reikalinga policijos pagalba, nes prieš ją smurtauja jos vyras". Tačiau VPK budėtojų žurnale yra įrašas „2006-06-07, 23.40 val., Šeimyninis konfliktas". Apie smurtavimą šiame žurnale - nė žodžio. Apylinkės teismas žurnalo neišsireikalavo ir jo neapžiūrėjo, todėl tarp VPK rašto turinio ir įrašo žurnale yra akivaizdus nesutapimas. Be to, pagal S. S. pranešimą į butą atvyko du policijos pareigūnai, o teisme apklaustas tik vienas policijos pareigūnas G. K., kuris teismui parodė, kad 2006-06-07 vakare apeliantas buvo blaivus. S. S. sumušimo žymių nematė ir ji jų (žymių) nerodė, todėl nebuvo jokio pagrindo apeliantą išgabenti į policiją.
Taip pat apeliantas nurodo, kad liudytojos J. Š. parodymai šališki, neobjektyvūs, nes ji yra S. S. motina, todėl J. Š. teisme parodymus davė dukters S. S. naudai. Ji siekia apeliantą išskirti su žmona, išvaryti iš buto, į kurio remontą jis investavo iki santuokos su S. S. uždirbtus 40 000 litų. Apeliantas abejoja liudytojos teiginiais, kad ji 2006-06-07 vakare matė savo dukrą sužalotą, o tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, vykdydamas tarnybinę pareigą, policijos pareigūnas nematė jokių S. S. sužalojimų. Be to, po tariamo įvykio S. S. kreipėsi į medicinos specialistą po dvejų dienų, o su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams.
Apeliantas mano, kad apylinkės teismo išvados dėl neturtinės žalos nepagrįstos, nes byloje neapklausta nė viena parduotuvės, kurioje S. S. dirba, pardavėja, neapklaustas nė vienas pirkėjas, nors teisminio bylos tyrimo išsamumui tokie veiksmai būtini. Teigia, kad civilinis ieškinys atmestinas.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas teisingai įvertino tiek jos, tiek liudytojų J. Š., G. K. parodymus, kurie į įvykį atvyko iškart po jos sumušimo ir matė kaip ji atrodė. G. K. teisme patvirtino jos parodymus. Nukentėjusioji pas ekspertus kreipėsi tik po dienos, nes ekspertai dirba iki pietų, o dėl užimtumo darbe atvyko pas ekspertus tik kitą dieną. Taip pat nurodo, kad I. S. grasino, kad pagrobs jos vaiką, jei ji neatsisakys kaltinimų ir nenutrauks bylos.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji ir jos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai I. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 140 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo motyvai, kolegija su jais sutinka.
Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiosios S. S. parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Apelianto argumentas, kad specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog sužalojimai padaryti ir spardant, ir laužiant pirštus, kad šiuos sužalojimus padarė būtent apeliantas, atmestinas. Specialisto išvadoje nurodyti eksperto rasti ir detaliai išvardinti S. S. padaryti sužalojimai, kurie yra 2 dienų senumo ir atitinka nukentėjusiosios nurodytam įvykio laikui. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, nuo sumušimo, spaudimo bei atsitrenkimo: nedidelės apvalios poodinės dešinio dilbio kraujosruvos būdingos spaudimui rankos pirštų galais, puslankio formos pasmakrio odos nudrėskimas, tikriausiai, padarytas nagu, dauguma kitų sužalojimų atsirado nuo sumušimo (suduodant smūgius) (b. l. 6). Todėl nėra pagrindo abejoti, kad nustatyti sužalojimai S. S. padaryti konflikto, įvykusio 2006-06-07, metu.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Liudytojo G. K. parodymai neprieštarauja tiek nukentėjusiosios, tiek kitiems įrodymams. Nukentėjusioji skundėsi jam, kad ją mušė vyras, tačiau sumušimo žymių jis nematė (b. l. 69). Kad policijos pareigūnas G. K. nematė sužalojimų neneigia paties mušimo ar sužalojimų fakto, todėl tokie parodymai nėra prieštaringi nukentėjusiosios parodymams. Be to, šie parodymai netiesiogiai patvirtina, kad būtent apeliantas padarė šiuos sužalojimus. Paminėtina ir tai, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą po S. S. telefoninio pranešimo policijai, kad jai reikalinga policijos pagalba (b. l. 5). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po sumušimo poodinės kraujosruvos atsiranda ne iš karto.
Analogiškai įvertinti ir liudytojos J. Š. parodymai, kuri patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Šie jos parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tiek specialisto išvada, tiek liudytojų, kiti byloje esantys įrodymai paneigia apelianto keliamas versijas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jas įvertino kaip kaltininko gynybos būdą.
Apylinkės teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl apelianto kaltės. Apylinkės teismas nustatė visas nusikalstamos veikos aplinkybės, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala.
Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
CK 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į visumą įstatyme nurodytų kriterijų: nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, sudarytus nepatogumus. Nukentėjusioji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų neabejotinai patyrė neigiamas pasekmes: jautė fizinį skausmą, pažeminimą, kitus nemalonius išgyvenimus. Nėra reikalo apklausinėti nukentėjusiosios bendradarbius ar pirkėjus nes akivaizdu, kad patyrusi matomus sužalojimus veide ( specialisto išvada) nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą dėl šių ir kitų jai padarytų sužalojimų, bet ir dirbdama parduotuvėje patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, nes dėl sudarkytos išvaizdos atkreipė aplinkinių dėmesį. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala ir mano, jog padarytos žalos dydis vienu tūkstančiu litų įvertintas tinkamai.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.