Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-945/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2-945/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Sparus“, V. Š., S. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Eksparas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-945/2008Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Sparus“, V. Š. ir S. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3452-553/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eksparas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Sparas“, V. Š. , S. S. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eksparas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš bendraatsakovų UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. solidariai 465 889,90 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visiems atsakovams priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių bankuose, bei kito turto areštą, taip pat atsakovui V. Š. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio duomenys neskelbtini areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė areštuoti atsakovams UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 465 890 Lt sumai, nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Teismas nutartyje nurodė, jog tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kurio suma tiek juridinio asmens, tiek fizinio asmens atžvilgiu yra didelė – siekia 465 889,90 Lt. Vien tik ši aplinkybė leidžia teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 145 str.). Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovų teisėtų interesų apsaugą, nusprendė, jog ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas atsakovų kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį, netenkinus šio reikalavimo, panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto.

Apeliantai nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir laikinąsias apsaugos priemones parinkti proporcingai procese siekiamiems tikslams, siekiant, kad atsakovų teisės nebūtų suvaržytos labiau, nei tai yra būtina. Iš antstolio turto aprašo matyti, jog atsakovai turi pakankamai turto būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, vykdydamas skundžiamą nutartį, antstolis areštavo UAB ,,Sparus“ banko sąskaitas, nors turimo nekilnojamojo turto visiškai užteko galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės paralyžiuoja atsakovo ūkinę-komercinę veiklą, užkerta galimybę atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, mokėti mokesčius ir pan., todėl laikytinos neproporcingomis siekiamiems tikslams ir darančiomis žalą atsakovo interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

Teigia, jog atsakovai nenurodė nei vieno argumento, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad taikant ir parenkant laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas proporcingumo principas. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog laikinosios apsaugos priemonės minimaliai suvaržys atsakovų teises, nes atsakovas V. Š. turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kurio beveik pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad jie turi pakankamai turto būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nereiškia, jog tokia pat padėtis išliks ir ateityje. Ieškinio reikalavimas yra didelis, o atsakovai gali turimą turtą perleisti, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2008 m. spalio 16 d. ieškovas padidino ieškinio reikalavimus iki 678 289,15 Lt ir pareiškė prašymą padidinto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi taikytą atsakovų turto areštą ir vietoj 465 890 Lt areštuoti atsakovų turtą ne didesnei kaip 678 289,15 Lt sumai.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovams UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises papildomai 212 400 Lt sumai, o jo nesant ar nepakankant areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti turtu, ar kitaip jį suvaržyti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovui padidinus ieškinyje pareikštą reikalavimą daugiau kaip dviem šimtais tūkstančių litų, atsirado pagrindas užtikrinti šio padidinto reikalavimo įvykdymą. Pažymėjo, jog pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, padidintas reikalavimas dėl daugiau kaip dviejų šimtų tūkstančių litų priteisimo laikytinas dideliu, juo labiau, kai du atsakovai yra fiziniai asmenys.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB „Sparus“, V. Š. ir S. S. šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį arba jos dalį dėl atsakovams priklausančių piniginių lėšų arešto.

Apeliantai nurodo, jog išsamius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus išdėstė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutarties. Pažymi, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo S. S. turtinė padėtis yra itin gera, o duomenų apie tai, kad atsakovai siektų išvengti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo nėra. Teismas nepagrįstai areštavo atsakovui UAB „Sparus“ nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose, tokiu būdu sutrikdydamas įmonės ūkinę-komercinę veiklą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto vertė gali turėti reikšmės antstoliui sudarant areštuoto turto aprašą, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, todėl atsakovo S. S. pateikti dokumentai dėl turtinės padėties nagrinėjamu klausimu nėra reikšmingi. Kadangi atsakovas UAB „Sparus“ nuosavybės teise jam priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi, o kiti du atsakovai ginčija solidarinės atsakomybės buvimą, teismas pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas parinko proporcingai. Be to, pažymi, jog klausimas dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant pirmosios instancijos teismų nutartis dėl atsakovų turto arešto, teisėtumo, turėtų būti skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1016/2008 pagal atsakovų UAB ,,Sparus“, V. Š. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-945/2008 pagal atsakovų UAB ,,Sparus“, V. Š. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas yra itin didelis – 678 289,15 Lt. Ši suma yra pakankamai didelė, net ir geros turtinės padėties asmenims, todėl pareikšto reikalavimo dydis gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme, visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio sumos. Kadangi atsakovas UAB ,,Sparus“ neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 34), antstolis pagrįstai areštavo atsakovui UAB ,,Sparus“ priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje AB SEB banke.

Kita vertus, atsakovo UAB ,,Sparus“ piniginių lėšų areštas, draudžiant bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, laikytinas neproporcingu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams, nes gali sutrikdyti normalų UAB ,,Sparus“ ūkinės-komercinės veiklos vykdymą, todėl tikslinga pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Sparus“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant iš areštuotų atsakovui priklausančių piniginių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

Atsakovams išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovai gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydami, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovai turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovai ir šiuo konkrečiu atveju turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą iš dalies išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę kreiptis į antstolį ir pasirinkti, iš kurio atsakovo ir kokio konkretaus turto išieškoti priteistą sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo (CPK 13 str.). Ieškovas, pareiškęs ieškinį solidariąją pareigą pagal sutartis turintiems atsakovams, kaip laikinąją apsaugos priemonę teisėtai prašė areštuoti visų bendraskolių turtą, todėl teismas pagrįstai tokį ieškovo prašymą tenkino (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p. ir 2 d., CK 6.6 str. 4 d.). Taigi atsižvelgiant į dispozityvumo principo ieškovui suteiktas veiksmų laisvės ribas, įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus bei į tai, jog reikalavimas atsakovams pareikštas kaip solidariems skolininkams, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas areštuoti visų atsakovų turtą, tačiau neviršijant ieškinio sumos. Areštavus tik vieno ar kelių atsakovų turtą, galėtų būti neužtikrintos ieškovo teisės ir dėl to gali pasunkėti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t.y. būtų nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra. Jei ieškovas jo pasirinktam antstoliui nenurodo, kurių atsakovų iš kelių solidariųjų skolininkų atžvilgiu, kokiam turtui bei mastui ieškinio ribose taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, tokiu atveju antstolis turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių tokiu būdu, kad bendra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis visų atsakovų atžvilgiu neviršytų teismo nutartyje numatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto.

Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad tuo atveju, kai teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštuoja ne konkretų atsakovo turtą, o jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas konkrečiai sumai, ieškovui pasiūloma kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo (CPK 148 str. 4 d). Jeigu ieškovas nesikreipia į konkretų antstolį dėl atsakovo areštuoto turto apyrašo sudarymo, valstybės registruose, kuriuose registruojamas nekilnojamasis bei kilnojamasis registruotinas turtas, prie kiekvieno registruotino daikto padaromos specialios žymos apie laikiną jo areštą, nenurodant išsamių duomenų apie areštuojamą turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 1 d.). Remdamasi teismo nutartimi areštuoti turtą, centrinė hipotekos įstaiga įrašo į registro duomenų bazę minimalius turto arešto akto duomenis, ir šie duomenys perduodami duomenų perdavimo tinklais hipotekos skyriams įregistruoti (Turto arešto aktų registro nuostatų 22 p.). Tokia teismo nutarties laikino įregistravimo žyma galioja iki antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį arba iki hipotekos skyriui pateikiamas turto arešto akto pakeitimas arba papildomas turto arešto aktas. Laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro ir tuo atveju, jeigu per 1 mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikiamas turto arešto akto pakeitimas ar papildomas turto arešto aktas (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. 3 d.), taigi ieškovui teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti nesikreipus į pasirinktą antstolį, pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas gali būti išregistruotas iš turto arešto aktų registro. Tuo atveju, jeigu teismo nutartį vykdantis antstolis pažeistų CPK VI dalyje nustatytus reikalavimus, suinteresuotas asmuo CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka apylinkės teismui galėtų teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Sparus“ (į/k 301614709, buveinės adresas Ateities g. 10, Vilnius) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant iš areštuotų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Sparus“ priklausančių piniginių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis