Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-440-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-23
Bylos Nr.
2A-440-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Ieškovas
N. Š.
Atsakovas
L. Š.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-440-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovei N. Š. ir atsakovui L. Š. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, teikianti išvadą institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. Š. prašė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje priteisto išlaikymo iš atsakovo L. Š. dydį ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Š. ir E. Š. kasmėnesinėmis išmokomis po 450 Lt iki vaikų pilnametystės nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos, taip pat priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečiams sūnums išlaikymą po 125 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Pažymėjo, jog nebepakanka atsakovo kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kurių dydis negali patenkinti net būtiniausių augančių sūnų poreikių. Prašė priteisti išlaikymą, kurio pakaktų patenkinti nepilnamečių vaikų minimalius poreikius. Pati ieškovė neišgali užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių, nes jos gaunamos pajamos yra minimalios ir jas skiria gyvenamojo namo išlaikymui, buities reikmėms, maistui, drabužiams.

Atsakovas L.Š. su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priteistą išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 125 Lt moka sąžiningai ir laiku. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie visas gaunamas pajamas, nepateikė duomenų apie gaunamas pašalpas vaikams, nenurodė, ar vaikai gaus nemokamą maitinimą mokykloje, taip pat ieškovė nenurodė, kad atsakovas padeda ieškovei žemes ūkio produktais, vasarą paimdavo vaikus pas save į Kauną, o vaikams paprašius, keletą kartų per metus nuperka jiems reikiamų drabužių. Atsakovas pažymėjo, kad po 450 Lt kiekvienam nepilnamečiui sūnui mokėti negalės, mano, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį užtenka 300 Lt sumos, todėl sutinka mokėti po 150 Lt kiekvienam vaikui, t.y. 300 Lt sumą per mėnesį. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 670 Lt, dirba Kaune šaltkalviu, specialybės neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2005 m. gruodžio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo L. Š. , išlaikymą nepilnamečiams sūnums po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2008-08-12 iki sūnų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad atsakovas yra darbingas. Ieškovės gaunamos pajamos yra vaiko išmokos po 52 Lt už du vaikus. Šalys nekilnojamojo turto neturi, indėlių sąskaitose neturi, ieškovė 2007-12-04 yra gavusi Maestro/Snoro Lizingas kortelę su 2000 Lt limitu, skola bankui 1974,56 Lt. Nurodė, jog išlaikymo suma, kurią šiuo metu moka atsakovas yra nepakankama. Juolab, kad taikant analogiją su LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįstama, kad 1 minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt, yra suma, kuri atitinka realias išlaidas vieno vaiko poreikių patenkinimui. Be to, teismas nustatė, kad sūnų poreikiai užaugo, nes vaikams augant, didėja jų poreikiai ne tik maistui, rūbams, mokyklinėms reikmėms, bet platėja ir vaiko interesai - vaikas domisi sportu, kompiuterija, kultūriniu gyvenimu, atsiranda poreikis pramogauti, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atitinka vaikų interesus, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo nuomone, atsakovas yra pakankamai jaunas, sveikas, darbingas ir turi visas galimybes siekti geresnio uždarbio, juo labiau, kad jis, priešingai negu ieškovė, yra laisvas nuo kasdieninės vaikų priežiūros, todėl turi galimybę tą laiką panaudoti papildomam darbui. Ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, uždirba 670 Lt per mėnesį, parodo formalų atsakovo požiūrį į tėvo pareigą išlaikyti savo vaikus ir neatleidžia nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą vaikams.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu. Mano, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turėjo nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymi, kad nu­statant minimalius vaiko poreikius reikia atsižvelgti į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas. Orienta­ciniais kriterijais nustatant šias normas gali būti Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" l priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos. Nurodo, kad teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turėjo išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Pagal pateiktus byloje duomenis ieškovės atlyginimas per mėnesį vidutiniškai siekia 977,78 Lt, taip pat ieškovė gauna vaiko išmokas 104 Lt per mėnesį, tuo tarpu apelianto gaunamos pajamos vidutiniškai siekia – 670 Lt per mėnesį, todėl ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Apeliantas pažymi, jog neturi jokios specialybės, todėl atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią sunkią padėtį darbo rinkoje, jam yra sunku susirasti geriau apmokamą darbą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą. Apelianto motyvas, jog išlaikymas turi būti mažinamas, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, nes jo turtinė padėtis labai sunki, neturi pajamų vaikų išlaikymui, ieškovės nuomone yra nepagrįstas. Pažymi, kad apeliantas yra sveikas, jaunas, galintis gauti pakankamai pajamų tiek save išlaikyti, tiek ir vaikus išlaikyti. Nesutinka su apelianto motyvu, kad nurodyti teismo sprendime vaikų poreikiai neprotingai dideli, nes apeliantas su ieškove visiškai nebendrauja ir nežino vaikų būtinų poreikių. Mano, jog priteistos išlaidos vaikų išlaikymui yra minimalios, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. nutarime Nr. 54 įtvirtintą nuostatą, kad priteisiant išlaikymą turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi, pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.

Ieškovė N. Š. , prašydama padidinti sūnums N. Š. ir E. Š. priteisto išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – berniukai mokosi mokykloje, domisi kultūriniu gyvenimu, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, vaistams, higienos išlaidoms, komunalinėms paslaugoms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį iš dalies ir padidino atsakovo sūnums N. Š. ir E. Š. tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam kas mėnesį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis priimta civilinėje byloje M.Sinkevičius v. A.Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje A.Liago v. V.Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo jau daugiau nei ketveri metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, berniukai paaugo ir dėl to jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išaugo vaikų išlaikymo išlaidos ir dėl to atsirado pildomos vaikų priežiūros išlaidos, be to, nurodė, jog ieškovei tenka didesnė našta, kadangi ji ne tik dirba, bet ir prižiūri bei rūpinasi vaikais. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą sūnums, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.

Atsakovo argumentas, jog priteisiant išlaikymo dydį turėtų būti vadovaujamasi LR sveikatos apsaugos ministro priimtu įsakymu dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2004 „Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" l priede nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, orientaciniais kriterijais yra atmetamas, kadangi teismas, spręsdamas bylas dėl išlaikymo pakeitimo vadovaujasi LR Konstitucija, LR CK trečios knygos XII skyriaus antruoju skirsniu, LR CPK ir kitomis teisės normomis ir jų turi būti laikomasi, o atsakovo minimos taisyklės yra skirtos globos namuose gyvenantiems vaikams, gyvenantiems be tėvų. Be to, apelianto nurodytas įsakymo 1 priedas yra neišsamus, kadangi jame yra nurodytos minimalios normos tik rūbams ir maistui, o apie kitas išlaidas ir būtinų poreikių tenkinimą nėra pasisakyta.

Atsakovo argumentas, jog teismas, padidindamas išlaikymo dydį, turėjo įvertinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamus ir turimą turtą, yra pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu įvertino visas nurodytas aplinkybes ir tinkamai nustatė šalių turtinę padėtį. Šalių atlyginimai beveik nesiskiria, abi šalys neturi nekilnojamojo turto, atsakovas yra darbingas, geros sveikatos, gali susirasti geriau apmokamą darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams didesnį išlaikymą. Atsakovo specialybės ar gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai nemaža dalimi priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Taip pat buvo nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydžio – 125 Lt išlaikymo vienam vaikui neužtenka, todėl preziumuojama, kad ieškovei tenka didesnė finansinė našta rūpinantis sūnumis. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo nustatyta, jog atsirado papildomos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo sūnums, nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį vaikams, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 400 litų dydžio išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis abiems savo nepilnamečiams vaikams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui pinigų priėmimo kvitą, kad ji sumokėjo advokatei 150 Lt. Tačiau iš šio kvito neatsispindi, kad už kokias paslaugas ji sumokėjo advokatei ir kad būtent šioje byloje, nes nepateikė susitarimo su advokatė dėl atstovavimo šioje byloje, kvite nenurodoma, už kokias paslaugas ieškovė sumokėjo. Todėl jai šios išlaidos nepriteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėNeringa Švedienė