- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- A20.-1042-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00176-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Astra Astrauskienė
dalyvaujant pareiškėjo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Indijos Respublikos piliečio Irako Respublikos piliečio L. M. K. S. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teikimu prašo sulaikyti Indijos Respublikos pilietį L. M. K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjas teikime nurodė, kad 2022 m. gegužės 4 d. 16 val. 00 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sulaikė Indijos Respublikos pilietį L. M. K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val. Aiškinantis minėto užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad jis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - Indijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. sausio 12 d. ir galiojantį iki 2027 m. sausio 11 d., tačiau galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, šiuo metu neturi. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje 2018 m. gegužės 25 d. užsieniečiui išdavė Šengeno daugkartinę „D“ tipo vizą Nr. 002791781, galiojančią nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d., vėliau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) išdavė leidimus laikinai gyventi, galiojančius nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 15 d., nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., darbo sutarties pagrindu. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. panaikino paskutinį leidimą laikinai gyventi, nes buvo nutraukta darbo sutartis. Užsienietis šį sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. kovo 5 d. sprendimu skundą atmetė. 2021 m. birželio 18 d. minėtas leidimas gyventi paskelbtas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teikime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą dėl Indijos piliečio L. M. K. S. grąžinimo į kilmės valstybę, kuriuo minėtas užsienietis buvo įpareigotas per 30 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nors minėtas sprendimas užsieniečio prašymu buvo pratęstas dar 20 d., jis neįvykdė šio sprendimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos. Užsienietis apskundė šį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi skundas priimtas nagrinėti, tačiau netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Indijos Respublikos piliečiui L. M. K. S. 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 7 d. Užsienietis iki 2022 m. kovo 21 d. iš esmės vykdė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygas, tačiau vengė atvykti bei susipažinti su priimtu sprendimu dėl jo išsiuntimo, pasikeitė telefono numerį, kuriuo buvo pasiekiamas tik kurį laiką. Be to, 2022 m. vasario 27 d. buvo organizuotas skrydis į kilmės šalį, nupirktas bilietas, suderintas tranzitas, tačiau užsienietis neatvyko ir tokiu būdu sutrukdė įvykdyti išsiuntimą, o nuo 2022 m. kovo 21 d. užsienietis nebeskambino ir neatsiliepė į skambučius, el. laiškus.
Be to, teikime nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą išsiųsti Indijos pilietį L. M. K. S. iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti 18 mėn. nuo išsiuntimo dienos, įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti į Šengeno teritoriją 18 mėn. nuo išsiuntimo dienos. Su šiuo sprendimu užsienietis dar nėra pasirašytinai supažindintas. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 3 dalį, jeigu užsienietis nevykdo alternatyvios sulaikymo priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Teigiama, jog užsieniečio L. M. K. S. atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad L. M. K. S. yra linkęs nevykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Mano, kad sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas įmanomas tik užsienietį sulaikius.
Užsienietis L. M. K. S. teismo posėdyje teikimo prašė netenkinti. Paaiškino, kad jo sutuoktinė yra nėščia, šiuo metu 7-ame mėnesyje. Kai sužinojo apie jo išsiuntimą iš šalies, pastarajai prasidėjo depresinė panika, išreiškė mintis, kad žudysis. Prašo leisti pabūti šalyje, kol žmona pagimdys. Kai pirmą kartą buvo Registracijos centre, buvo su žmona, kuri tuo metu jau buvo nėščia. Jo sutuoktinei reikalingas palaikymas. Yra atsakingas žmogus, nebėga nuo sunkumų. Bijojo kontaktuoti su Užsieniečių registracijos centru, nes nežinojo, kokios bus pasekmės, jei susisieks. Jis vis dar mokosi, paskaitos vyksta 18 val., norėtų jose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Užsieniečio L. M. K. S. atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti.
Užsieniečių registracijos centro atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Indijos Respublikos pilietis L. M. K. S. turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - Indijos Respublikos piliečio pasą, tačiau galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, šiuo metu neturi. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje 2018 m. gegužės 25 d. užsieniečiui išdavė Šengeno daugkartinę „D“ tipo vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. vasario 18 d., vėliau Migracijos departamentas išdavė leidimus laikinai gyventi, galiojančius nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 15 d., nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., darbo sutarties pagrindu. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 2 d. panaikino paskutinį leidimą laikinai gyventi, nes buvo nutraukta darbo sutartis. Užsienietis šį sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. kovo 5 d. sprendimu skundą atmetė. 2021 m. birželio 18 d. minėtas leidimas gyventi paskelbtas negaliojančiu. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą dėl Indijos piliečio L. M. K. S. grąžinimo į kilmės valstybę, kuriuo minėtas užsienietis buvo įpareigotas per 30 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Bylos duomenimis, šis Migracijos departamento sprendimas yra įsiteisėjęs, užsienietis neįvykdė šio sprendimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu minėtam užsieniečiui 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 7 d. Bylos duomenimis, užsienietis iki 2022 m. kovo 21 d. iš esmės vykdė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygas, tačiau vengė atvykti bei susipažinti su priimtu sprendimu dėl jo išsiuntimo, pasikeitė telefono numerį, kuriuo buvo pasiekiamas tik kurį laiką. Be to, 2022 m. vasario 27 d. buvo organizuotas skrydis į kilmės šalį, nupirktas bilietas, suderintas tranzitas, tačiau užsienietis neatvyko ir tokiu būdu sutrukdė įvykdyti išsiuntimą, o nuo 2022 m. kovo 21 d. užsienietis nebeskambino ir neatsiliepė į skambučius, el. laiškus. Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą išsiųsti Indijos pilietį L. M. K. S. iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti 18 mėn. nuo išsiuntimo dienos, įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti į Šengeno teritoriją 18 mėn. nuo išsiuntimo dienos. 2022 m. gegužės 4 d. 16 val. 00 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sulaikė Indijos Respublikos pilietį L. M. K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val.
Pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 5 dalies 5, 6, 10 punktų pagrindais. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
Teismas pažymi, kad pagal minėto įstatymo 113 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 5 dalies 5, 6, 10 punktų pagrindais. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: <...> 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10 punktai).
Nagrinėjamu atveju Indijos Respublikos pilietis L. M. K. S. Lietuvos Respublikoje randasi neteisėtai, neturi galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis iki 2022 m. kovo 21 d. iš esmės tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, tačiau vengė atvykti bei susipažinti su priimtu sprendimu dėl jo išsiuntimo, pasikeitė telefono numerį, kuriuo buvo pasiekiamas tik kurį laiką. Be to, 2022 m. vasario 27 d. buvo organizuotas skrydis į kilmės šalį, nupirktas bilietas, suderintas tranzitas, tačiau užsienietis neatvyko ir tokiu būdu sutrukdė įvykdyti išsiuntimą. Nuo 2022 m. kovo 21 d. užsienietis alternatyvios sulaikymui priemonės nevykdo, nebeskambina Valstybės sienos apsaugos tarnybai, neatsako į skambučius, el. laiškus. Pasak užsieniečio L. M. K. S., alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų nevykdė, nes bijojo kontaktuoti su Užsieniečių registracijos centru, nes nežinojo, kokios bus pasekmės, jei susisieks.
Vertintina, jog užsieniečiui L. M. K. S. negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje. Darytina išvada, jog L. M. K. S. yra linkęs nevykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Indijos Respublikos pilietis L. M. K. S. būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas reikalingos vizos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas.
Įvertinus tai, kad užsienietis L. M. K. S. iki 2022 m. kovo 21 d. iš esmės tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, šių sąlygų nevykdo tik apie pusantro mėnesio laiko, pats užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, jog bijojo skambinti institucijai, nes jo sutuoktinė laukiasi, pastarajai reikalinga jo parama ir palaikymas, teikimas tenkintinas iš dalies, užsieniečiui L. M. K. S. skirtinas 1 (vieno) mėnesio sulaikymo terminas, tai yra iki 2022 m. birželio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Sulaikyti Indijos Respublikos pilietį L. M. K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. birželio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ar įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.