- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- e2-1095-191/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Z. Š., S. Š., G. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovams G. Š., Z. Š., S. Š. dėl apsimestinio sandorio pasekmių taikymo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. ieškiniu, patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 6-19) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti apsimestinio sandorio pasekmes ir laikyti, kad ieškovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 6 d. sudaryta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies dovanojimo sutartimi, 2010 m. balandžio 23 d. notarine sutartimi dėl turto naudojimosi ir pasidalijimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registracija atsakovų vardu bei 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. birželio 29 d. Ieškovės ir Atsakovės Z. Š. duotais sutikimais namo rekonstrukcijai, 2010 m. rugpjūčio 24 d. žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dovanojimo sutartimi buvo sudarytas sandoris dėl ieškovės R. K. ir atsakovės Z. Š. po tėvų mirties paveldėto turto pasidalijimo; pripažinti, kad dalį pasidalinto turto – ūkinį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovė Z. Š. (jos teisių perėmėjai G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsidalinusi iš bendro turto; atidalinti ieškovės R. K. dalį iš bendro turto – gyvenamojo namo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad Ieškovei R. K. priklauso šios gyvenamojo namo patalpos (žymėjimas pagal 2011 m. spalio 17 d. kadastrinių matavimų bylą): visos rūsio patalpos, t. y. patalpos: R-1 (2,89 kv. m), R-2 (14,11 kv. m), R-3 (17,18 kv. m), R-4 (9,13 kv. m), R-5 (4,83 kv. m), R-6 (2.53 kv. m), R-7 (1,10 kv. m), pirmo aukšto patalpos, t. y. patalpos: 1-1 (4.65 kv. m), 1-2 (13,89 kv. m), 1-3 (17,38 kv. m), 1-4 (8,27 kv. m), 1-5 (4.51 kv. m), 1-6 (1.50 kv. m), 1-7 (36,72 kv. m –ieškovės pristatyta nedalintina dalis), 1-8 (33.21 kv. m – ieškovės pristatyta nedalintina dalis); atidalinti likusią atsakovų gyvenamojo namo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pripažįstant, kad jiems priklauso patalpos, pažymėtos 2-1 (1,31 kv. m patalpa pirmajame aukšte – įėjimas), 2-2 (6,05 kv. m), 2-3 (15,95 kv. m), 2-4 (15,60 kv. m), 2-5 (8,53 kv. m), 2-6 (3,63 kv. m) ir neįregistruota namo mansarda; pripažinti, kad teismo sprendimas dėl ieškovės turto dalies atidalijimo yra pagrindas VĮ Registrų centrui įregistruoti ieškovės R. K. nuosavybės teises į atidalintą dalį pagal 2011 m. spalio 17 d. atliktus kadastrinius matavimus, nesant kitų bendraturčių sutikimo ir/ar prašymo; priteisti ieškovei R. K. iš atsakovų Z. Š., G. Š. ir S. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ieškovė R. K. ir atsakovė Z. Š. po savo motinos S. K. mirties pagal 1998 m. birželio 19 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą (elektr.bylos priedas Nr.1,tom.1) paveldėjo lygiomis dalimis dviejų aukštų gyvenamąjį namą su rūsiu, ūkio statinį su kiemo įrenginiais, įmoką už žemę, kompensaciją už valstybės išperkamą žemę bei savavališkai pastatytus statinius.
2010 metais ieškovė ir atsakovė Z. Š. susitarė dėl po motinos mirties paveldėto turto pasidalijimo. Kadangi pagal testamentą visas turtas, kilnojamas ir nekilnojamas (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo paveldėtas lygiomis, tai tarp seserų buvo susitarta, kad nekilnojamas turtas bus pasidalintas pagal jau senai nusistovėjusią naudojimosi tvarką – ieškovei priklausys bendrai valdomo namo rūsys ir pirmas aukštas, o atsakovei Z. Š. – namo antras aukštas ir mansarda. Ūkinis pastatas (du garažai) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai dalijami lygiomis dalimis. Ieškovė ir atsakovė Z. Š. 2010 m. balandžio 6 ir 29 dienomis davė viena kitai sutikimus dėl kiekvienai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos ir įsirengimo (priedai Nr.1-4 tom.1). 2010 m. balandžio 23 d. ieškovė ir atsakovė Z. Š. susitarė dėl naudojimosi bendrai valdomais pastatais ir žemės sklypu tvarkos (1 t., priedas Nr.6). Vykdydama šalių susitarimą, laikydamasi suderintos pasidalijimo tvarkos bei siekdama kuo teisingai pasidalinti paveldėtą turtą, ieškovė 2010 m. balandžio 6 d.dovanojimo sutartimi perleido savo seseriai Z. Š. ½ dalį ūkinio pastato (savo garažą) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., pried.Nr.7). 2010 m. lapkričio 24 d. atsakovė Z. Š. ir atsakovai G. Š. ir S. Š. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovei Z. Š. padovanotas turtas perėjo atsakovės Z. Š. sūnui atsakovui G. Š. ir jo sutuoktinei atsakovei S. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė toliau vykdė susitarimą dėl turto pasidalijimo, gavo reikiamus statybos leidimus, kad bendrai valdomą turtą būtų galima atsikirti ir užregistruoti, tačiau atsakovė Z. Š. 2010 m. spalio 27 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl jos (Z. Š.) 2010 m. birželio 29 d. sutikimo pripažinimo negaliojančiu bei Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 22 d. statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo. Šį kilusį ginčą šalys išsprendė taikiai. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. priėmė nutartį (1 t.priedas Nr.8 ir prijungt.civ.bylos Nr.2-355-429/2011 tom.3, b.l.5-6), kuria patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovė Z. Š. atsisakė ieškinio dėl statybos leidimo panaikinimo, šalys patikslino naudojimosi bendrai valdomu turtu (namu ir sklypu) tvarką ir pasidalijimą, ieškovė įsipareigojo pasirašyti sutikimą G. Š. ir S. Š. dėl kiemo rūsio (prie namo) dalies iki ieškovės priestato ribos ir lauko rūsio – malkinės-židinio (ūkinio pastato), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, įteisinimo, sutiko susimažinti jai priklausantį namo plotą ir atidavė Atsakovams 1,31 kv. m. patalpos pirmajame namo aukšte (t.y. esamą įėjimą) bei numatė, kad sutinka namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas atidalinti butais. Ieškovė R. K. parengė Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylas, kad jai priklausanti namo dalis būtų atidalinta .Ieškovei reikiamus dokumentus pateikus VĮ Registrų centui ir siekiant užbaigti paveldėto turto pasidalijimo procesą (jį atsidalinti) bei įsiteisinti savo dalį kaip atskirą objektą, jos atidalinta namo dalis buvo įregistruota viešame registre , tačiau vėliau atsakovas G. Š. ir atsakovė S. Š. inicijavo administracinį ginčą, kuriuo ginčijo ieškovės nuosavybės įteisinimą į atidalintą dalį. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ieškovei priklauso ½ dalis paveldėto turto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartyje , bei Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų išaiškinimo (1tom. pried. Nr.9,10 ir prijungt.civ.bylos Nr.2-355-429/2011 tom.5, b.l.86) nurodė, kad taikos sutarties 9 punkto formuluotė dėl bendrai valdomo turto atsidalijimo butais nėra pakankama turto pasidalijimui atitinkamomis dalimis konstatuoti ir jo atsidalijimui.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovė, laikydamasi sudaryto susitarimo dėl turto pasidalijimo, dalį turto (ūkinį pastatą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra perleidusi atsakovei Z. Š., kuri pagal 2010 m. lapkričio 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį šį turtą yra perleidusi savo sūnui atsakovui G. Š. ir jo sutuoktinei atsakovei S. Š., yra leidusi atsakovams įsiteisinti nuosavybės teisę į kiemo rūsio (prie namo) dalį iki ieškovės priestato ribos ir lauko rūsį malkinę-židinį (ūkinį pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų dalies nevykdo, trukdo įgyvendinti susitarimą dėl bendrai valdomo turto pasidalijimo ir jo atsidalijimo bei, piktnaudžiaudami ieškovės pasitikėjimu, apgaulės būdu pagal dovanojimo sandorį įgiję ieškovės ūkinio pastato, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį, taikos sutartimi įgiję 1,31 kv. m. patalpos 1 aukšte (esamą įėjimą), neleidžia ieškovei įteisinti jai priklausančią paveldėto turto dalį kaip atskirą objektą, tai yra jį atidalinti iš bendrosios nuosavybės.
Taip pat ieškovė nurodo, kad ieškovė R. K. ir atsakovė Z. Š. taip pat yra pasidalijusios ir kitą po tėvų mirties atkurtą turtą. Ieškovei R. K. ir atsakovei Z. Š. po jų tėvo mirties turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 11,76 ha ploto žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina priedai prie prašymo atstatyti nuosavybės teises – susitarimas bei Pažyma Nr. 93. Kiekvienai iš ginčo šalių turėjo atitekti po 5,88 ha ploto sklypo dalis. Pagal tuo metu galiojusią tvarką atsakovė Z. Š. turėjo pirmumo teisę susitvarkyti visus su nuosavybės atkūrimu susijusius formalumus, todėl ji ieškovei pasiūlė, kad visas 11,76 ha ploto žemės sklypas būtų įformintas atsakovės Z. Š. vardu, o vėliau ji padovanos ieškovei jai priklausančią ½ dalį. Šalys šį susitarimą įvykdė ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta minėto žemės sklypo dovanojimo sutartis. Šia sutartimi buvo išspręstas žemės pasidalijimo klausimas. Ginčo dėl šio nuosavybės objekto pasidalijimo tarp šalių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, apgaulės būdu ir piktnaudžiaudami pasitikėjimu pagal 2010 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį nepagrįstai įgijo ½ dalį ūkinio pastato, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiteisinę nuosavybės teisę į kiemo rūsį (prie namo) iki ieškovės priestato ribos ir lauko rūsį – malkinę-židinį (ūkinį pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (tai yra jau atsidalino dalį paveldėto turto) (2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu prijungtas Nekilnojamojo turto registro išrašas b.l.84-90 tom.1 ), taikos sutartimi įgijo teisę į esamą įėjimą (1,31 kv. m), o inicijuodami administracinius ginčus ir trukdydami ieškovei savo dalį įteisinti kaip atskirą objektą (atsidalinti), mini savo teisę į kompensaciją, ieškovė inicijavo bylą teisme. Byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau buvo konstatuoti procesiniai pažeidimai bei šalių pareiga tikslinti aplinkybes, teikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 80-91). Atsakovai atsiliepime nurodė, kad 2010 m. sudarytais sandoriais (dovanojimo ir kt.) nebuvo siekiama pridengti sandorį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o buvo siekiama pasidalinti turtą, nusistatyti naudojimosi turtu tvarką ir ateityje jį atsidalinti iš bendrosios nuosavybės pagal atskirą susitarimą, nes dėl to šalys jokių sąlygų neaptarė. Todėl, nėra pagrindo 2010 m. sudarytus sandorius pripažinti apsimestiniais, o netgi ir juos laikant tokiais, tai būtų taikytinas jau įvykęs turto pasidalijimas ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas, kurie neva pridengti, o ne atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi turto susitarimo sąlygomis. Atidalijimas pastarosiomis sąlygomis ir ieškovės prašymu pažeistų atsakovų turimą ½ bendrosios nuosavybės dalį, kuri buvo paveldėta, ir prieštarautų jų konstitucinei nuosavybės teisei bei kasacinio teismo praktikai, kad turtą turi būti siekiama padalyti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos daiktui. Kadangi atidalijimo būdas, nurodytas 2014-05-05 bendraturčių susitarime dėl bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išlaiko šalių turimą 1/2 bendrosios nuosavybės dalį be neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžia bendraturčių interesų, todėl būtent pastaruoju būdu turtas turėtų būti atidalintas. Be to, šioje byloje ieškovės suklydimas sudarant dovanojimo ir kt. sandorius yra nevertintinas, nes tai nėra nagrinėjimo objektas, kurį nustato pareikštas patikslintas ieškinys. Atsakovai prašo ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atmesti. Nusprendus ieškovės R. K. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ar iš dalies ir atidalijant šalių paveldėtą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės taikyti ne ieškovės prašomą atidalijimo būdą, o tą, kuris išlaikytų šalių turimą 1/2 bendrosios nuosavybės dalį, t. y. nurodytą 2014-05-05 bendraturčių susitarimo dėl bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte: R. K. atitenka turtinis vienetas - butas Nr. 1, kurį sudaro: gyvenamojo namo, esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šios patalpos, pažymėtos indeksais – rūsio patalpos: R2 (13,44 kv. m.); R7 (2,35 kv. m.); R8 (1,1 kv. m.); R9 (4,81 kv. m.); pirmo aukšto patalpos: I-1 (4,7 kv. m.) (2011-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta iš R. K. priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu I-1 (6,01 kv. m.) išminusuoti 1,31 kv. m. plotą, todėl R. K. priklauso patalpa, pažymėta indeksu I-1 (4,7 kv. m); I-2 (14,11 kv. m.); I-3 (17,47 kv. m.); I-4 (7,28 kv. m.); I-5 (1,5 kv. m.); I-6 (4,56 kv. m.); I-7 (1,02 kv. m.). Iš viso bendras plotas 72,34 kv. m.; S. Š. bei G. Š. atitenka turtinis vienetas – butas Nr. 2, kurį sudaro: gyvenamojo namo, esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šios patalpos, pažymėtos indeksais – rūsio patalpos: R3 (6,50 kv. m.); R4 (9,13 kv. m.); R9 (5,64 kv. m.); antro aukšto patalpos: 1-8 (8,53 kv. m.); 1-9 (15,60 kv. m.); 1-10 (15,95 kv. m.); 1-11 (3,63 kv. m.); 1-12 (6,05 kv. m.), I-1 (1,31 kv. m.) (2011-07-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta iš R. K. priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu I-1 (6,01 kv. m.) išminusuoti 1,31 kv. m. plotą, todėl S. Š. ir G. Š. priklauso patalpa, pažymėta indeksu I-1 (1,31 kv. m)). Iš viso bendras plotas 72,34 kv. m.; patalpos, pažymėtos indeksais – R1 (2,89 kv. m.); R5 (4,19 kv. m.); R6 (0,49 kv. m.) – yra bendro naudojimo patalpos. Iš viso bendrojo naudojimo patalpų yra 7,57 kv. m.; priteisti atsakovams G. Š., S. Š. ir Z. Š. iš ieškovės R. K. visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal byloje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-2159 pagrindu, po mamos S. K. mirties, atsakovė Z. Š. bei ieškovė R. K. paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastato ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei įmoką už žemę, kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. 2010-04-06 ieškovė R. K. padovanojo atsakovei Z. Š. ½ dalį jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato - ūkinio pastato (garažas) 2I1b, kurio unikalus N. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2010-04-06 ieškovė R. K. davė sutikimą atsakovei Z. Š. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei Z. Š. priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos į dvibutį ir įėjimo per pastato fasadinę pusę įsirengimo, tuo tarpu atsakovė Z. Š. davė sutikimą ieškovei R. K. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei R. K. priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos į dvibutį ir įėjimo per dviaukštį priestatą įsirengimo. 2010-04-23 notarinės formos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės R. K. ir atsakovės Z. Š., buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpomis tvarka. 2010-11-24 atsakovė Z. Š. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perleido savo turtą atsakovams G. Š. (sūnui) ir S. Š. (marčiai).
Dėl teismų nustatytų aplinkybių ir sandorių kvalifikavimo apsimestiniais
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartyje(tom.1.142-152 , 9 psl.) konstatavo, kad 2010 m. balandžio mėnesio notariškai patvirtinti šalių susitarimai dėl dovanojimo, naudojimosi tvarkos ir atsidalijimo sudarė pakankamą pagrindą ieškovei manyti, jog bendraturčiai pasidalina pastatus šiuose susitarimuose nurodytomis sąlygomis ir, įgyvendinę rekonstrukcijos teisę, įgyja teisę atsidalinti iš bendros nuosavybės. Remdamasis 2010 m. balandžio 23 d. notariškai patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi turtu tvarka, sudarytais turto perleidimo sandoriais (ginčo dovanojimo sutartis ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė Z. Š. padovanojo ieškovei ½ žemės sklypo, kurio bendras plotas 11,7600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ir kt. (2010 m. balandžio 6 d. ieškovė sutikimu atsakovei Z. Š. dėl gyvenamojo namo atsakovei priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos į dvibutį ir įėjimo per pastato fasadinę pusę įsirengimo, atsakovės Z. Š. sutikimu ieškovei dėl šio gyvenamojo namo ieškovei priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos į dvibutį ir įėjimo per dviaukštį priestatą įsirengimo), apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad įvykę sandoriai pridengė susitarimą dėl turto pasidalijimo. Taigi įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuotas sandorių apsimestinumas ir konstatuota, kad tikrasis šių sandorių (dovanojimo ir savavališkai pastatytų statinių įteisinimas) turinys yra pasidalijimas turint tikslą atsidalinti. Teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu. Teismo įsitikinimu, Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutartimi nėra pripažinta, kad 2010m.sudaryti sandoriai yra apsimestiniai ir jog jais buvo siekiama pridengti sandorį dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi Kauno apygardos teismas nenurodė, jog paveldėtas turtas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nenurodė kokiu konkrečiai būdu buvo atidalinta. Taip pat Kauno apygardos teismas 2016-06-10 nutarties rezoliucinėje dalyje nekonstatavo, jog 2010 m. sandoriai yra apsimestiniai ir kad ginčo šalys paveldėtą turto atsidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės. Paminėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kad 2010 m. sandorius laiko negaliojančiais ir kokiu būtent būdu šalys atsidalino turtą iš bendrosios nuosavybės. Sutiktina su atsakovų argumentu, jog Kauno apygardos teismas nurodė, jog negali įvertinti ieškovės argumentų dėl esminio suklydimo sudarant dovanojimo sandorį, kadangi apeliacinės instancijos teismas vertino sandorius ieškovės suklydimo juos sudarant aspektu (CK 1.90 str.), o ne kaip apsimestinius (CK 1.87 str.).
Žemesnės instancijos teismas
LR CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., J. S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei bylos šalių išreikštą poziciją, sprendžia, kad ieškovės ieškinys patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė privalėjo nurodyti kokį sandorį šalys siekė pridengti ir taikyti būtent pastarojo sandorio taisykles. Kadangi ieškovė prašo taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – laikyti sudarytus sandorius atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai reiškia, jog šalys turėjo 2010 m. sudarytais sandoriais siekti pridengti sandorį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad atsakovai nesiekė atsidalinti turto iš bendrosios dalinės nuosavybės, ypač tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos 2010-2011 m. sandoriuose, nes tokiu atveju jiems iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų likusi kur kas mažesnė negu ½ dalis, o tai neatitinka 1998-06-19 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo bei prieštarauja atsakovų valiai, buvusiai 2010-2011 m. sudarant sandorius. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog sutinka atsidalinti iš bendrosios nuosavybės tik tokiomis dalimis, kokios nurodytos paveldėjimo teisės liudijime ir tokios pozicijos visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad šalys visą laiką siekė atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau dėl konkrečių atsidalijimo sąlygų nebuvo sutarta, todėl tarp šalių iki šiol vyksta ginčai. Byloje nenustatyta, jog 2010-2011 m. sandoriai buvo apsimestiniai, todėl ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas.
Dėl turto pasidalijimo sandorio turinio.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal šalių sudarytus 2010 m. sandorius paveldėtas turtas buvo pasidalintas: ieškovei atiteko gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsys ir pirmo aukšto patalpos, o atsakovams atiteko pirmo aukšto 1,31 kv. m. patalpos dalis, kuri šiuo metu yra atskirta, antro aukšto patalpos ir trys ūkiniai pastatai. Ieškovės įsitikinimu dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto jau yra atidalinta būtent taip, kaip šalys susitarė 2010 m. sandoriais ir 2011 m. taikos sutartimi. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-04-23 sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi dviejų aukštų gyvenamuoju namu tvarkos tam, kad būtų galima atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus, tačiau nesitarė dėl atidalijimo. Vėliau, tarp šalių kilus ginčui dėl naudojimo tvarkos Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-05 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyta tvarka buvo pakeista. Tačiau ir tuo metu nebuvo turtas atidalintas, tačiau šalys išreiškė sutikimą, kad gyvenamasis namas būtų atidalintas butais ateityje, nes atidalijimo tvarkos šalys nebaigusios rekonstrukcijos į du butus darbų nenusistatė. Tarp šalių vykstant teisminiams ginčams, paminėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-28 sprendimas, kuriame teismas taip pat akcentavo, kad „taikos sutartyje yra išreikštas šalių sutikimas, kad namas Šilalės g. 2 būtų atidalintas butais. Jokių kitų duomenų apie tokį atidalijimą šioje sutartyje nėra. Pažymėtina, kad šioje sutartyje yra kalbama tik apie (sąlyginai fragmentinį) namo naudojimosi tvarkos pakeitimą. Tačiau joje nėra aptarti šalių 2010 m. balandžio 23 d. sudarytos ir notaro patvirtintos sutarties dėl gyvenamojo namo 1A2b naudojimosi tvarkos nustatymo, tolimesnis likimas ir reikšmė nurodytam atidalijimui. Taip pat anksčiau minėtoje Kauno apylinkės teismo 2013-11-26 nutartyje nurodyta, jog „šalims taikos sutartimi neaptarus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų ir tvarkos, tokios tvarkos išaiškinimas pagal atsakovės prašyme nurodytą faktišką patalpų pasidalijimą pažeistų LR CPK 278 str. procesinio sprendimo išaiškinimui nustatytus reikalavimus ir sąlygas.“
Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad ginčo šalys dėl atidalijimo būdo turi susitarti (CK 4.80 str. 1 d.) arba jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai daiktas gali būti padalijimas natūra pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (CK 4.80 str. 2 d.). Tačiau ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys negali būti laikomas tinkamu ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes jame suformuluotas reikalavimas taip, kad atidalijimas neva jau buvo sutartas, jis yra 2010 m. sudarytų tariamai apsimestinių sandorių pasekmė (nors netgi jei sandoriai apsimestiniai, tai jais realiai buvo vykdomas turto pasidalijimas ir laikinas naudojimasis iki bus susitarta dėl atidalijimo, o ne atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės), o atidalijimo būdas neva įtvirtintas šalių 2010-2011m. sudarytose sutartyse. Tačiau toks reikalavimas prieštarauja anksčiau paminėtiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-28 sprendimui, Kauno apylinkės teismo 2013-11-26 nutarčiai ir Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutarčiai, kuriuose konstatuota, jog šalių sudarytais sandoriais turto atsidalijimas nėra įvykęs ir šalys dėl jo nesusitarė.
Dėl atidalijimo būdo
Ieškovė patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2011 m. liepos 5 d. patvirtinus susitarimą dėl turto pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos pakeitimų, ieškovei atiteko 101,36 kv. m gyvenamojo namo patalpų (pagal 2010 m. balandžio 23 d. sutartį turėjo būti 102,67, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi plotas sumažintas 1,31 kv. m), iš jų 50,72 kv. m (2,89+13,44+6,5+9,13+4,19+0,49+2,53+1,10+10,45) rūsio patalpų ir 50,64 kv. m (4,7 (6,01-1,31)+14,11+17,47+7,28+1,50+4,56+1,02) pirmo aukšto patalpų. Atsakovams tuo tarpu atiteko 51,07 kv. m. namo patalpų, iš jų 1,31 kv. m. pirmajame aukšte (įėjimas), 49,76 kv. m antrajame aukšte bei Registrų centre neįteisintos mansardos patalpos. Be namo patalpų, atsakovams taip pat atiteko 3 kiemo pastatai. Ūkinis pastatas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 64 kv. m, kiemo rūsys, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 22 kv. m, ūkio pastatas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 15 kv.m. Taigi iš paveldėto turto ieškovei atiteko 50,64 kv. m gyvenamųjų patalpų ir 50,72 kv.m. pagalbinių rūsio patalpų, tuo tarpu atsakovams atiteko 51,07 kv. m. gyvenamųjų patalpų ir 101 kv. m. pagalbinių patalpų. Atsakovams atitekusių pagalbinių patalpų plotas viršija ieškovei numatytų rūsio patalpų plotą. Be to, pažymėtina, kad tam, kad namas galėtų būti padalintas į atskirus nekilnojamuosius daiktus, reikėjo jį pertvarkyti (atlikti rekonstrukciją). Šiam tikslui ieškovė pasistatė priestatą, pro kurį įsirengė įėjimą į jos namo dalį, tuo tarpu atsakovams yra atitekęs jau esamas įėjimas (1,31 kv. m patalpa 1 aukšte). Be to, atsakovai paveldėtą dalį padidino ne pristatydami naują priestatą, o paaukštindami jau esamos mansardos patalpas, t. y. pasinaudodami jau pastatytomis namo dalimis.
Teismo vertinimu, 2010 m. sudarytuose sandoriuose ir 2011 m. patvirtintoje taikos sutartyje, kurioje pasisakoma tik apie fragmentinį namo naudojimosi tvarkos pakeitimą, įtvirtintos sąlygos negali būti laikomos turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygomis, nes tai prieštarautų 1998-06-19 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nustatytoms ½ dalims bei prieštarautų atsakovų valiai, buvusiai 2010-2011 m. sudarant sandorius.
Pažymėtina, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014 kt.).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog prašomas atidalijimo būdas nesant bendraturčių sutarimo gali būti taikomas tokiu atveju, jeigu bendrąja nuosavybe esančių nekilnojamojo daikto būtų neįmanoma padalyti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos daiktui, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito bendraturčio interesų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
Ieškovė teigia, kad atsakovams tenkančių pagalbinių patalpų plotas viršija ieškovei tenkantį rūsio patalpos plotą, nes už atsakovams perleistą (padovanotą) ½ dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė Z. Š. perleido (padovanojo) ieškovei ½ dalį žemės sklypo (miško), esančio (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kitais statiniais ieškovė apskritai niekada nesinaudojo ir sutiko, kad atsakovai pastatytus ūkinius pastatus įteisintų bei įregistruotų savo vardu, o tai atsakovai jau yra atlikę (tą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai). Pažymėtina ir tai jog (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime yra nurodyta, jog „į savavališkai pastatytus 6Š1/m, 4Jo/b, pat. 1-4/7,28 kv.m.-savaval. įrengt. gyv. plotą paveldėjimo teisės liudijimas neišduodamas“. Ieškovės minimi statiniai – malkinė yra pastatyta 2008-2009 metais, rūsys ir garažas pastatyti 1970-1973 m. yra atsakovų pusėje ir atsakovai statiniais visada naudojosi, o ieškovė niekada nesinaudojo minėtais statiniais ir jokių pretenzijų nereiškė. 2011-03-14 ieškovė R. K. valstybinei teritorijų planavimo ir statybos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūrai yra pateikusi paaiškinimą, kuriame ieškovė nurodė ,kad „lauko židinys ir malkinė pastatyti apie 2008-2009 m. (statytojas – G. Š.), o lauko rūsys ir kiemo rūsys pastatyti apie 1970-1973 m. (statytojas – G. Š. tėtis). Minėti statiniai pastatyti be projekto, ūkio būdu, galimai netinkamos konstrukcijos ir iš netinkamų medžiagų, todėl gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Minėtais statiniais naudojasi bendrasavininko G. Š. šeima. Lauko rūsio dalis yra po jos naudojamos žemės sklypo dalimi, tačiau lauko rūsys inventorinėje byloje nėra pažymėtas, vizualiai jo erdvės neįmanoma nustatyti, dalis jo galimai yra po mano statomo priestato dalimi“. Taigi, ieškovės nurodyti atsakovams priklausantys 101 kv. m. pagalbinių patalpų negali lemti atidalijamos dalies dydžio, t. y. mažinti atsakovams priklausančios gyvenamojo namo dalies, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Todėl neskaičiuojant padovanoto ½ dalies ūkio pastato, už kurį atsakovai perleido ½ žemės sklypo, ir ūkio pastatų, kuriais ieškovė apskritai niekada nesinaudojo bei kurių dalį ketinama nugriauti, atsakovams realiai tektų kur kas mažesnė dalis, t. y. 1/3 (33,5 proc.), paveldėto turto. Tačiau tai prieštarautų konstitucinei asmens nuosavybės teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), kuri taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos papildomo protokolo 1 straipsnyje, nes atsakovų paveldėta ½ dalis turto būtų nepagrįstai ir neproporcingai sumažinta iki 1/3 dalies. Todėl gyvenamasis namas negali būti atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kokį nurodė ieškovė pareikštame patikslintame ieškinyje, nes būtų itin sumažinta atsakovams tenkanti dalis. Dėl nurodytų argumentų ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai Z. Š., S. Š., G. Š. šioje byloje patyrė 1358 Eur išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmestus, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestinas, tai atsakovų naudai iš ieškovės yra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1358 Eur sumai pagal byloje pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismui ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi(tom.1,b.l.20) taikomos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovės R. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui- areštas atsakovo G. Š. vardu registruotam nekilnojamajam turtui: ½ pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei atsakovų G. Š. ir S. Š. vardu registruotam nekilnojamajam turtui: ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovams Z. Š., S. Š., G. Š. 1358(vieną tūk. tris šimtus penkiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam nekilnojamajam turtui: ½ pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bei atsakovų G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam nekilnojamajam turtui: ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.