Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-22 · Administracinė byla Nr. I-1245-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-22
Bylos Nr.
I-1245-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00684-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
BĮ Palangos miesto rinkliavų centro
Atsakovas
S. V.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1245-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00684-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, 2014 m. liepos 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei S. V. dėl 188,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Rinkliavų centras) prašymu (prašymas teisme gautas 2014-06-23) prašo priteisti iš atsakovės S. V. (toliau – ir atsakovė) 188,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 už 53/200 dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009-11-12 sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010-01-01 nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą.

Pareiškėjas pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009-11-12 sprendimo Nr. T2-263, 2 punktu, pakeistų Tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T2-70, 4 punktas vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose, bei VĮ Registrų centro duomenis.

Pareiškėjas teigia, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė S. V. Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja 53/100 dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatas).

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 4-5).

Atsakovė S. V. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodo, jog pastatas (pastato adresas nenurodytas) yra avarinės būklės, pažymos dėl elektros ir ir vandens tiekimo patvirtina, jog minėta valda nėra eksloatuojama. Negalint naudoti nekilnojamojo turto objekto pagal paskirtį dėl jo techninės būklės, negali būti reikalaujama mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius, nes tai pažeistų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, reiškiantį, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Mano, kad šį principą pažeidžia ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo remiasi pareiškėjas. Teigia, kad šiuo atveju jai, kaip nekilnojamojo turto savininkei, atimta galimybė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Tai prieštarauja minėtam Viešojo administravimo įstatymui (b.l. 23).

Proceso šalys tinkamai informuotos apie šios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas pilnai.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės S. V. (toliau – ir atsakovė) 188,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 už 53/200 dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatai).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pažymėta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-11-12 sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 punkte apibrėžta vietinės rinkliavos samprata – tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Analogiška vietinės rinkliavos samprata numatyta ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T2-70 patvirtintų Nuostatų 4 punkte. Nuostatuose (2009-11-12 redakcija) nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK. Nuostatų pakeitimų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-320, 6 punkte bei pakeitimų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T2-70, 5 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai taip pat siejami su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, pagrindinė naudojimo paskirtis. Nuostatų 16 punkte nurodyta, jog vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos parametrus. Fiziniai asmenys moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesauer (C-l88/07), 80 p.) (žr. LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovė S. V. nuo 1995-09-22 nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja 53/200 dalis nekilnojamojo turto objekto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – Gyvenamasis namas, ir 53/200 kitų statinių (Kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė S. V. 2013-03-25 kreipėsi į pareiškėją dėl 100 procentų mokestinės lengvatos už vietinę rinkliavą taikymo ir nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausanti namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini) yra avarinės būklės bei pateikė AB LESTO pažymą, jog ji nėra sudariusi elektros pirkimo - pardavimo sutarties ir UAB „Palangos vandenys“ pažymą, jog nėra sudariusi geriamojo vandens pirkimo - pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties, paslaugos nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 jai neteiktos (b.l. 12). Pareiškėjas Rinkliavų centras 2013-04-03 raštu Nr. (4.6)-318-C23-393 į pareiškėjos minėtą kreipimąsi nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso dar trims asmenims, todėl pareiškėjai nurodė patikslinti pateiktas pažymas, kad šiuo adresu nei vandens, nei elektros nėra arba pateikti kitus dokumentus, įrodančius, jog šiuo turtu nebuvo disponuojama 2012 m. Rinkliavų centras atsakovei išaiškino, jog nepašalinus nurodytų trūkumų, jai nebus teikiama 100 procentų Vietinės rinkliavos lengvata 2012 m. Šalys nepateikė teismui duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo Vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl konstatuojama, jog atsakovė už pareiškėjo nurodytą laikotarpį yra Vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matyti, kad atsakovei už turto objektą - Gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) paskaičiuota vietinė rinkliava po 47,00 Lt už 2010 m. 2011 m., 2012 m. ir 2013 m., viso – 188,00 Lt.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 188,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo BĮ Palangos rinkliavų centro prašymą pilnai:

priteisti iš S. V., gim. (duomenys neskelbtini), BĮ Palangos rinkliavų centrui 188,00 (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis) litus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 už 53/200 dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė