Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ skundas, kuriame pareiškėja prašo:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. VILKS-1715 (toliau – Vilniaus filialo sprendimas);

2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Centrinis registratorius) 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. cspr1-194 (toliau – Centrinio registratoriaus sprendimas);

3) įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – aikštelę pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. parengtą kadastro duomenų bylą ir pareiškėjos nuosavybės teises.

Visi šiame sklype esantys statiniai – pastatas - gamybinis pastatas, pastatas - transformatorinė ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), pastatyti 1995 metais ir priklauso pareiškėjai tuo pačiu teisiniu pagrindu – pagal uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ 2003 m. gegužės 23 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis) ir 2006 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Priėmimo-perdavimo aktas).

Vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad Vilniaus filialas sprendimu pagrįstai atsisakė įregistruoti Aikšteles, kadangi Deklaracija nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į minėtus statinius atsiradimo, o dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos, kaip statinių statytojos teisių perėmimą, nepateikti.

Centrinis registratorius sprendimu paliko Vilniaus filialo sprendimą nepakeistu, nurodydamas, kad sandoriuose, kurių pagrindu pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Žemės sklypas), esančius statinius (gamybinį pastatą, transformatorinę, kiemo statinius (tvorą), prašomos įregistruoti Aikštelės nėra identifikuotos kaip perleidžiami objektai, jokių duomenų apie žemės sklype esančias Aikšteles sandoriuose nėra. Centrinis registratorius nurodė, kad pagal NTRĮ 23 straipsnio reikalavimus, dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti duomenys, būtini registracijai atlikti, nes Registro tvarkytojas atitinkamus įrašus Registre daro pagal dokumentuose pateiktus duomenis, o jei tokių duomenų nėra, ar jų nepakanka, duomenys neišsamūs, Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente. Centrinis registratorius atkreipė dėmesį į tai, kad Aikštelės pastatytos 1995 m., o tuo metu pareiškėja neturėjo nuosavybės teisių į pasatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei nebuvo Žemės sklypo, kuriame yra 1995 m. pastatytos Aikštelės, nuomininkė, todėl negali būti laikoma Aikštelių statytoja ir Deklaracijos pagrindu negali patvirtinti savo nuosavybės teisių į minėtus statinius atsiradimo.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu Vilniaus filialas atsisakė Kadastre įregistruoti Aikšteles. Teigia, kad ginčijamuose sprendimuose aiškiai nurodyti atsisakymo įrašyti Aikštelių kadastro duomenis į Kadastrą motyvai ir pagrindas, pasisakyta apie pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pateikti argumentai, kodėl jie nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į Aikšteles.

Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju yra akivaizdu - tą pripažįsta ir pati pareiškėja, teigdama, kad uždaroji akcinė bendrovė „ILSANTA“ buvo Aikštelių statytoja – kad pareiškėja nepagamino naujo daikto, tad Deklaracija nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į Aikštelę, todėl Vilniaus filialas pagrįstai atsisakė Kadastre įrašyti Aikštelių kadastro duomenis Deklaracijos pagrindu.

Teigia, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti aikštelę pagal Kadastro duomenų bylą ir pareiškėjos nuosavybės teises yra nekonkretus – nėra aišku, apie kurią aikštelę eina kalba. Nurodo, kad kadastro duomenų byla nėra NTRĮ 22 straipsnyje nustatytas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, todėl šios kadastro duomenų bylos pagrindu nuosavybės teisės į statinius negali būti registruojamos. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nenurodė dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teises į Aikšteles, kurio pagrindu prašo įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises, todėl mano, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas.

Pažymi, kad Lizingo sutartyje, 2006 m. liepos 3 d. nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Priėmimo-perdavimo aktas), aiškiai įvardinti pareiškėjai perduoti statiniai, t. y. pateiktas baigtinis objektų sąrašas, į kurį Aikštelės nebuvo įtrauktos, todėl vertindamas minėtus dokumentus, Registro tvarkytojas negalėjo jų vertinti kaip patvirtinančius pareiškėjos nuosavybės teises į Aikšteles, t. y. aiškinti sandorių turinį, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.14 straipsnyje nustatytą reglamentavimą ir konstatuoti juridinę reikšmę turinčius faktus. Teigia, kad Registro tvarkytojas neturi duomenų, kad Aikštelės būtų įstatymo numatytu būdu pripažintos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato priklausiniu. Vadovaujasi NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio ir 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nuostatomis ir teigia, kad pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį Registro tvarkytojo kompetencija yra užtikrinti, kad duomenys, įrašyti į Registrą atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra (kaip nagrinėjamu atveju), Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Teigia, kad Centrinis registratorius sprendime pagrįstai nurodė, kad Registro tvarkytojas atitinkamus įrašus Registre daro pagal dokumente pateiktus duomenis. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškas išvadas dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente.

Vadovaujasi NTKĮ 13 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad Kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad jam nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos nuosavybės (patikėjimo) teises į Aikšteles, pagrįstai NTKĮ 14 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu atsisakė Kadastre įrašyti Aikštelių kadastro duomenis. Todėl mano, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti bei įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti Aikšteles Kadastro duomenų bylos pagrindu bei pareiškėjos nuosavybės teises į jas.

Nurodo, kad pareiškėjos skunde minimame 1996 m. vasario 6 d. išduotame statybos leidime vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų apie Aikšteles, jos nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įteisintos kaip nekilnojamieji turto objektai, todėl ir negalėjo būti ir nebuvo perleistos sudarytais sandoriais. Teigia, kad skunde pareiškėjos nurodyto uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ parengto techninio projekto Registro tvarkytojas neturi, tačiau jis nėra NTRĮ 22 straipsnyje numatytas pagrindas, patvirtinantis daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, todėl dėl jo plačiau nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. VILKS-1715, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. cspr1-194, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų – kiemo aikštelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) - kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 7-9, 44).

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 26 pateikė prašymą Vilniaus filialui (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini) Kadastre įregistruoti Aikšteles, Registre įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į jas. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Deklaraciją (b. l. 40-43).

Vilniaus filialas sprendime vadovavosi NTKĮ 13 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir atsisakė įregistruoti Aikšteles, nurodydamas, kad Deklaracija nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į Aikšteles atsiradimo, o dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos, kaip statinių statytojos teisių perėmimą, pareiškėja nepateikė. Vilniaus filialas sprendime taip pat nurodė, kad pagal Deklaracijos duomenis, Aikštelės pastatytos 1995 m., o Žemės sklypą, kuriame jos stovui, pareiškėja nuomos teise naudoja nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., todėl pareiškėja negali būti Aikštelių statytoja.

Pareiškėja Vilniaus filialo sprendimą apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. csprl-194 (b. l. 7-9) paliko Vilniaus filialo sprendimą nepakeistu. Centrinis registratorius sprendime nurodė, kad sandoriuose, kurių pagrindu pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius statinius (gamybinį pastatą, transformatorinę, kiemo statinius (tvorą), prašomos įregistruoti Aikštelės nėra identifikuotos kaip perleidžiami objektai, jokių duomenų apie žemės sklype esančias Aikšteles sandoriuose nėra, pagal Deklaracijos duomenis Aikštelės pastatytos 1995 m., tačiau pareiškėja nebuvo Žemės sklypo nuomininkė, nes Žemės sklypas jai buvo išnuomotas 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam viešojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str.).

Atsisakydamas įregistruoti kadastro duomenis Vilniaus filialas vadovavosi NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 punktu, taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalimi.

NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti. Kai prašymų nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus. Pagal NTRĮ 14 straipsnio 1 punktą, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, be kita ko, kad asmenys, padavę prašymą, neturtėjo teisės jį paduoti.

NTRĮ 13 straipsnio dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja siekia, kad būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys apie statinius, kurie pastatyti 1995 m., ir šie statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjos nuosavybė.

NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Pagal NTKĮ 12 straipsnio nuostatas teisė prašyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų įrašymo, bet kartu pateikiami ir minėtame straipsnyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu gali būti įrašomi kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra nustatyti NTRĮ 22 straipsnyje. NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Kaip jau minėta, pareiškėja į atsakovą kreipėsi su prašymu, kuriuo prašė įregistruoti kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Aikštelės yra 1,0014 ha Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su prašymu įrašyti kadastro duomenis pateikė Deklaraciją. Iš Kadastro duomenų bylos matyti, kad Aikštelės pastatytos 1995 m.

Lietuvos, Islandijos ir Švedijos uždaroji akcinė bendrovė „Ilsanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Hanza lizingas“ ir pareiškėja 2003 m. gegužės 23 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Hanza lizingas“ įsigijo gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir kiemo statinius (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami) (b. l. 72-89, 96-101). Šios sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai perkami su tikslu perduoti juos valdyti ir naudotis pareiškėjai remiantis tarp jos ir uždarosios akcinės bendrovės „Hanza lizingas“ 2003 m. gegužės 23 d. sudaryta lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbiami). Lietuvos, Islandijos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės „Ilsanta“, uždarosios akcinės bendrovės „Hanza lizingas“ ir pareiškėjos 2003 m. gegužės 27 d. Nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktu Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas turtą uždaroji akcinė bendrovė „Hanza lizingas“ perdavė valdytis ir naudoti pareiškėjai (b. l. 102-104).

Uždaroji akcinė bendrovė „Hanza lizingas“ ir pareiškėja 2006 m. liepos 3 d. pasirašė nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo 2003 m. gegužės 23 d. Lizingo sutartimi bei Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Hanza lizingas“ įgytas turtas privačios nuosavybės teise perduotas pareiškėjai (b. l. 68-71).

Nė viename iš šių sandorių nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kartu su gamybiniu pastatu, transformatorine ir kiemo statiniais (tvora) įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami).

Atsižvelgiant į Kadastrinių duomenų byloje nurodytus Aikštelių statybos metus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja ginčo pastatus įgijo Deklaracijos pagrindu, nes, kaip matyti iš Lizingo sutarties priedo Nr. 4 - Susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos(b. l. 88), pareiškėja įsipareigojo savo vardu sudaryti valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi perduodamas turtas, nuomos sutartį. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 12-13) matyti ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad pareiškėja susitarimą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sudarė 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad įsigydama nuosavybės teisę į gamybinį pastatą, transformatorinę ir kiemo statinius (tvorą), įgijo nuosavybės teises į kiemo aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir Nr. (duomenys neskelbiami), pastatytas 1995 m. Nors pareiškėja nurodo, kad Aikštelės pastatytos pagal Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1996 m. vasario 6 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbiami) (b. l. 90-91), be to, kad jos yra numatytos uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ parengtame ir suderintame techniniame projekte – genplane (b. l. 92-95), šiuose dokumentuose nėra nurodytos Aikštelės.

Pagal NTRĮ 22 straipsnio ir 23 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų nuostatas, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, Registro tvarkytojui pateikti dokumentai turi patvirtinti prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti duomenys, būtini registracijai atlikti, nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris. Regsitro tvarkytojas pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį turi užtikrinti, kad duomenys, įrašyti į Registrą atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o jeigu prašomų įrašyti duomenų nepakanka arba jų iš viso nėra), Registro tvarkytojas turi atsisakyti daryti prašomus įrašus Registre. Registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės daryti savarankiškų išvadų dėl dokumento turinio ir savarankiškai spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų identifikavimo ir daiktinių teisių į juos atsiradimo, kai tokių duomenų nėra dokumente.

Pareiškėja nenurodo jokių kitų dokumentų, kuriais remdamasis tiek atsakovas, tiek teismas turi nustatyti, kad pareiškėja yra šių nekilnojamųjų daiktų savininkė ir turi teisę teikti prašymą dėl šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pareiškėjos nuosavybės į šiuos statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi pareiškėjos kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo pateikti dokumentai negali būti pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo teisės tokio prašymo pateikti.

NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Pagal NTKĮ 14 straipsnio 1 punktą Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kadastro tvarkytojas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo įrašyti ginčo nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Kadastro tvarkytojui pagrįstai netenkinus pareiškėjos prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo, nebuvo pagrindo registruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kurių kadastro duomenys pagal pareiškėjos prašymą nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. tokie nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus filialas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo bei daiktinių teisių registravimo, o Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo jiems panaikinti. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – Aikštelę pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Geodezijos linija“ 2018 m. balandžio 20 d. parengtą kadastro duomenų bylą, ir pareiškėjos nuosavybės teises yra išvestinis reikalavimas, todėl nėra pagrindo jį tenkintį netenkinus pagrindinių pareiškėjos reikalavimų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.