Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-200-642/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
2-200-642/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14096-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-200-642/2014(Proceso Nr. 2-06-3-14096-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 45.5;99.5;116.1;116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovės atstovei Justei Miškinienei, atsakovės atstovei Julijai Paulikienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų M. T., R. G. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1508,78 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. 2014 m. gegužės 21 d. ieškovės pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir prašė priteisti iš atsakovės 1421,09 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją į butą adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Elektros energija tiekiama į minėtą objektą, tačiau elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai neįforminti rašytine sutartimi. Nors nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, akivaizdu, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo santykiai – t.y. ieškovė tiekia elektros energiją į objektą, o atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ji buvo vartojama. Nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, jog sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko standartinėmis sąlygomis. Šiuo atveju sutarties šalimi, elektros energijos vartotoju, laikytinas buto savininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai kyla prievolė apmokėti už jai priklausančiame bute sunaudotą elektros energiją.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir prašo teismą ieškinį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė mano, kad tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų M. T. ir R. G. susidarė faktiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai. Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004-11-09 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. J3-1986 laikotarpiu nuo 2004-11-09 iki 2011-11-24 buvo išnuomotas R. G., o 2012-05-08 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 1476-2456 yra išnuomotas M. T.. Nuo 2011-11-24 iki 2012-05-07 minėtas butas buvo tuščias, nes buvo remontuojamas. Pagal ieškovo pateiktą „Vartotojo skolos, apmokėjimo ir priskaitymo istoriją“ matyti, kad laikotarpiu, kai R. G. buvo buto nuomininkas (nuo 2004-11-09 iki 2011-11-24) susidarė 1421,09 Lt skola, o laikotarpiu, kai M. T. yra buto nuomininkė (nuo 2012-05-08 iki 2013-11-01) paskaičiuota skola yra 87,69 Lt. Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis trečiasis asmuo M. T. yra sudariusi su AB LESTO elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atkreipia dėmesį, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse yra nustatyta elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga taisyklių ir teisės aktų nustatyta tvarka atjungti nuo elektros tinklų vartotojo, nesilaikančio sutartyje nurodytų reikalavimų, elektros įrenginius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė AB LESTO esant skoloms neatjungdama elektros energijos, tinkamai nevykdė savo pareigų, todėl susidarė neigiamos teisinės pasekmės, už kurias neturėtų būti atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. T. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 2012-05-08 gyvena Klaipėdos miesto savivaldybės socialiniame būste. Susidariusi AB LESTO skola už tiekiamą elektrą yra apie 600,00 Lt. Informuoja, jog 2014-01-08 su AB LESTO sudarė skolų grąžinimo grafiką, kuriuo įsipareigojo mokėti susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2014 metų sausio mėnesio darė mokėjimus apie 210,00 Lt. Nurodo, kad nėra skolinga AB LESTO 1508,78 Lt.

Į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys R. G. ir M. T., apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis, b.l. 111).

Dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l. 13); nuo 2004-11-09 iki 2011-11-24 butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. G. (b.l. 30-33); nuo 2012-05-08 butas yra išnuomotas trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų M. T. (b.l. 36-44); Ieškovė su nuomininku R. G. nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė 2013-09-13 su nuomininke M. T. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 81-86); 2014-05-21 teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovės priteisti skolą už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2009-06-16 iki 2012-05-08 1421,09 Lt skolos, taip pat ieškinyje nurodytas bylos nagrinėjimo išlaidas, per laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-10-01) susidarė 1508,78 Lt skola už bute suvartotą elektros energiją (b.l. 9, 69); laikotarpiu, kai R. G. buvo buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas (2004-11-09 -2011-11-24) susidarė 1421,09 Lt skola (b.l. 9, 69).

Tarp šalių kylą ginčas dėl skolos sumokėjimo AB LESTO už iš jos pateiktą elektros energiją. Nagrinėjamoje byloje kyla teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos pirkimo–pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą elektros energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai, siekiant nustatyti šių teisinių santykių subjektus tais atvejais, kai faktinis elektros vartotojas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomininkas.

Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (Civilinio kodekso 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo – pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse. Ši Taisyklių redakcija galiojo skolos susidarymo pradžios laikotarpiu, už suvartotą elektros energiją, tačiau skola susidarė laikotarpiu iki 2012 m. gegužės 8 d., t.y. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintoms Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms.

Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais, ši nuostata yra perkelta ir į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 punktą. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.

Pagal Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau tekste – taisyklės) 83 punktą, o pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau tekste – taisyklių nauja redakcija) 96 punktą tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieškovu. Ši aplinkybė pagal Taisyklių 83 ir 96 punktus yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Aiškinant Taisyklių 83 punktą (Taisyklių naujos redakcijos 96 punktas) kartu su 29 punktu (Taisyklių naujos redakcijos 18 punktas), darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Pažymėtina, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių. Šiuo atveju atsakovė ir teigia, kad pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomininko pareiga sudaryti šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais, bei mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas (nuomos sutarties 4.2, 4.3 punktai). Atsakovė pažymi, kad mokesčių už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas mokėjimo tvarką, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos reglamentuoja Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis, nustatanti taisyklę, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių vežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Atsakovė nurodo, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38, elektros skirstomųjų tinklų operatorius turi pareigą sudaryti sutartis ir tiekti vartotojams elektros energiją bei pareigą taisyklių teisės aktų nustatyta tvarka atjungti nuo elektros tinklų vartotojo, nesilaikančio sutartyje nurodytų reikalavimų, elektros įrenginius. Atsakovės nuomone, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigų, todėl susidarė neigiamos teisinės pasekmės už kurias neturėtų būti atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė. Atsakovė taip pat teigia, kad nesant pateiktų atsiskaitymo dokumentų ir jai neturint informacijos apie tai, kad yra susidariusi skola už išnuomotam butui teikiamą elektros energiją, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė neturi pareigos nežinodama nieko apie skolą jos apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės teiginius, atsakovei išaiškintina, kad nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas. Nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui R. G. nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – savivaldybei (atsakovei) (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.383, 6.388 straipsniai). Teismas nesutinka, su atsakovės teiginiais dėl ieškovės pareigos sudaryti sutartis su nuomininku ir jos atsakomybės už elektros energijos sutarties nesudarymą. Ieškovės, kaip buto adresu Taikos pr. 18-35, Klaipėda, savininkės pareiga yra elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į ieškinį, nuo 2004 m. lapkričio 9 d. su nuomininku R. G. buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3-1986 (b.l. 30-33). Atsakovė kaip buto savininkė, turėjo domėtis ir išsiaiškinti ar nuomininkas yra sudaręs sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, ar nuomininkas moka komunalinius mokesčius, tačiau pažymėtina, kad pagal Taisyklių 84 (Taisyklių naujos redakcijos 97 punktas) punktą net ir tuo atveju, jeigu nuomininkas būtų sudaręs sutartį Taisyklėse nustatyta tvarka, objekto savininkas lieka subsidiariai atsakingas tiekėjui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą vykdymą. Atsakovės teiginys, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi pareigos nežinodama nieko apie skolą jos apmokėti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi buto ir kitų savininkų pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra įtvirtinta įstatyme (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė elektros energijos prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalims atsirado sutartinės prievolės (Civilinio kodekso 6.383, 6.384, 6.388 straipsniai). Ieškovė savo pareigas įvykdė tinkamai ir laiku. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė savo prievolių nevykdė laiku, t.y. laiku neatsiskaitė už ieškovės patiektą elektros energiją. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.383 ir 6.503 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nustatytais terminais nevykdė, ieškovės AB LESTO reikalavimas priteisti 1421,09 Lt skolos iš atsakovės tenkintinas.

Dėl palūkanų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vengia įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteiti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis (54,00 Lt), kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1421,09 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1421,09 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 54,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovės AB LESTO naudai.

Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė