Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei dalyvaujant ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei, tretiesiems asmenims O. M. ir G. N., nedalyvaujant atsakovams D. N. ir L. N., išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. N. ir L. N., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir rūpintojo skyrimo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Mockienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovai D. N. ir L. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą išlaiką pranešta tinkamai.

Išvadą teikianti institucija Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 140-145), kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat į atsakovės D. N. sveikatos būklę ir nesant pagrindo manyti, kad esama padėtis galėtų keistis, pritaria ieškovo reikalavimui D. N. dėl ligos atskirti nuo vaikų G. N. ir K. N.. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone tikslinga neterminuotai apriboti L. N. tėvo valdžią dukros G. N. atžvilgiu. O. M. galėtų būti paskirta nuolatine K. N. globėja, o G. N. rūpintoja. Taip pat O. M. gyvenamojoje vietoje turėtų būti nustatyta G. ir K. N. nuolatinė gyvenamoji vieta. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria ieškovo reikalavimui iš D. N. dukroms K. ir G. N. priteisti išlaikymą po 200 Lt/mėn. kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei pritaria ieškovo reikalavimui ir mano, kad tikslinga pakeisti teismo sprendimu nustatytą 1 MGL/mėn. išlaikymo dydį ir iš L. N. priteisti G. N. po 400 Lt/mėn. išlaikymą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai D. N. ir L. N. yra G. N., gim. 1996-12-15, tėvai (b.l. 11, 13). D. N. yra K. N., gim. 2012-06-20, motina, tėvas nenustatytas (b.l. 10, 12). 2012-09-07 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu Nr. ŠD-486 K. N. buvo paimta iš motinos D. N. ir pristatyta į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę (b.l. 14-15). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. ĮS-1526 K. N. nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. nustatyta laikinoji globa. Mergaitės globėja paskirta Rasos Keturakienės šeimyna (kodas 302529845), esanti adresu Sodininkų g. 30, Juragių k., Garliavos apyl. sen., Kauno r. sav. (b.l. 16). Kauno rajono savivaldybės direktoriaus 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-1852 G. N. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoja paskirta jos senelė O. M., gyv. (duomenys neskelbtini).(b.l. 17). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. ĮS-1853 O. M. jos prašymu, vadovaujantis CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 (vaiko interesų pirmumas), 2 (pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai) ir 4 (brolių ir seserų neišskyrimas) punktais, buvo paskirta K. N. globėja (b.l. 18).

Dėl motinos atskyrimo nuo vaikų

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovei D. N. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jai trūksta socialinių įgūdžių, vartoja alkoholinius gėrimas. D. N. nuo 2011 m. diagnozuota F20.0-šizofrenija. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos skyriuje nuo 2003-2012 m. gydėsi tris kartus, gydymo metu diagnozuota F20.0.-šizofrenija. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje D. N. gydėsi du kartus, abiejų gydymų metu atsakovei buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija (b.l. 73-100).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad atsakovė D. N. dėl sveikatos būklės, negali tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnametėmis dukromis, todėl G. N. ir K. N. atskirtinos nuo motinos D. N. (CK 3.179 str. 1 d.).

Atsakovei D. N. išaiškintina, kad atskirtam nuo jos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo motinos ir tėvo, motina ir tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis suinteresuoti asmenys gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas tėvų valdžios apribojimo sąlygas nustatė, jog tėvų valdžia turi būti ribojama, kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002 m.). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, spręsdamas reikalavimą apriboti tėvų valdžią, privalo išanalizuoti konkrečias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, iš kurių galima nuspręsti ar yra įstatymo numatyti pagrindai, ar tikrai tėvai savo veiksmais daro vaikams žalą ir jais visiškai nesirūpina, ir ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra G. N. tėvai. 2006-11-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1015-402/2006 nutraukė D. ir L. N. santuoka, nepilnametės dukros G. N. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. N., priteisė iš L. N. išlaikymą nepilnametei G. N. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1 MGL nuo 2006-07-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise paskirta valdyti D. N.. L. N. nevykdo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo ir neteikia dukrai G. N. išlaikymo. 2010-12-09 D. N. su prašymu kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl dukrai G. priteisto išlaikymo mokėjimo iš Fondo lėšų. Fondo direktoriaus pavaduotojo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V2-12475 G. N. nuo 2010 m. spalio 18 d. paskirta 155 Lt/mėn. išmoka. Atsakovas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo kaltės dukros nelanko, nesirūpina jos auklėjimu, ilgą laiką visiškai neteikia išlaikymo.

L. N. jokių aktyvių, realių veiksmų, kad susigrąžintų nepilnametę dukrą nesiima ir nėra pagrindo tikėtis, kad jo elgesys ateityje pasikeistų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas nevykdo tėvo valdžios, kurios turinys apibrėžtas LR Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas visiškai nesidomi dukra, jos auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra, neteikia jokio išlaikymo. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo ir auklėjimo, tokiu savo elgesiu vaikui daro ypatingą žalą. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus, o šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais neterminuotai apribotina L. N. tėvo valdžia jo dukros G. N. atžvilgiu (CK 3.180 str., CPK 178, 185, 186, 197 str., 406 str.).

Apribojus atsakovui neterminuotai tėvo valdžią į vaiką, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pati (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (LR CK 3.256 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnis reglamentuoja, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Pirminis principas, kuriuo vadovaujamasi nustatant vaiko globą, yra vaiko interesų pirmumo principas, t. y. parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju (rūpintoju) būtina vadovautis tik vaiko interesais, įvertinti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinkanti jo sveikatos būklę, raidą, amžių, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. SP-90 dėl O. M. tinkamumo skirti K. N. ir G. N. globėja ir rūpintoja, nustatė, kad O. M. pripažinta tinkama skirti K. N. ir G. N. globėja (rūpintoja). Kitų asmenų, pareiškusių sutikimą tapti vaikų globėjais (rūpintojais), nėra. O. M. 2013 m. spalio 3 d. paaiškinime ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutikime dėl skyrimo nuolatine globėja ir rūpintoja nurodė, kad rūpinasi anūkėmis G. ir K., vaikų ir globėjos (rūpintojos) tarpusavio santykiai geri, dukros su tėvais ryšių beveik nepalaiko, tėvai nedalyvauja vaikų išlaikyme. O. M. 2013-11-21 yra davusi sutikimą tapti nuolatine K. N. globėja, o G. N. nuolatine rūpintoja, jos vyras J. M. tokį sutikimą dėl sutuoktinės tapimo nuolatine globėja (rūpintoja) davė 2013-12-11. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai vykdydami G.s ir K. N. laikinosios globos (rūpybos) priežiūrą, dalyvaudamas globos (rūpybos) peržiūrose su laikinąja globėja (rūpintoja) O. M. buvo susitikę ir lankėsi jos namuose 6 kartus (2012-09-27, 2012-11-02, 2013-02-06, 2013-05-21, 2013-10-06, 2013-12-03), nebuvo nustatyta jokie globojamų (rūpinamų) vaikų teisių pažeidimai, laikinoji rūpintoja tinkamai atstovauja G. N. ugdymo įstaigoje, vaikas į mokyklą ateina tinkamai pasiruošęs, švarus, sezoną atitinkančiais rūbeliais labai geras lankomumas, mokykloje mergaitė mandagi.

O. M. atitinka globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus: ji turi pastovias pajamas, yra neteista, turi geras gyvenimo sąlygas, neturi sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų tapti nuolatine vaikaičių globėja (rūpintoja). Tapus laikinąja K. N. globėja, o G. N. rūpintoja tinkamai vykdė globėjos (rūpintojos) pareigas, tenkino visus vaikų įgimtus ir įgytus poreikius, tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys, vaikai jaučiasi saugūs augdami senelės šeimoje. Kitų asmenų, pareiškusių sutikimą tapti vaikų globėjais (rūpintojais), nėra.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, bei atskyrus nepilnametes G. N. ir K. N. nuo motinos D. N. ir L. N. neterminuotai apribojus tėvo valdžią G. N. atžvilgiu, G. N. nustatytina nuolatinė rūpyba, nuolatine rūpintoja paskiriant O. M., nustatant G. N. rūpybos ir gyvenamąją vietą su O. M., o K. N. nustatytina nuolatinė globa, nuolatine globėja paskiriant O. M., nustatant K. N. globos ir gyvenamąją vietą su O. M..

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

LR Civilinio kodekso 3.195 straipsnyje nurodyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba D. N. 2013 m. lapkričio 29 d. nustatė 50 proc. darbingumo lygį, nustatyti specialieji poreikiai (transporto išlaidų kompensacija). D. N. registruota darbo biržoje, neturi draudžiamųjų pajamų. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad iš D. N. dukroms K. ir G. N. būtų priteisti išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Todėl iš D. N. dukroms K. ir G. N. priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-12 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1015-402/2006 priteisto 1 MGL išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. N. išlaikymą G. N. po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, yra nurodęs, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo jam ugdant turimus sugebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau yra darbingo amžiaus, galintis dirbti (priešingų įrodymų nepateikta), ir privalo teikti vaikui išlaikymą, bei įvertinus tai, kad nuo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1015-402/2006 priėmimo praėjo septyneri metai, per tą laiką išaugo nepilnametės G. N. poreikiai, padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, komunaliniai mokesčiai, dėl to žymiai daugiau lėšų reikia skirti mergaitės išlaikymui, tikslinga pakeisti teismo sprendimu nustatytą 1 MGL/mėn. išlaikymo dydį ir iš L. N. priteisti G. N. po 400 Lt per mėnesį išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2014-02-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.202 straipsnis nustato, kad, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. O. M. skirtina G. N. ir K. N. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymą naudojant išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 144,00 Lt žyminis mokestis už vaiko atskyrimą nuo tėvų ir neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, 288,00 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą ir 43,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 475,65 Lt (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p. , 92 str., 93 str., 96 str.). Šios išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 237,82 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., 407 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos D. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Nustatyti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Paskirti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpybos ir gyvenamąją vietą su O. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą su O. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-12, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-12, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1015-402/2006 priteisto 1 MGL išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-02-12, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą priteisto ir pakeisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovų D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 237,82 Lt (du šimtus trisdešimt septynis litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.