- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-657-719/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
Teisėja Vitalija Ragauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-657-719/2013
2013 m. rugpjūčio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. M. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-05-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. prašymą E. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kadangi pastarasis nevykdo teismo sprendimo ir negrąžina skolos.
Skundžiama 2013-07-10 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi S. M. skundas nebuvo tenkintas ir 2013-05-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo paliktas galioti.
Šalies argumentai
Skundu S. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-10 nutartį, kuria atmestas jo skundas panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-05-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas visiškai neanalizavo prašyme išdėstytų aplinkybių. Pabrėžia, jog du kartus dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolius, tačiau šių civiline tvarka taikomų priverstinio vykdymo priemonių nepakako dėl teismo sprendimo įvykdymo, dėl ko daro išvadą, jog pritaikius kitokią - civilinę teisinę atsakomybę, šios priemonės nepakako, kad būtų įgyvendintas privalomai vykdytino teismo sprendimo vykdymas, juo labiau kad E. J. jo nevykdė be pateisinamų priežasčių, nesant kokių nors objektyvių kliūčių, tyčia, todėl būtina jo atžvilgiu taikyti būtent baudžiamosios teisės normas. Taip pat nurodo, jog prokuroras neatliko jokių tyrimo veiksmų ir nesistengė išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja skolininko piktybiškas elgesys, o taip pat nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas prieš kelerius metus įvykdė dalį teismo sprendimo, rodo tai, jog nusikalstama veika nutrūko. Be to, pareiškėjas pabrėžia ir tai, jog E. J. dirba užsienyje ir jokių galimybių išieškoti iš jo skolą civiline tvarka nėra įmanoma, asmens nubaudimas pagal civilinio proceso įstatymą savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės už tą pačią veiką, o be to pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymą (toliau – CPK) 771 str. 5 d. nėra privaloma skirti baudą išieškotojo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Apylinkės teismas, įvertinęs S. M. skunde nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą.
BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, daroma išvada, kad BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne tik baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).
Iš to seka, jog nagrinėjamu atveju priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimti vadovaujantis formuojam teismų praktika bei teisės principu, kuris teigia, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks visuomeninių santykių apsaugos diferencijavimas yra visapusiškai naudingas: pirma, didinama galimybė spręsti klausimus įvairiose teisės šakose nustatytomis normomis, antra, siaurinamas pačių griežčiausių baudžiamosios teisės represinių priemonių panaudojimas.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama 2013-07-10 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. M. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.