Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-376/09

Teiseja Leonora Jakubauskiene Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.;

2.4.7.; 2.4.8; 1.2.25.4.4.

2009 m. liepos 16 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju Zenono Birštono ir Pavelo Frolovo,

dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, aukštojo išsilavinimo, dirbancio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteisto, apeliacini skunda del Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 5 d. nuosprendžio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. B. Druskininku miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. B. atidetas paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas 3 (trejiems) metams, ipareigojant ji per ši bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemone - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemone 2 (dvejus) metus. Šiuo nuosprendžiu pilnai patenkintas Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys ir priteista iš V. B. Valstybines ligoniu kasos naudai 10896,48 Lt. Nukentejusiojo V. S. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 863,90 Lt, o iš V. B. - 1413,74 Lt turtinei žalai atlyginti bei priteista iš V. B. nukentejusiojo V. S. naudai 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Visi šie ikiteisminio tyrimo trukumai, netikslumai ir pažeidimai, buvo nurodyti pirmos instancijos teismui, veliau pakartoti baigiamuju kalbu metu. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu, nuosprendyje del jo išvardintu ikiteisminio tyrimo pažeidimu ir pateiktu duomenu pripažinimo irodymais apskritai nepasisake, savo išvadu, kodel pateikti duomenys pripažintini irodymais neargumentavo, del ko grubiai pažeide BPK 301 str. itvirtintas nuostatas, o tuo paciu neišsamiai ir šališkai išnagrinejo byla, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. imperatyva. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas šiuo klausimu formuoja labai aiškia ir nedviprasmiška praktika. Vienoje iš savo nutarciu kasacines instancijos teismas pasisake, kad pagal baudžiamojo proceso istatyma teismas nuosprendi pagrindžia tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos irodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidini isitikinima (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu istatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi buti išdestomi irodymu ivertinimo (ir ju priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teiseju vidinis isitikinimas vertinant irodymus turi remtis visu byloje esanciu duomenu patikrinimu, palyginimu, prieštaravimu pašalinimu ir savo sprendimu argumentavimu. Vadinasi, byloje irodymai turi buti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas ju visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinu, prieštaravimu nekelianciu bylos faktiniu aplinkybiu nustatyma ir tinkama baudžiamojo istatymo pritaikyma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teismui nesutikus su jo apeliacinio skundo argumentais ir nepanaikinus aiškiai neteiseto ir nepagristo nuosprendžio, prašo teismo atkreipti demesi, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginima iš jo, grubiai pažeide teises normas, reglamentuojancias nusikaltimu padarytos žalos atlyginima, bei neatsižvelge i tuo klausimu suformuota teismu praktika („Teismu praktika“ Nr. 29, psl. 440-499).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio neaišku, kokiais argumentais remiantis buvo priteista neturtine ir turtine žala iš jo ir jo civiline atsakomybe apdraudusios draudimo imones. Nuosprendyje neatskleista, kodel Valstybines ligoniu kasos ieškinys tenkintinas išimtinai jo saskaita ir t.t. Nenurodyti ir neanalizuoti kriterijai, kuriu pagrindu nustatytas neturtines žalos dydis, todel tikslinga pirmos instancijos teismo nuosprendi šioje dalyje pakeisti arba ji panaikinti ir gražinti byla nagrineti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Kalbant apie Valstybines ligoniu kasos ieškinio priteisima iš jo svarbu pažymeti, kad jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo ivykio metu transporto priemones valdytojo, apdraudusio savo civiline atsakomybe privalomuoju civilines atsakomybes draudimu, tai pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 19 str. 10 p., nustatanti, kad draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja regreso teise i atsakinga draudika arba, jei tokio nera, i žala padariusi asmeni, sveikatos priežiuros paslaugu išlaidas atlygina žala padariusio asmens draudikas, neviršydamas draudimo sumos, ir (arba) žala padares asmuo, jei draudimo sumos neužtenka sveikatos priežiuros išlaidoms padengti. Pirmos instancijos teismas i šiu teises aktu reikalavimus neatsižvelge, ju netaike, ir juos ignoruodamas visa turtine žala priteise išimtinai tik iš jo - kaltinamojo.

Kalbant apie teismo priteista neturtines žalos dydi, svarbu pažymeti, kad jis nustatytas netinkamai taikant materialines normas, reglamentuojancias neturtines žalos dydžio nustatyma. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepasisake, kodel butent 20000 Lt priteistina neturtine žala. Pirmos instancijos teismo nuosprendžio neišsamumas apsunkina jo teise pasinaudoti apeliacijos teise, nes jis nežino pirmos instancijos teismo argumentu, kodel jis nusprende priteisti butent 20000 Lt neturtine žala. Pagal suformuota teismu praktika („Teismu praktika“ Nr. 29, psl. 440-499) priteisdamas neturtines žalos dydi teismas privalo ivertinti neturtines žalos pasekmes, asmens kalte, kaltininko turtine padeti, teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijus, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taciau nei vieno iš šiu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju pirmos instancijos teismas nemotyvavo, net nepasidomejo jo turtine padetimi, nepasisake kokia kaltes forma ir rušimi (nusikalstamas pasitikejimas ar nusikalstamas nerupestingumas) pasireiške neva jo kalte (nors ji giliu isitikinimu - jis iš viso yra nekaltas), neivertino paties nukentejusio sunkaus girtumo laipsnio. Be to, mano, kad pirmos instancijos teismas neivertino ir CK 6.282 str. 1 d. itvirtinto imperatyvaus reikalavimo. Pagal CK 6.282 str. 1 d. atlygintinos žalos dydis gali buti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žala atmestas atsižvelgus i nukentejusiojo kalte del didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas - tai paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai nukentejusiojo veiksmai leme žalos atsiradima ar sudare salygas jai atsirasti. Šiuo atveju nukentejusysis elgesi ypatingai neatsargiai -budamas visiškai girtas (sunkus girtumo laipsnis), vedesi dvirati važiuojamaja kelio dalimi, svirduliavo, pats grubiai nesilaike keliu eismo taisykliu. Paties nukentejusio KET pažeidimai turejo esmines ir lemiamos itakos pasekmiu kilimui, todel bent jau neturtine žala iš jo neturetu buti priteisiama, o jei jau priteisiama, tai ji turi buti mažintina iki minimumo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda patenkinti. Prokuroras ir nukentejusysis bei jo atstovas praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininku miesto 2009 m. gegužes 5 d. apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d., ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi, nes jis nepadare veikos, turincios jam inkriminuojamo LR BK 281 str. 4 d. numatyto neatsargaus nusikaltimo požymiu. Jei teismas nesutiktu su jo skundo argumentais del jo išteisinimo, prašo pakeisti nuosprendi dalyje del neturtines žalos priteisimo nukentejusiajam.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentu, nuteistasis V. B. gincijo pirmosios instancijos teismo irodymu vertinima. Kolegija pažymi, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini irodymais. BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi buti pagristas tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Pirmosios instancijos teismas apklause nukentejusiji, kaltinamaji, liudytojus, visapusiškai ištyre byloje esancius kitus faktinius duomenis. Irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus (liudytojo A. D. parodymus), teismo nuosprendyje nurodyti. Teismo išvados, jog V. B. pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 68, 164, 172, 173 punktu reikalavimus, del specialisto išvadu, nukentejusiojo ir liudytoju parodymu yra pagristos ir motyvuotos. BPK 20 str. 1– 4 dalyse yra nurodyti požymiai, pagal kuriuos yra sprendžiama, ar tam tikra informacija gali buti laikoma irodymais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas paties V. B., nukentejusiojo, liudytoju parodymu analize, specialistu aktu (del nukentejusiojo sužalojimo, del nukentejusiojo ir kaltinamojo neblaivumo nustatymo) išvadomis ir kitais irodymais, kuriu lieciamumas ir leistinumas nekelia abejoniu. BPK reikalauja, kad teisejai irodymus vertintu pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant irodymus teismas buvo šališkas arba pažeide BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybiu, duodanciu pagrinda abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todel kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendi nera teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadare. Visos bylos aplinkybes ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagristas teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, atitinkanciais BPK reikalavimus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo V. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir paskyre adekvacia bausme, taip pat tinkamai išnagrinejo ir ivertino visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai nustate nukentejusiajam padarytos turtines ir neturtines žalos dydi, kuri pagristai priteise iš nuteistojo V. B..

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. 2008 m. gegužes 9 d. apie 17 val. 37 min., vairuodamas automobili MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) budamas neblaivus (1,68% promiliu), ir važiuodamas Druskininku sav., Vieciunu km., Verpeju gatveje, ties elektros pastote Nr. D514, pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 68, 164, 172, 173 punktu reikalavimus ir, nesuvaldes automobilio, išvažiavo i priešpriešine gatves eismo puse, kur partrenke kelkrašciu einanti ir vedanti dvirati pesciaji V. S., tuo padarydamas nukentejusiajam V. S. sunku sveikatos sutrikdyma. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad butent V. B. veiksmai buvo pagrindine priežastimi eismo ivykiui kilti. Tai irodo tiek Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole, schemoje ir nuotraukose užfiksuoti duomenys apie eismo ivyki, tiek Transporto priemones – automobilio apžiuros protokole užfiksuoti automobilio apgadinimai, tiek liudytoju J. N., V. T. parodymuose pateikti duomenys apie eismo ivykio kilimo priežastis, eiga ir pasekmes, tiek liudytojo (policijos pareiguno) S. M. parodymai apie jo stebetas aplinkybes iškart po eismo ivykio. Be to, nukentejusiajam V. S. padarytu sužalojimu tiketina laika, lokalizacija ir sutrikdymo laipsni patvirtino Mykolo Riomerio Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio medicinos specialisto išvados Nr. G 708/ 08 (06), iš kuriu matyti, kad V. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas del muštines – pleštines žaizdos dešineje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio apatinio trecdalio atviras lužimas (t. 1., b.l. 78-80). Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. eismo ivykio metu vairavo automobili budamas neblaivus (Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3284/ 08 (01) nurodyta, kad V. B. kraujyje rasta 1,68 promiles alkoholio, t 1., b.l. 120), todel pirmosios instancijos teismas vairuotojo V. B. neblaivuma teisingai laike nusikalstama veika kvalifikuojanciu požymiu ir teisetai bei pagristai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys rašytiniai irodymai: Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolas, Autoavarijos vietos planas, 2008-05-09 Protokolas del transporto priemones apžiuros ir technines bukles nustatymo – gauti pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu tyrejui renkant bylos rašytinius duomenis (kurie veliau pirmos instancijos teisme virto irodymais, nes teismas nesuabejojo ju leistinumu), buvo iš esmes pažeista jo teise i teisinga bylos procesa, o tuo paciu ir jo teise i gynyba, nes buvo pažeistas imperatyvus proceso kalbos principas (BPK 8 str.). Nurodo, kad Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolas buvo surašytas nedalyvaujant vertejui. Minetas dokumentas surašytas lietuviu kalba, kuria jis labai sunkiai supranta, o skaityti lietuviškai iš viso nemoka. Policijos pareigunai, žinodami, kad jis nesupranta lietuviškai, dave jam pasirašyti dokumenta, kuris buvo surašytas lietuviu kalba. Tuo iš jo buvo atimta teise reikšti pastabas del keliu eismo ivykio vietos protokolo, del jame galimai neteisingai užfiksuotu transporto priemones, dviracio, nukentejusiojo, kraujo demiu pažymejimo, atstumu iki kelkrašciu ir pan., pateikti prašymus del papildomu veiksmu atlikimo.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi policijos pareigunai, surašydami Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokola, Transporto priemones apžiuros protokola bei autoavarijos vietos plana lietuviu kalba, nepažeide jokiu ju tarnybines funkcijas reglamentuojanciu teises aktu ir valstybines kalbos naudojimo Lietuvos Respublikoje principo. Ivykus eismo ivykiui, kuriame nukencia žmones, policijos pareigunai vyksta i eismo ivykio vieta, kurioje ir surašo Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokola, transporto priemones apžiuros protokola bei nubraižo eismo ivykio plana. Kaip matyti iš Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo, autoivykio plano, nuteistasis V. B. minetuose dokumentuose pasiraše. Jei jis nemoka lietuviu kalbos, jis neprivalejo pasirašyti, o su šiais dokumentais susipažinti galejo ir veliau, naudodamasis vertejo paslaugomis. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-09-16 nuteistasis su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidavo, prašymu ir papildymu baudžiamojoje byloje neturejo (t. 1., b.l. 156), šis pranešimas V. B. buvo išverstas i suprantama rusu kalba. Veliau, t.y. 2008-09-24 nuteistojo gynejas buvo supažindintas su visa bylos medžiaga, pageidavimu papildyti tyrima neturejo (t. 1., b.l. 159). Todel laikytini visiškai nepagristais nuteistojo argumentai, kad buvo pažeistas imperatyvus proceso kalbos principas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis turejo galimybe susipažinti su visa bylos medžiaga pasinaudodamas vertejo paslaugomis ir reikšti prašymus bei pastabas tiek del Keliu eismo ivykio apžiuros protokole užfiksuotu duomenu, tiek del eismo ivykio plano, tiek del Transporto priemones apžiuros protokole nustatytu automobilio apgadinimu. Jokiu duomenu byloje nera, kad nuteistasis butu nesutikes su eismo ivykio metu surašytais dokumentais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis eismo ivykio metu buvo neblaivus, todel policijos pareigunai apskritai neprivalejo nuteistaji iškart po dokumentu surašymo supažindinti su minetais dokumentais. Nuteistasis galejo susipažinti su šiais dokumentais išblaivejes.

Nuteistasis skunde nurodo, kad autoavarijos vietos planas, kuris šioje baudžiamojoje byloje turetu buti paciu svarbiausiu ir esminiu irodymu, sudarytas taip pat pažeidžiant jo teises ir teisetus interesus. Visu pirma, jis sudarytas tik lietuviu kalba. Jis iki šiol negali tinkamai susipažinti su autoavarijos vietos planu, del jo pareikšti pastabas, ji patikslinti. Taip yra atimama iš jo teise i proceso kalba ir teismine gynyba. Juo labiau, kad minetas dokumentas yra taisytas, subraukytas, kas duoda pagrinda manyti, kad jis nera autentiškas, todel juo remtis kaip irodymu, pagrindžianciu jo kalte, negalima.

Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais, kadangi, kaip jau mineta, visi dokumentai surašomi valstybine kalba, policijos pareigunai neprivalejo iškart po eismo ivykio kviesti verteja, kad nuteistasis iškart po ivykio galetu susipažinti su autoavarijos vietos planu ir reikšti del jo pastabas. Nuteistasis, noredamas reikšti pastabas, patikslinti ši dokumenta, turejo teise tai padaryti tiek per visa ikiteismini tyrima, tiek ir pabaigus ikiteismini tyrima ir susipažistant su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, taciau to nepadare. Nuteistasis nurodo, kad jis iki šiol negali tinkamai susipažinti su autoavarijos vietos planu, del jo pareikšti pastabas, ji patikslinti. Tokie nuteistojo argumentai, kolegijos nuomone, visiškai nepagristi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad pabaigus ikiteismini tyrima nuteistajam ir jo gynejui buvo sudaryta galimybe susipažinti su visa bylos medžiaga, tame tarpe ir su autoavarijos vietos planu, daryti pastabas ar reikšti prašymus (t. 1., b.l. 156, 159), todel kolegija neturi pagrindo manyti, kad nuteistajam kaip nors buvo suvaržyta jo teise susipažinti su dokumentais ir reikšti del ju pastabas. Be to, kolegija neturi pagrindo abejoti iškart po eismo ivykio autoavarijos vietos plane užfiksuotu duomenu teisingumu, juolab, kad autoavarijos vietos plane užfiksuoti duomenys neprieštarauja ir liudytoju J. N., V. T. duotiems parodymams apie eismo ivykio aplinkybes. Tai, kad autoavarijos vietos planas buvo taisytas, nera pagrindo abejoti šiame plane užfiksuotos informacijos teisingumu, nes taisymo vietose nurodyta, kad „taisymu tiketi“ ir policijos pareiguno S. C. pasirašyta (t. 1., b.l. 5).

Del protokolo surašymo lietuviu kalba teisetumo kolegija jau pasisake anksciau vertindama Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo ir autoavarijos vietos plano surašymo lietuviu kalba teisetuma, nes visi procesiniai dokumentai turi buti surašomi valstybine kalba. Kaip jau mineta, nuteistasis, noredamas susipažinti su transporto priemones apžiuros protokolu bei pareikšti pastabas, turejo galimybe tai padaryti viso ikiteisminio tyrimo metu, pasitelkdamas i pagalba verteja. Vien del to, kad šiame transporto priemones apžiuros ir technines bukles patikrinimo protokole nera nuteistojo parašo, nera pagrindo laikyti, kad šis dokumentas neturi irodomosios reikšmes, tuo labiau abejoti, kad jame užfiksuota informacija apie automobilio Mercedes Benz apgadinimus ir technine bukle butu klaidinga. Tai, kad minetame protokole nurodyta M. K. pavarde, taciau jo nepasirašyta, neduoda pagrindo laikyti, kad šis dokumentas negaletu buti laikomas irodymu šioje baudžiamojoje byloje, nes ši protokola suraše policijos patrulis S. M., kuris ir pasiraše protokole (t. 1., b.l. 40-41). Nuteistojo nurodyti argumentai, kad protokole nurodyti automobilio sugadinimai galejo atsirasti automobili gabenant i Druskininku PK, ji saugant aikšteleje, laikytini visiškai nepagristais, nes automobilio Mercedes Benz sugadinimai užfiksuoti ne ji nugabenus saugojimui i Druskininku PK, bet autoavarijos vietoje iškart po eismo ivykio, todel abejoti transporto priemones apžiuros ir technines bukles patikrinimo protokole užfiksuota informacija apie automobilio sugadinimus, nera jokio pagrindo (t. 1., b.l. 40-41), be to, automobilis Mercedes Benz iškart po ivykio buvo fotografuojamas eismo ivykio vietoje, kur matyti autoavarijos pasekmeje atsirade automobilio sugadinimai (t. 1., b.l. 17-33).

Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentejusysis V. S. teisiamojo posedžio metu parode, kad jo apklausos protokolas ir kiti popieriai buvo atvežti jam i namus jau surašyti. Kadangi jis šalia neturejo akiniu, todel apklausos protokola pasiraše neskaites. Šiais savo veiksmais ikiteisminio tyrimo pareigunai grubiai pažeide BPK 183 str., 179 str. reikalavimus. Liudytojo apklausos protokole užfiksavo parodymus, kuriu nukentejusysis jiems nedave.

Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo (t. 2., b.l. 82), nukentejusysis V. S. išties nurode, kad jam policijos tyreja su inspektoriumi atveže jau surašytus popierius, jis prie saves neturejo akiniu, todel kažkiek paskaite ir pasiraše. Taciau vien tokie nukentejusiojo teismo posedžio metu duoti parodymai patys savaime neduoda pagrindo manyti, kad policijos pareigunai pažeide Lietuvos Respublikos BPK 183, 179 str. reikalavimus. Net ir tuo atveju, jei policijos tyreja ir inspektorius butu atveže nukentejusiajam jau surašyta apklausos protokola, nukentejusysis galejo atsisakyti pasirašyti toki protokola, taciau, kaip matyti, jis ji pasiraše, be to, pats nurode, kad kažkiek paskaite, todel akivaizdu, kad sutiko su apklausos protokole užfiksuota informacija. Be to, net pripažinus, kad nukentejusysis ir buvo apklaustas pažeidžiant BPK reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, nesivadovavo vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentejusiojo parodymais. Nukentejusysis dave parodymus ir teismo posedžio metu, kurie iš esmes neprieštaravo jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pagristu abejoniu kelia apskritai pagrindiniai bylos duomenys, kuriais teismas neteisetai grinde jo kalte. Jis dar ikiteisminio tyrimo metu tiek liudytojo apklausoje, tiek itariamojo apklausoje, tiek teisme parode, kad nukentejes ejo daugiau kairiaja važiuojamosios dalies puse, jam nekilo butinumo sustoti, taciau, priartejus prie dviratininko, jis staiga padare judesi i kelio viduri ir atsidure priešais automobili. Siekdamas išvengti susidurimo, ji lenke, išvažiuodamas i priešinga eismo juosta. Nuteistojo teigimu, del paties nukentejusio kaltes ivyko susidurimas, nes del nukentejusiojo 2,22 promiliu alkoholio kraujyje jo neprognozuojamas ejimas (svirduliavimas) ir buvo pagrindine eismo ivykio priežastis.

Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais, kad pagrindine eismo ivykio priežastimi buvo butent nukentejusiojo veiksmai, kuomet jis, budamas neblaivus, staiga padare judesi i kelio viduri. Bylos duomenys nepatvirtina tokiu nuteistojo nurodomu aplinkybiu, kad nukentejusysis staiga butu iženges i kelio važiuojamaja dali. Ivykio liudytojas J. N. posedžio metu patvirtino, kad nukentejusysis ejo kelkrašciu, vedesi dvirati. Mate, kaip dideliu greiciu, metydamasis i šalis važiavo automobilis Mercedes Benz. Pamates kokia situacija, liudytojas sustabde savo vairuojama automobili Mazda dešiniajame kelkraštyje, kad praleisti atlekianti automobili. Priartejus automobiliui, vairuotojas ties posukiu jo nesuvalde, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir kliude dviracio priekini rata. Dvirati jis vyriškiui išmuše iš ranku. Nuo smugio vyriškis ant nugaros nukrito ant asfalto, vidury važiuojamosios dalies, o dviratis užkrito ant Mercedes Benz priekinio variklio gaubto. Liudytojas patvirtino, kad automobilis Mercedes Benz visais keturiais ratais užvažiavo i priešpriešines eismo juostos kelkrašti, kabino dvirati ir nuvažiavo. Parode, kad pro jo stovinti automobili praleke 0,5 m atstumu, vos nekabindamas jo. Automobilis Mercedes Benz galejo važiuoti 100 km/h greiciu (t. 2., b.l. 99). Kolegija neturi pagrindo netiketi tokiais nuosekliai duotais liudytojo J. N. parodymais, kuris buvo betarpiškas eismo ivykio liudytojas, policijos pareigunams daves savo duomenis, todel nuteistojo parodymai apie tai, jog nukentejusysis netiketai padare judesi i kelio viduri priešais jo važiuojanti automobili, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis ir prieštaraujantys tiek liudytojo J. N. parodymams, tiek ir eismo ivykio metu policijos pareigunu užfiksuotiems duomenims iškart po eismo ivykio (eismo ivykio apžiuros protokole, autoavarijos vietos plane). Be to, liudytojas V. T. taip pat patvirtino, kad jis, važiuodamas dviraciu, mate važiuojanti tarsi nevaldoma automobili nuo vieno kelkrašcio prie kito. Jis leke nuo sodu puses link miestelio, greitis buvo nemažas. Kai automobilis privažiavo elektros pastote, išgirdo smugio garsa ir pamate kaip dviratis pakilo virš automobilio stogo. Žmogaus ir dviracio prie automobilio nemate, nes vaizda užstojo medžiai. Automobilis nesustojes nuvažiavo link Vieciunu. Liudytojas, privažiaves prie elektros pastotes, pamate ant važiuojamos kelio dalies vidurio sedinti nukentejusiji. Matesi jo atviras dešines kojos blauzdikaulio lužis. Jis mate, kad maždaug 10 m atstumu nuo ivykio vietos aukšciau kelkraštyje stovejo kitas automobilis, iš jo išlipo vairuotojas (t. 2., b.l. 99). Taigi, ir liudytojas V. T. patvirtino, kad automobilis Mercedes Benz važiavo dideliu greiciu, metydamasis i šalis nuo vieno kelkrašcio prie kito. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad ivykio vietoje mate stovinti kita automobili, iš kurio išlipo vairuotojas (liudytojas J. N.), todel kolegija neturi pagrindo abejoti šiu abieju liudytoju parodymais, kadangi ju abieju parodymai patvirtina vienas kito duotus parodymus ir juos papildo, ju parodymai neprieštarauja eismo ivykio vietoje užfiksuotiems kitiems duomenims ir visiškai paneigia nuteistojo V. B. pateikta versija del eismo ivykio kilimo priežasties. Kolegija taip pat nelaiko pagristais nuteistojo argumentus, kad jis, staiga pamates nukentejusiji, bande ji apvažiuoti iš kaires. Keliu eismo saugumo taisykliu 144 punktas nustato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, todel išvažiuoti i priešingos krypties eismo juosta galima tik norint sukti i kaire, apsisukti arba aplenkti ta pacia kryptimi važiuojancia transporto priemone. Taciau nuteistojo išvažiavimas ne tik i priešingos krypties eismo juosta, bet ir užvažiavimas ant priešingos krypties eismo juostos kelkrašcio yra visiškai nesuderinamas su Keliu eismo saugumo taisyklese nustatytais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas savo veiksmais pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 68, 164, 172, 173 punktu reikalavimus, tai yra, nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, vairuodamas transporto priemone neblaivus (1,68 promiliu), važiuodamas ne kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greicio ir neatsižvelge i važiavimo salygas, ypac vietoves reljefa, kelio, meteorologines salygas, matomuma, kad kiekvienu momentu galetu suvaldyti ir sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties ir visiškai nesustabde transporto priemones, iškilus gresmei eismo saugumui nesuletino greicio, net visiškai jos nesustabde ir neapvažiavo kliuties, nesukeldamas pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, nesiimdamas visu atsargumo priemoniu nesuvaldes automobilio išvažiavo i priešpriešine gatves eismo puse, kur partrenke kelkrašciu einanti ir vedanti dvirati pesciaji V. S..

Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentejusiajam konstatuoti kuno sužalojimai tik dešineje (o ne kaireje) puseje. Transporto priemones apžiuros ir technines bukles patikrinimo protokole nustatyta, kad jo vairuojamo automobilio sugadinimo požymiai aptikti tik dešineje (o ne kaireje) puseje, todel, jo teigimu, nukentejusysis ejo prieš jo automobili ir ejo visai ne kelkrašciu, o kelio viduriu, tai patvirtina ir autoavarijos vietos plane nurodyta nukentejusiojo aptikimo vieta kelyje.

Tai, kad nukentejusysis buvo partrenktas i dešine kuno puse automobilio dešiniaja priekine dalimi, byloje ginco nera, tai neprieštarauja tiek teismo medicinos specialisto išvadoms del nukentejusiojo kuno sužalojimo lokalizacijos, tiek ir nustatytiems automobilio sugadinimams. Taciau šie nuteistojo nurodyti argumentai, kad del to, jog nukentejusysis buvo sužalotas i dešine koja automobilio dešiniaja priekine dalimi, neduoda pagrindo laikyti, kad nukentejusysis prieš pat partrenkima buvo iženges i kelio važiuojamaja dali, tuo labiau i priešingos krypties eismo juosta. Tokius nuteistojo argumentus paneigia liudytoju parodymai. O tai, kad nukentejusysis po partrenkimo atsidure ant kelio važiuojamosios dalies, nepaneigia tos aplinkybes, kad butent nuteistasis, nesuvaldes automobilio, buvo išvažiaves i priešingos krypties eismo juosta, kur ir partrenke pesciaji. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padare pagrista išvada, kad tai, jog nukentejusysis po ivykio buvo rastas kelio važiuojamosios dalies viduryje paaiškinama tuo, kad jis nuo smugio buvo nuo kelio krašto nublokštas i kelio viduri.

Kolegija nesutinka su nuteistojo nurodytais argumentais, kad teismas turejo kritiškai vertinti liudytojo J. N. parodymus, nes šiu parodymu nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo J. N. parodymus patvirtina liudytojas V. T., kuris mate kelkraštyje stovinti J. N. automobili iškart po eismo ivykio. Vien tik del to, kad nukentejusysis ir liudytojas J. N. galimai buvo pažistami, kolegija neturi pagrindo netiketi liudytojo J. N. parodymais ir nera pagrindo manyti, kad šis liudytojas turejo interesa duoti neteisingus nukentejusiojo naudai parodymus.

Pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad atliekant ikiteismini tyrima atlikti autotechnine ekspertize, akistatas, parodymu patikrinimus vietoje nebuvo jokio butinumo, nes duomenu, grindžianciu V. B. nusikalstama veika, byloje pakanka. Nuteistasis skunde nurodo, kad nepaneigta galimybe, jog nukentejusysis del girtumo pats buvo nugriuves ar sumuštas treciuju asmenu dar prie eismo ivyki. Tokie nuteistojo argumentai prieštarauja Specialisto išvadoms (t. 1., b.l. 78-80), iš kuriu matyti, kad sužalojimas galejo buti padarytas bylos aplinkybese nurodyto autoivykio metu. Be to, liudytojas J. N. mate prieš eismo ivyki einanti nukentejusiji, kuris vedesi dvirati. Todel akivaizdu, kad iki eismo ivykio nukentejusysis buvo sveikas, o su tokiais sunkiais sužalojimais nukentejusysis vargiai ar butu galejes eiti ir vestis dvirati, jei butu sužalotas ne eismo ivykio metu, o prieš eismo ivyki treciuju asmenu, kaip teigia nuteistasis. Todel kolegija sprendžia, kad po tokio sunkaus sužalojimo nuteistasis tikrai nebutu turejes galimybe toliau laisvai judeti, juolab, kad po šio sužalojimo jis buvo rastas sedintis ant kelio važiuojamosios dalies, veliau jam buvo nustatytas darbingumo lygis tik 40 procentu (t. 1., b.l. 183).

Kolegija daro išvada, kad butent nuteistojo veiksmai, kuomet jis pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 53, 68, 164, 172, 173 punktu reikalavimus, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentejusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad nukentejusysis eismo ivykio metu buvo neblaivus, neduoda pagrindo manyti, kad vien del šios priežasties jis turetu buti pripažintas eismo ivykio kaltininku. Pažymetina, kad nukentejusysis ne važiavo dviraciu, o ji vedesi, todel nukentejusiojo veiksmuose negalima ižvelgti kokiu nors Keliu eismo saugumo taisykliu reikalavimu pažeidimu. Be to, nuteistasis, teigdamas, kad nukentejusysis buvo neblaivus, pats eismo ivykio metu vairavo automobili budamas neblaivus, todel, kolegijos nuomone, jo argumentai, kad nera jo veiksmu neteisetumo ir jo kaltes, kaltinimas jam grindžiamas objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, atmestini kaip visiškai nepagristi.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas liudytojo A. D. parodymus nepagristai vertino kritiškai. Teismas nepagristai padare išvada, kad A. D. eismo ivykio metu butinai turejo buti darbo vietoje ir eismo ivykio matyti negalejo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai liudytojo A. D. parodymus vertino kritiškai, kadangi kaip matyti iš 2008-05-09 Pranešimo apie pradeta ikiteismini tyrima, šiame pranešime policijos pareigunai nurode tik du eismo ivykio liudytojus: V. T. ir J. N. (t. 1., b.l. 1). Liudytojas A. D. iškart po eismo ivykio nustatytas nebuvo, todel pirmosios instancijos teismas pagristai turejo pagrinda abejoti jo parodymais, juo labiau, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nei nustatytas, nei apklaustas, o parodymus dave tik teismo posedžio metu.

Nuteistasis nurodo, kad iš nuosprendžio turinio neaišku, kokiais argumentais remiantis buvo priteista neturtine ir turtine žala iš jo ir jo civiline atsakomybe apdraudusios draudimo imones. Nurodo, kad paties nukentejusio KET pažeidimai turejo esmines ir lemiamos itakos pasekmiu kilimui, todel bent jau neturtine žala iš jo neturetu buti priteisiama, o jei jau priteisiama, tai ji turi buti mažintina iki minimumo.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus ir daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai visiškai tenkino nukentejusiojo V. S. ir Valstybines ligoniu kasos ieškini del turtines žalos atlyginimo, nes V. B. kalte irodyta pilnai, o nukentejusiojo V. S. ir civilinio ieškovo Valstybines ligoniu kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dydžiai patvirtinti dokumentais. Kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokejo nukentejusiajam dali turtines žalos, pirmosios instancijos teismas pagristai likusia turtines žalos dali priteise nukentejusiajam iš kaltininko V. B..

Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais ir besiformuojancia teismu praktika. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis del patirto sveikatos sutrikdymo patyre neturtines žalos, kuria sudare patirtas stresas, išgyvenimai, patirta baime, sutrikusi sveikata buklei komplikavusis, taciau eismo ivykio metu buvo neblaivus, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nukentejusiojo V. S. civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, priteisdamas jam iš V. B. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama V. B. kalte pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, todel naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, išteisinant V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo nukentejusiajam žalos atlyginima, Lietuvos Respublikos BK VII ir VIII skyriu bei Lietuvos Respublikos CK nuostatu nepažeide, todel nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacini skunda atmesti.