Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui D. M. , jo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Akvilei Kalantaitei, trečiojo suinteresuoto asmens L. B. atstovei advokatei Skaistei Jautakienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog jis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2015-07-07 įteikė skundą dėl neteisėtai atliktų statybos darbų namo bendraturtės L. B. bute (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, jog L. B. pakeitė buto langus, išardė dalį vidinių pertvarų bute, dalinai pakeitė buto išplanavimą, per bendro naudojimo namo laiptinę įvedė atskirą elektros įvadą, bute pertvarkė vandens, kanalizacijos, dujų vamzdynus ir atliko kitus darbus. Pažymėjo, jog namo bendrasavininkė savavališkai, be jo sutikimo bei kitų statybą leidžiančių dokumentų, atjungė savo butą nuo bendros atviro tipo namo šildymo sistemos ir įrengė jame atskirą uždaro tipo šildymo sistemą, išmontavo buvusius špižinius radiatorius, jam priklausančio likusi šildymo sistemos dalis yra atkirsta nuo namo pastogėje esančio išsiplėtimo indo ir jis negali jos normaliai naudoti savo buto ir namo bendro naudojimo patalpų šildymui.

Atkreipė dėmesį, jog bendrasavininkė išardė išorines savo buto sienas 1 ir 2 ir prie buto prijungė namo palėpės dalis A ir B. Išardžius minėtas sienas, buvo suardyta pastogės medinės konstrukcijos struktūra - sunaikinti konstrukcijos elementai, kuriais buvo sujungtos stogo gegnės su medinėmis perdangos sijomis. Dėl to sumažėjo stogo konstrukcijos ir perdangos stiprumas.

Inspekcijos Kauno skyrius, dalyvaujant L. B. , atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015-08-03 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-877-(15.31) (toliau - patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad bute tarp patalpų II-5 ir II-8 (buto patalpų numeriai pažymėti patikrinimo akto situacijos plane) yra išardyta pertvara, kurios matmenys - apie 10 m ir 2,30 m. Tarp patalpų II-7 ir II-8 yra įrengta nauja pertvara, kurios matmenys - apie 1,10 m ir 2,30 m. Patalpoje II-l pietinėje pertvarinėje sienoje išardyta dalis sienos ir įrengtos medinės kolonos. Patalpoje II-2 šiaurinėje pertvarinėje sienoje įrengtos stumdomos durys, kurių plotis -2,84 m. Inspekcijos Kauno skyriuje 2015-08-04 buvo gautas statytojos 2015-07-30 paaiškinimas dėl 2015-07-07 skunde nurodytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose, kurie išsamiai išanalizuoti atsiliepime.

Atlikus patikrinimą nustatyta, jog bute buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam atlikti nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjas Inspekcijos 2015-08-31 raštu Nr. (15.2)-2D-12890 buvo informuotas, jog, vadovaujantis taisyklių 42.1 ir 41.5 punktais, 2015-07-07 skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas. Kaip nurodyta 2015-08-31 rašte, inžinerinių sistemų pertvarkymo faktas netikrintas, kadangi nėra duomenų apie inžinerinių sistemų padėtį, buvusią iki jos pertvarkymo. Pažymėjo, jog esant nesutarimams tarp bendraturčių valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. 2015-08-31 rašte pažymėta, jog, vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, todėl pareiškėjas dėl galimai pažeistų savo teisių turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Pažymėjo, jog Vadovaujantis Taisyklių 42.1, 41.5, 43.2 punktais, Inspekcija nėra įgaliota taikyti poveikių priemonių, nustačius, jog atliktiems statybos darbams nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina, jog bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisykles reglamentuoja CK normos (CK 4.72 - 4.92 straipsniai), todėl su šios teisės įgyvendinimu susiję klausimų sprendimai nepriklauso viešojo administravimo teisinio reguliavimo sričiai ir Inspekcijos kompetencijai.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ABTĮ 89 straipsnis reglamentuoja skundžiamo akto panaikinimo pagrindus. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde iš esmės nenurodo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Mano, kad ginčijamas 2015-08-31 raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti raštą bei iš naujo įpareigoti inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2015-07-07 skundą.

Dėl atskiros dujų šildymo sistemos antrame aukšte įrengimo ir namo šildymo sistemos pertvarkymo pažymėjo, jog 2007 m. sausio 26 d. įsigijus dalį pastato Perkūno al. 54, Kaune, paslaugų teikėjas dujinį šildymą buvo atjungęs visam namui, nes esant bendrai šildymo sistemai, bendraturčiai nesutarė kaip šildyti patalpas. Su AB „Lietuvos dujos“ L. B. pasirašė naują sutartį kaip atskiras abonentas. Žinodama apie ankstesnius bendraturčių nesutarimus, nurodė jog pageidauja, turėti atskirą šildymo sistemą, kad ateityje nekiltų ginčų su D. M. . Bendraturtis D. M. davė sutikimą įsirengti atskirą dujinį šildymo katilą su uždara kamera, įrengiant dūmtraukį-ortakį per sieną. Sutikimą davė ir greta esančio sublokuoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai B. G. ir A. P. . 2007 m. UAB „Sanda“ parengė projektą pagal 2007-02-02 išduotas projektavimo sąlygas Nr. 07-26963. Bendraturčiui D. M. buvo palikta senoji šildymo sistema tiek dujomis, tiek kietu kuru, abu šildymo katilai stovi rūsyje, nors puse katilų yra L. B. nuosavybė, tačiau bendraturtis jais naudojasi vienas ir jie funkcionuoja.

L. B. priklausančios patalpos yra pastogėje - taip nurodyta ir architekto B. E. projekte, pagal kurį buvo statomas namas, taip nurodyta ir inventoriniuose duomenyse pavadinant antrą aukštą „salka“. Pastato stogas šlaitinis, patalpų plotas skaičiuojamas tik nuo 1,60 m aukščio, todėl greta patalpų II-2 (13,06 kv.m.) ir II-1 (15,95 kv.m.) dėl stogo nuolydžio esančios nišos negali būti įskaičiuojamos į patalpų plotą. Jos nebuvo įskaičiuotos nei 1939 metais nei vėliau. STR 1.14.01:1999 yra nurodyta pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka, pagal kurią pastogės aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m ir prie patalpų plotų nepriskaičiuojami pastogėse įrengtų patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kur aukštis nuo grindų iki lubų mažesnis 1,6 m., taip pat nepriskaičiuojamas ir nišų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 metrai ir jose įrengtų spintų plotas. Pagrindo minėtas patalpas dalintis su pareiškėju bendrai ir laikyti tai kaip bendra daline nuosavybe nėra. Atlikusi remonto darbus buvo pakeisti iš dalies patekimo vietos į nišas. Minėti pakeitimai nelaikytini kapitaliniu patalpų remontu, kadangi nebuvo pažeistos ar sugadintos pagrindinės namo sienos ar stogo konstrukcija. Visi stogo konstrukcijos elementai buvo išlaikyti - toje pačioje vietoje buvo palikti pastogės patalpų balkiai, statramsčiai ir kitos medinės konstrukcijos.

Pažymėjo, kad tarp statramsčių įrengtos pertvaros nėra namo išorinė siena. Namo išorinės sienos yra pažymėtos ir 1939 m. projekte, ir 1979-02-25 inventorinėje byloje baigiasi ties antru aukštu. Tarp statramsčių esančios pertvarkos nėra laikančios, jos buvo padarytos iš lengvų medžiagų - medžio ir tinko, tik 15 cm storio, nes įrengtos ant medinės perdangos virš pareiškėjui priklausančių patalpų, praktiškai per patalpų 1-1 ir 1-2 vidurį. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-08-31 raštą Nr.(15.2)-2p-12890, ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2015-07-07 skundą reg. Nr.3D-1738 išnagrinėti iš naujo ir įvertinti (duomenys neskelbtini) bute savavališkai atliktų statybos darbų teisėtumą (b.l. 5-8).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015-07-07 gavo pareiškėjo skundą (registracijos Nr. 3D-1738) dėl galimai neteisėtų statybos darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 35). Pareiškėjo 2015-07-07 skundo pagrindu, Lietuvos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nustatyta tvarka, L. B. 2015-07-23 buvo išsiųstas raštas Nr. (15.2)-2D-10872, kuriuo ji buvo informuota apie organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą bute bei paprašyta dalyvauti patikrinime, pateikti statybą leidžiančius ir patvirtinančius dokumentus, kadastro duomenų bylą ir užtikrinti patikrinimo dalyvių patekimą į sklypą (b.l. 37). Apie numatomo patikrinimo bute datą ir laiką pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos Kauno skyriaus 2015-07-23 raštu Nr. (15.2)-2D-10870 (b.l. 38).

Inspekcijos Kauno skyrius, dalyvaujant pareiškėjui, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015-08-03 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-877-(15.31) (b.l. 39-42).

Patikrinimo metu nustatyta, jog bute buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam atlikti nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, todėl pareiškėjas Inspekcijos 2015-08-31 raštu Nr. (15.2)-2D-12890 buvo informuotas, jog, vadovaujantis taisyklių 42.1 ir 41.5 punktais, 2015-07-07 skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas (b.l. 44-45).

Ginčijamame 2015-08-31 rašte nurodyta, jog atlikus patikrinimą L. B. bute, nustatyta, kad buto patalpoje II-1 pietinėje pertvarinėje sienoje išardyta dalis sienos bei įrengtos medinės kolonos. Patalpoje II-2 šiaurinėje pertvarinėje sienoje įrengtos stumdomos durys, kurių plotis - 2,84 m. Šie darbai, sutinkamai su Reglamento 1.01.08:2002 12 punktu, priskiriami statinio paprastajam remontui, o ne rekonstravimui, kurio tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nei pareiškėjo nuomonė, jog atlikti rekonstravimo darbai, nei pridedamas faktinių duomenų konstatavimo protokolas iš esmės negali paneigti Inspekcijos padarytų išvadų, pagrįstų teisės aktų nuostatomis, dėl bute atliktų statybos darbų rūšies. Skunde taip pat teigiama, jog buto patalpoje II-9 (sandėlyje), nepakeitus sandėlio naudojimo paskirties ir pažeidžiant Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 8 punkto reikalavimus, buvo įrengta virtuvė ir kad toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Tačiau Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, jog statinio paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas rengiamas, keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 8 punktu, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui visais atvejais privalomas rašytinis savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Pastatų ir patalpų naudojimo paskirties klasifikatoriai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3-4 prieduose. Analogiškos statinių paskirties grupės ir pogrupiai išvardyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatose. Be to, pažymėtina, jog L. B. atliekant savo virtuvėje remontą ir išardant virtuvėje esančią pertvarą, niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, nes jis gyvena atskirame, esančiame pirmame aukšte bute.

Pažymėtina, jog statinio (patalpos) paskirties keitimo į virtuvės paskirties teisės aktai nenustato. Duomenų, kad L. B. naudotų butą ar jame esančias patalpas ne pagal namo naudojimo paskirtį, kuri, remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2015-08-31 išrašu, yra gyvenamoji (vieno buto pastatai), ir dėl kurios keitimo teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti parengtas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas, nagrinėjant bylą nenustatyta. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

Skunde nurodomas Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 punktas, kuriame nustatyta, jog rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas: įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. Atsižvelgiant į tai, jog, sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2015-08-31 išrašu, namas, kuriame yra butas, yra vieno buto gyvenamasis namas, todėl Reglamento 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 punktas, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo ir bendrąsias inžinerines sistemas nėra taikomas.

Sutinkamai su išdėstytu darytina išvada, kad byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atliktos administracinės procedūros ir jos metu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi, skundžiamas 2015-08-31 raštas Nr. (15.2)-2D-12890 yra administracinis sprendimas, nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje: atsakovė ginčijamu raštu užbaigė pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir jame aiškiai išreiškė savo nuostatą, jog bendrasavininkės bute atliktas paprastas remontas, kuriam atlikti nereikalingas projektas ir nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai ir pranešė, jog skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama.

Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis administracinę procedūrą supranta viešojo administravimo subjekto pagal šį įstatymą atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties įstatymo 21 straipsnis nustato, kad pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas (1 dalies 1 punktas), o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, nustatantis individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, nurodo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis), jame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti suformuluotos aiškiai bei nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Nagrinėjamu atveju, skundžiamas raštas priimtas sutinkamai su pateikta ir visiškai išanalizuota medžiaga, išklausius suinteresuotų asmenų nuomones, t.y. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, jame aiškiai suformuluota padaryta išvada, jog „atliktas paprastas remontas, kuriam atlikti nereikalingas projektas ir nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai ir kad skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama“, bei nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka, todėl darytina išvada, jog atsakovės priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms.

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visu privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos“. Taisyklių 36 punkte numatyta, jog asmenų skundai ir pranešimai išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (su visais papildomais dokumentais ir informacija) Inspekcijoje arba per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo Inspekcijoje (kai skundui ar pranešimui išnagrinėti reikia kreiptis į kitus subjektus dėl dokumentų ir informacijos gavimo), jei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas ar jo pagrindu priimti teisės aktai nenustato kitaip.

Pareiškėjo 2015-07-07 skundas Inspekcijos Kauno skyriuje buvo gautas 2015-07-07. Kaip jau minėta aukščiau apie 2015-07-29 organizuojamą patikrinimą bute pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos Kauno skyriaus 2015-07-23 raštu Nr. (15.2)-2D-10870. L. B. apie patikrinimą ir pareigą patikrinimo metu pateikti reikalingus dokumentus buvo informuota 2015-07-23 raštu Nr. (15.2)-2D-10872. Patikrinimas bute atliktas 2015-07-29. L. B. 2015-07-30 paaiškinimas Inspekcijos Kauno skyriuje gautas 2015-08-04 (b.l. 43). Atsižvelgiant į tai, visa reikalinga informacija 2015-07-07 skundui išnagrinėti buvo surinkta 2015-08-04. Inspekcija pareiškėjui atsakė 2015-08-31 raštu, t.y., per 19 darbo dienų nuo visų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos gavimo Inspekcijoje dienos, nepažeidus Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir taisyklių 36 punktu nustatytų terminų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo 2015-07-07 skundo nagrinėjimo terminas nepraleistas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau - Statybos įstatymas) bei statybos techniniai reglamentai, kuriuose numatyta Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techniniai reikalavimai, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, jog statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 20 dalimis, statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Paprastojo remonto sąvoka detalizuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriuje. Sutinkamai su Reglamento 1.01.08:2002 12 punktu, statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti Reglamento 1.01.08:2002 VI ir VII skyriuose, tarp jų: „statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatui: dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninančių laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų. vartotojo inžinerinių sistemų Įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų“.

Sutinkamai su Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paprastojo remonto aprašas statinio paprastajam remontui rengiamas tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais, statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5 punkte nustatyti atvejai, kada yra privalomas rašytinis pritarimas statinio paprastajam remontui. Vadovaujantis šio punkto nuostatomis, bute atliktiems paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas ir projektas nereikalingi.

Fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau - taisyklės). Remiantis taisyklių 42.1 punktu, skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja taisyklių 41 punkte nurodytos aplinkybės. Taisyklių 41.5 punktas numato, jog skundas ir pranešimas nenagrinėjamas, jeigu skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 43 punkte. Mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai - teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti taisyklių 43 punkte (taisyklių 5 punktas). Taisyklių 43.2 punkte nustatyta, kad mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti statinio projekto ir (ar) gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus, numatytus 43.2.1 ir 43.2.2 punktus.

Atsižvelgiant į tai, jog atlikus patikrinimą nustatyta, jog bute buvo atliktas paprastasis remontas, kuriam atlikti nereikėjo parengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjas Inspekcijos 2015-08-31 raštu Nr. (15.2)-2D-12890 (toliau - 2015-08-31 raštas) buvo informuotas, jog, vadovaujantis taisyklių 42.1 ir 41.5 punktais, 2015-07-07 skundo nagrinėjimas yra nutraukiamas. Kaip nurodyta 2015-08-31 rašte, inžinerinių sistemų pertvarkymo faktas netikrintas, kadangi nėra duomenų apie inžinerinių sistemų padėtį, buvusią iki jos pertvarkymo.

Pareiškėjas 2015-08-31 raštu taip pat buvo informuotas apie tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. 2015-08-31 rašte pažymėta, jog, vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, todėl pareiškėjas dėl galimai pažeistų savo teisių turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog atsakovė tiriant jo skundą nebendradarbiavo su pareiškėju. Kaip matyti iš byloje pateikto rašto (b.l. 38) pareiškėjui buvo pranešta apie atliekamo patikrinimo vietą ir laiką, rašto apačioje nurodyti telefonai ir elektroninio pašto adresai, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę dalyvauti atliekant patikrinimą ir duoti paaiškinimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis imperatyviai numato, jog skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis ginčijamas raštas galėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str.). Tačiau specialus įstatymas numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1d.). Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas.

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę paduoti skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) būtent savo (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog šie (tariamai pažeisti) jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Byloje nėra pateikta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų kaip atlikus buto, kuris randasi namo antrame aukšte paprastąjį remontą, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip namo bendrasavininko teisės, nes jam priklausantis butas yra namo pirmame aukšte.

Sutinkamai su išdėstytoms aplinkybėms ir teisiniu reglamentavimu teismas padarė išvadą, jog atsakovas pareiškėjo skundą nagrinėjo išsamiai savo kompetencijos ribose ir nutraukė nagrinėjimą tinkamai sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, todėl naikinti skundžiamą administracinį aktą nėra įstatyminio pagrindo ir pareiškėjo skundas netenkintinas.

Antras pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovės išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo ir įvertinti visas aplinkybes yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo. Nenustačius ginčijamo rašto neteisėtumo pagrindų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo antrojo reikalavimo, todėl skundas atmestinas visoje apimtyje.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 2p., kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.