Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-12-16 · Administracinė byla Nr. eI3-5530-609/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
eI3-5530-609/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00625-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
S. L.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5530-609-2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00625-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos 15.6; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Kultūros paveldo Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir prašo įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių išnagrinėti jo 2020 m. balandžio 22 d. prašymą.

Skunde nurodo, kad žemės sklypo savininkų pavedimu jis atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinių matavimų tikslinimo darbus. Žemės sklypo planą pasirašė visi Žemės sklypo savininkai. Atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas, jų apsaugos zonas, todėl Žemės sklypo planas turi būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.2020 m. vasario 24 d. Žemės sklypo planas su patikslintais kadastriniais matavimais buvo pateiktas derinimui, tačiau 2020 m. kovo 20 d. jį atsisakyta suderinti dėl to, kad yra sustabdyti pastato (duomenys neskelbtini), griovimo ir žemės kasimo darbai iki bus suderinta projektinė dokumentacija, kad šio pastato statytojai yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2020 m. balandžio 6 d. Žemės sklypo planas buvo pateiktas pakartotiniam derinimui. 2020 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo planą atsisakyta derinti ir nurodyta, kad Žemės sklypo plano žymenys neatitinka Techninių reikalavimų reglamento GKTR 211.03:2014 „Topografinių erdvių objektų rinkinys ir topografinių objektų sutartiniai ženklai“. Papildomai pažymėta, kad vienam iš Žemės sklypo bendraturčių yra surašytas savavališkos statybos aktas. 2020 m. balandžio 22 d. Žemės sklypo planas buvo pateiktas derinimui. Ginčijamu sprendimu Žemės sklypo planą atsisakyta derinti, jam nurodant anksčiau nebuvusius konstatuotus neatitikimus, akcentuota, kad Žemės sklypo koordinačių taškai nesutampa su valstybės saugomo pastato, (duomenys neskelbtini), (KVR (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plane (TRP) pažymėtais koordinačių taškais. Pareiškėjo teigimu, Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra motyvų, nenurodytas atsisakymo derinti Žemės sklypo planą teisinis pagrindas, nenurodyta, koks neatitikimas yra fiksuotas. Mano, kad bendro pobūdžio teiginys, kad koordinačių taškai neatitinka su valstybės saugomo pastato, (duomenys neskelbtini), (KVR (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plano, yra visiškai neinformatyvus. Teigia, kad atsakovui kyla pareiga nurodyti konkrečiai, kiek ir kokioje vietoje fiksuoti neatitikimai, kokia teisės norma remiantis šie neatitikimai laikytini kadastrinių matavimų pagrindu. Atsakovui nenurodžius Ginčijamo sprendimo priėmimo teisinio pagrindo ir išsamių motyvų, pareiškėjui nesuprantama, kas turi būti taisytina. Pareiškėjo vertinimu, Ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, pažeidžiantys jo teises, todėl jis turi būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. balandžio 22 d. prašymą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atsiliepimas

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotų ir valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių – Pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini))ir Klaipėdos senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), teritoriją bei Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vietovę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kultūros paveldo objektas saugomas kartu su užimama teritorija ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši. Pažymi, kad 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. buvo prašoma parengtą Žemės sklypo planą derinti, tačiau Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (1.29-K1)2K1-199 ir 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 12.44-K1)2K1-305 atsisakyta derinti, išdėstant atsisakymo derinti argumentus. Pareiškėjui 2020 m. balandžio 22 d. pateikus prašymą derinti Žemės sklypo planą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (12.44-K1)2K1-367 jį atsisakyta derinti, nurodant, kad Žemės sklypo koordinačių taškai nesutampa su valstybės saugomo pastato, (duomenys neskelbtini) (KVR (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plane (TRP) pažymėtais koordinačių taškais. Pažymi, kad Ginčijamo sprendimo turinys atskleidžia, kad Žemės sklypo koordinačių taškai turėtų sutapti su valstybės saugomo pastato, (duomenys neskelbtini), (KVR (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plane (TRP) pažymėtais koordinačių taškais. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurios sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, ar apsaugos netaikymo, ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurios sudėtis patvirtinta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. Į-79, 2013 m. gegužės 28 d. aktu Nr. KPD-RM-1976 patikslino Pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes ir apibrėžė jos teritorijos ribas. Minėtą teritorijos ribų planą, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pildymo aprašo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230, parengė Kultūros paveldo centras. Šio aprašo 18 punkte numatyta, kad nustatant apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonų ribų posūkių taškų koordinates, vadovaujamasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Pažymi, kad Ginčijamame sprendime argumento dėl Žemės sklypo plane pažymėtų taškų nesutapimo su valstybės saugomo pastato, (duomenys neskelbtini) (KVR (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plane (TRP) pažymėtais koordinačių taškais nenurodymas ankstesniuose sprendimuose, Ginčijamo sprendimo savaime nedaro negaliojančiu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Mariaus Šeškausko atsiliepime į skundą nurodyta, kad jo vertinimu, Ginčijamas sprendimas priimtas, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, yra nesuprantamas, nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes Ginčijamame sprendime nenurodytas teisės aktas, kurio neatitinka Žemės sklypo planas. Atsakovas siekia, kad Žemės sklypo planas būtų pataisytas, kad sutaptų su vertybės ribomis, tačiau neaišku, koks teisė aktas suteikia teisę atsakovui reikalauti modifikuoti nuosavybės objektą (žemės sklypą). Įvykdžius šį reikalavimą, pasikeistų nuosavybės teise valdomas nekilojamasis daiktas (žemės sklypas), nors šiuo metu valdomas būtent toks nekilnojamasis daiktas, koks yra pažymėtas Žemės sklypo plane. Atkreipiamas dėmesys, kad praktikoje yra daugybė pavyzdžių, kai žemės sklypų planuose pažymėtos ribos nesutampa su vertybių ribomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Panaikinus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“, prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 22 d. prašymą.

Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrių su prašymu pakartotinai derinti Žemės sklypo planą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ Žemės sklypo plano nederino ir nurodė, kad Žemės sklypo koordinačių taškai nesutampa su valstybės saugomo pastato, (duomenys neskelbtini), (KVR (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plane (TRP) pažymėtais koordinačių taškais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 str.) išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas po to, kai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriuje buvo gautas matininko S. L. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 22 d. prašymas pakartotinai derinti Žemės sklypo planą. Nors skunde nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ pažeidžia pareiškėjo teises, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir kiti bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nėra Žemės sklypo, jo dalies savininkas ar teisėtas valdytojas, jis Žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo darbus atliko, vieno iš Žemės sklypo bendraturčių pavedimu.

Kadangi vertintina, jog paduodamas 2020 m. balandžio 22 d. prašymą pakartotinai derinti Žemės sklypo planą pareiškėjas veikė Žemės sklypo savininkų interesais, laikytina, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip jam negalėjo turėti įtakos.

Kadangi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. (12.44-Kl)2Kl-367 „Dėl žemės sklypo plano adresu (duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas administraciniu aktu, pažeidžiančiu pareiškėjo teises, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės jį ginčyti, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė