- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- II-9-586/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00171-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (toliau - Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. liepos 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1250-2020 (ROIK 20120233422).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. liepos 28 d. nutarimu J. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. liepos 23 d., 09.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, tyčia sugadino S. B. priklausančią metalinę tvorą, tuo padarydamas 80 Eur materialinę žalą.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodyta, jog su nutarimu nesutinka, nes S. B. priklausančios tvoros negadino. Metalinė tvora skiria jam priklausantį sklypą nuo S. B. priklausančio žemės sklypo, tvora yra maždaug 10 m ilgio ir 1,7 m aukščio. Tvoros sugadinimas - rudos spalvos įbrėžimai - yra jo pusėje, tačiau kada jie atsirado, jis nežino. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuolat negyvena, atvyksta išeiginių ar atostogų metu, atvykęs į sodybą, joje esančių daiktų ar pastatų išsamiai neapžiūri. Jokių ketinimų, sugadinti metalinę tvorą, esančią jo sklypo pusėje, neturėjo, kadangi bet koks tvoros apgadinimas darko jos estetinį vaizdą ne iš S. B., o iš jo sklypo pusės. S. B. vyro J. B. teigimu, tvora buvo apgadinta metant į ją akmenį, tačiau tvoros apgadinimo žymės nėra tokios, kurias gali palikti į ją mestas akmuo. Žymės labiau panašios į įbrėžimus, padarytus surūdijusiu daiktu, kuriuos galima padaryti ir iš kaimyno pusės, pakėlus ranką virš tvoros. Pagal įbrėžimo žymes galima matyti, kad brėžta yra iš apačios į viršų, kas paneigia tvirtinimą, kad apgadinta buvo akmeniu. Pažymėjo, jog tvoros apgadinimas yra iš jo sklypo pusės, visiškai nežymus, ir iš S. B. pusės nėra matomas, todėl tik ją apgadinęs ir tikslią apgadinimo vietą žinantis asmuo galėjo kviesti policijos pareigūnus, norėdamas jį apšmeižti ir taip sukelti nepatogumų. Mano, kad tvorą apgadinti galėjo S. B. vyras J. B., su kuriuo nepalaiko draugiškų santykių bei konfliktuoja. Dėl tarpusavio nesutarimų, ankstesnių konfliktų, S. B. ir jos vyras gali būti suinteresuoti jį apkalbėti. Be to, kitą dieną, po to kai buvo atvykęs policijos pareigūnas, ant metalinės tvoros S. B. vyras uždėjo spygliuotą vielą, galbūt taip norėdamas įrodyti, kad iš savo pusės jis negalėjo apgadinti jo pusėje esančios tvoros. Pažymėjo, kad kovo mėnesį ta tvoros dalis, kurios sugadinimu yra kaltinamas, buvo išversta dėl didelio vėjo. Ją keitė pats J. B., todėl tvora galėjo būti apgadinta jos keitimo metu.
Taip pat nurodė, kad buvo padaryti procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimai, nes administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, jis nebuvo kviečiamas atvykti ir dalyvauti surašant protokolą, pateikti paaiškinimus ar būti apklaustas. Be to, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir administracinė nuobauda paskirta jam nedalyvaujant, administracinio nusižengimo protokolas iki bylos nagrinėjimo jam nebuvo nei išsiųstas, nei įteiktas, administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. liepos 28 d., 15.35 val., nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas tą pačią dieną 15.40 val. Apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir priimtą nutarimą pirmiausia sužinojo iš J. B., kai jis 2020 m. rugpjūčio 1 d. jo žmonai įteikė voką su jame esančiais procesiniais dokumentais. Administracinio nusižengimo protokolą registruota pašto siunta gavo 2020 m. rugpjūčio 7 d. kartu su nutarimu, ir apie jam pareikštą kaltinimą sužinojo tik tada, kai administracinio nusižengimo byla jau buvo išnagrinėta ir procesinis sprendimas jau buvo priimtas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su J. Š. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. liepos 28 d. priimtą nutarimą, nes pareiškėja nurodė, kad girdėjo ir matė, kaip J. Š. sugadino tvorą. Dėl J. Š. nurodytų procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimų nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad S. B. yra jo sesuo, su kuria santykiai konfliktiški. Tvoros negadino, nes neturėjo jokio tikslo, kadangi tvora skiria jų žemių ribas. Be to, net nežinojo, kad tvora sugadinta
Teismo posėdžio metu S. B. paaiškino, kad buvo kambary ir išgirdo, kaip kažkas barškina į tvorą. Išėjo į lauką, išgirdo baisų garsą, nuėjo pažiūrėti, išgirdo dar vieną garsą, už tvoros stovėjo J. Š.. Per tvorą nematė, kad Š. metė, bet smūgis buvo, o už tvoros stovėjo Š.. Santykiai visada konfliktiški. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, atitinkami neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis nusižengimo nagrinėjimo metu, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybą. Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu visiškai ignoravo šiuos pareiškėjo teiginius, ir nieko apie šias aplinkybes nepasisakė.
ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, jog baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. ANK 611 straipsnis numatytas administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tačiau ANK 115 straipsnio 1 dalis nepatenka į aukščiau išvardintų straipsnių atvejus. Administracinio nusižengimo protokolas taip pat gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka. J. Š. nėra patrauktas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padarymą, taip pat nėra atvejų, numatytų ANK 611 straipsnyje bei byloje nėra jokių duomenų, kad būtų jis du kartus kviestas protokolo surašymui ir neatvykęs. Priešingai, nutarimas byloje priimtas už penkių minučių, nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo.
Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą, paskirtą bylos nagrinėjimą. Nebūdamas informuotas apie bylos nagrinėjimą, jis neturėjo galimybės reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, teikti paaiškinimų dėl galimai padaryto nusižengimo aplinkybių, nurodyti aplinkybių, reikšmingų nuobaudos paskyrimui ir t. t. Todėl jo argumentai apie tai, jog tinkamai neinformavus jo apie jo atžvilgiu vykdomą administracinę teiseną, buvo pažeista jo teisė į gynybą, yra pagrįsti.
Tačiau teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apie jos nagrinėjimą įstatyme numatyta tvarka informavus visus byloje dalyvaujančius asmenis ir dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, padaryti procesiniai pažeidimai yra ištaisomi, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra užtikrinama galimybė pasinaudoti visomis turimomis procesinėmis teisėmis.
Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog pareiškėjo nurodyti jo procesinių teisių pažeidimai: tiksliai žinoti, kuo jis yra kaltinamas (t. y. tiksliai žinoti nusižengimo vietą, aplinkybes), būti informuotam apie procesą, jo metu ginčyti kaltinimą, teikti paaiškinimus, prašymus, buvo pašalinti skundo nagrinėjimo metu.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus joje esančius duomenis, išklausius teismo posėdžio metu duotus parodymus, darytina išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, jog J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. J. Š. neigia, kad sugadino tvorą, kuri skiria jo ir S. B. priklausantį žemės sklypą, tvoros sugadinimas - yra J. Š. pusėje, tačiau kada jie atsirado, jis nežino. Jokios tyčios, ketinimo sugadinti metalinę tvorą, esančią jo sklypo pusėje, jis neturėjo, kadangi bet koks tvoros apgadinimas darko jos estetinį vaizdą ne iš S. B., o iš J. Š. sklypo pusės. Byloje surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog J. Š. sugadino turtą - tvorą, ir nukentėjusiajai S. B. padarė 80 Eur žalą, taip padarydamas ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors byloje esančios nuotraukose matyti tvoros sugadinimo faktas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ją sugadino J. Š..
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad J. Š. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip jau minėta, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kita vertus, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog J. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena J. Š. atžvilgiu nutrauktina, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. liepos 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1250-2020 (ROIK 20120233422), naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1250-2020 (ROIK 20120233422), ir administracinio nusižengimo teiseną J. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.