Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 28 d., apie 8.59 val. ji, savavališkai patekusi į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei pagal pranešimą dėl kėsinimosi pažeisti gyventojo teises atvykus Kauno AVPK patruliui ir Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovados pareigūnams ir vykdant LR Policijos veiklos įstatymo 5 str., 19 str. 1d. 1p. nuostatas bei siekiant užkardyti pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str., V. L. supažindino su LR įstatymais ir perspėjo nutraukti neteisėtus veiksmus. V. L., nepaisydama policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savavališkus veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu patekimu ir buvimu kito asmens gyvenamosiose patalpose, neturint gyventojo sutikimo, apie 17 val. nevykdė teisėtų Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, reikalavimų atlaisvinti patalpas bei vykti į policijos įstaigą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutarimu V. L. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. ir skyrė administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 302¹¹ straipsnis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. L. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Pri­im­damas nutarimą dėl V. L. kaltės, padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pa­žei­di­mą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo.

Kaip jau minėta, V. L. nubausta už tai, kad 2015-05-28 nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų: tai yra neturėdama teisinio pagrindo (teisėto įkeldinimo adresu (duomenys neskelbtini)) bei ginant gyventojo teises į gyvenamąją vietą (kaip numato Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d., 4 d.) buvo teisėtai pareikalauta atlaisvinti gyvenamąsias patalpas ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas sprendė jog policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą ir pagrįstai įtardami, jog V. L., neturėdama pakankamo teisinio pagrindo, neteisėtai pateko į gyvenamąsias patalpas, teisėtai ne vieną kartą reikalavo, kad V. L. apleistų patalpas ir iš jų išeitų, o A. Š. be minėtų reikalavimų, išsakė ir reikalavimą vykti kartu su jais į policijos nuovadą, tačiau tokių reikalavimų V. L. nevykdė, todėl yra pilnai įrodyta, jog V. L., pažeisdama įstatymų reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų išeiti iš patalpų ir vykti į policijos komisariatą. Tačiau kaip matyti iš skundo, V. L. su tuo nesutinka.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė faktinės aplinkybės, ar V. L. asmenys, kurie jai yra išdavę įgaliojimą atlikti įgaliojime nustatytus veiksmus ir yra įregistravę nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t.y. D. D. ir E. D. leido V. L. taip pat ir apsigyventi ginčo dalyku esančiame name. Kadangi byloje yra duomenys, jog D. D. yra teisėta gyvenamųjų patalpų savininkė, ji yra įregistravusi nuosavybę VĮ „Registrų centre“( b.l. 14), todėl įstatymas gina savininko teises, tame tarpe ir disponavimo turimu turtu, teisę ( LR CK 4.93 str.). Jeigu turtui yra taikyti apribojimai, tai taip pat turi būti įvertinta. Niekas kitas negali turėti daugiau teisių, nei jų suteikta teisėtam savininkui. Tai, kad nėra priimto teismo sprendimo dėl buvusių gyventojų iškeldinimo iš užimtų patalpų, neturi jokios įtakos šios bylos baigčiai. Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl neišsiaiškinus tikrosios padėties su turto savininku, nėra galimybės įvertinti, ar V. L. į patalpas pateko teisėtai, ar neteisėtai. Iš to sektų, ir faktinių aplinkybių atitikimas LR ATPK 187str.2d. numatytiems požymiams.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nu­tar­tis negali būti laikoma teisėta.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutartį pa­naikinti ir admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėja

nutaria:

V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą panaikinti ir V. L. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.