- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-324-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00032-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį nubaustas 4500 Lt dydžio bauda, konfiskuojant automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 124¹ straipsnio 7 dalį nubaustas 30 Lt dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda, konfiskuojant automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-19 nutarimu V. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, 130² straipsnį už tai, kad 2014-01-21, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 2,44 promilės girtumas), kai jam 2010-05-31 buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, vairavo automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą atlikusiam pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad jis su H. Ž. sėdėjo automobilyje „Nissan Micra“, kai prie jų privažiavo aplinkos apsaugos automobilis. Pamatęs atvažiuojantį automobilį, kad atvažiuojančio automobilio vairuotojas juos matytų, jis įjungė artimasias šviesas. Privažiavo aplinkos apsaugos inspektorius V. M.. Priėjęs jis pareikalavo atidaryti automobilio bagažinę, nes turėjo įtarimų, kad jie gali brakonieriauti. Automobilio spynelėje raktelių nebuvo, jų nerado nei aplinkos apsaugos inspektorius, nei policijos pareigūnai.
V. J. tvirtinimu, įvykio dieną jis paprašė, kad automobilį pavairuotų G. B., nes jis pats vairuoti negalėjo. Nuvykę pas H. Ž., apie 10 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, važinėjo po įvairius kaimus. Apie 15 val. H. Ž. supyko, kad visą dieną turi juos vežti, sustojo paskambinti giminaičiui, pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Atvykusiems policijos pareigūnams V. J. visą laiką sakė, kad automobilio nevairavo, tačiau jie patikėjo aplinkos apsaugos inspektoriumi V. M..
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai pagrindinio liudytojo H. Ž. neapklausė, įvykio vietoje automobilio variklio temperatūros nepatikrino. Apylinkės teismas H. Ž. apklausti atsisakė, o jo ir G. B. parodymais nepatikėjo.
Nubaustasis V. J. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas R. Kudijanovas mano, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Paaiškinime V. J. tvirtino, kad jis stovėjo (duomenys neskelbtini) kaime šalikelėje. Prie jo privažiavo džipas, iš jo išlipęs asmuo paprašė atidaryti bagažinę, pateikti dokumentus. Bagažinę jis atidarė, dokumentų nepateikė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, jie paprašė pateikti dokumentus. Kur buvo automobilio registracijos dokumentas, V. J. nežinojo, o vairuotojo pažymėjimą teigė pametęs (b. l. 14).
Teismo posėdyje V. J. parodė, kad jis su H. Ž. sėdėjo stovinčiame automobilyje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kelyje, prie sankryžos. Jis buvo už vairo, abu gėrė alkoholinius gėrimus, automobilio variklis neveikė. Automobilį iki šios vietos atvairavo G. B.. G. B. ant jų supyko, todėl juos paliko ir išvažiavo su „švogeriu“, su savimi pasiėmė automobilio raktelius. V. J. teigimu, jis vairuotojo pažymėjimą yra pametęs. Patvirtino, kad paaiškinimą rašė savo ranka, tačiau kodėl paaiškinime nurodė kitokias aplinkybes, paaiškinti negalėjo (b. l. 47).
Tokius V. J. parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai. V. J. parodymai prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems bei teismo posėdyje ištirtiems ir skundžiamame nutarime aptartiems įrodymams.
Teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad apie 18 val., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) , pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) lėtai judantį automobilį „Nissan Micra“. Automobilį matė už kokių 200 metrų. Vienu metu išsijungė šio automobilio šviesos, todėl kilo įtarimas, kad brakonieriaujama. Kai jis, padidinęs greitį, privažiavo prie automobilio „Nissan Micra“, automobilis jau buvo sustojęs. V. J. sėdėjo už vairo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, šalia jo sėdėjo vyras su tamsia barzda, kuris į pokalbį nesikišo. Paprašius atidaryti bagažinę, parodyti dokumentus, V. J. nepakluso. Automobilio spynelėje raktelių nebuvo. Tada V. M. iškvietė policijos pareigūnus. V. J. du kartus bandė iš įvykio vietos pasišalinti (b. l. 48).
2014-01-21 paaiškinime Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos inspektorius V. M. nurodė analogiškai (b. l. 12).
Teismo posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad automobilį „Nissan Micra“ vairavo jis. Kadangi važiuojant automobiliu jis su V. J. pradėjo nebesutarti, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) , sustojo prie sankryžos, išsikvietė „švogerį“ ir, palikęs automobilį „Nissan Micra“, pasiėmęs šio automobilio raktelius, gal prieš 15 val. išvažiavo (b. l. 49–50).
Teismo posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad jam su A. L. atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, gamtos apsaugos inspektorius nurodė, kad automobilį vairavo už vairo sėdintis asmuo. Paprašius pateikti dokumentus, V. J. pasakė, kad jokių dokumentų neturi. Automobilio raktelių taip pat neturėjo. Apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kad būtų kas nors išsivežęs automobilio raktelius, V. J. neminėjo. V. J. pasakė, kad raktelius išmetė ir „jeigu norit, eikit jų ieškoti“.
Teismo posėdyje liudytojas A. L. parodė analogiškai, patvirtino, kad apie tai, jog automobilį vairavo kitas asmuo, V. J. neužsiminė, sakė, kad raktelius išmetė. V. M. jiems papasakojo įvykio aplinkybes, sakė jog matė, kad automobilį vairavo V. J. (b. l. 49).
Tarnybiniuose pranešimuose Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS PP tyrėjas A. L., Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS Patrulių būrio vyresnysis patrulis M. S. apie įvykio aplinkybes nurodė analogiškai (b. l. 8).
Netikėti liudytojo V. M. parodymais, kad jis matė, jog automobilį „Nissan Micra“ vairavo V. J., nėra jokio pagrindo. V. M., kaip aplinkos apsaugos inspektoriui, buvo visiškai nesvarbu, ar automobilis stovėjo ar važiavo. Automobilis „Nissan Micra“ V. M. pasirodė įtartinas, nes vienu metu automobilio vairuotojas išjungė šviesas, todėl, padidinęs greitį, prie jo privažiavo, nes pamanė, kad brakonieriaujama. Apie tai, kad V. J. automobilio nevairavo, V. J. kaip ir kartu su juo važiavęs H. Ž. policijos pareigūnams neužsiminė. H. Ž. sėdėjo automobilyje ir į pokalbį nesikišo. Kad automobilio nevairavo, V. J. nenurodė ir paaiškinime, kurį rašė įvykio dieną. V. J. melavo, kad vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, bandė net keletą kartų iš įvykio vietos pabėgti. Jeigu V. J. automobilio būtų nevairavęs, jam meluoti, kad vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, nebuvo jokio reikalo. G. B. tvirtino, kad jis, palikęs automobilį, raktelius pasiėmė, tačiau tokias aplinkybes paneigia liudytojų M. S. ir A. L. parodymai. V. J. policijos pareigūnams parodė, kad raktelius išmetė. Liudytojo G. B. paaiškinimas, kad svetimo automobilio raktelius jis pasiėmė vien todėl, kad buvo ant V. J. supykęs, yra visiškai nelogiškas (b. l. 49). Versiją apie tai, kad automobilį iki tos vietos, kur jį aptiko V. M., atvarė G. B., V. J. iškėlė tik teismo posėdyje.
Abejoti tuo, kad įvykio metu, būdamas neblaivus, automobilį vairavo V. J., nėra jokio pagrindo.
Šilalės rajono apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, ATPK 257, 284, 286 straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl šio teismo 2014-03-19 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-19 nutarimą palikti nepakeistą, V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.