- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 1S-79-491/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Iš bylos matyti, kad G. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal tris teismų nutartis :
- Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje;
- Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje;
- to paties teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi G. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
2. Gydymo metu G. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo keičiama : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi jo stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi jo ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi G. K. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
4. Skundu G. K. prašo panaikinti šią teismo nutartį ir jam taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Jis skunde dėsto apie netinkamą ir jam nepriimtiną gydymą, buities sąlygas, ligoninės darbuotojų veiksmus prieš jį. Taip pat didelės apimties skunde jis dėsto aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. Iš skundo turinio galima suprasti, kad, G. K. įsitikinimu, jo psichikos sveikatos būsena yra pagerėjusi, todėl jam šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gali būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su šiuo reikalavimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad G. K. psichikos sveikatos būsena nėra pagerėjusi, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino išsamiai bei savo išvadas pakankamai motyvavo.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
8. Iš bylos matyti, kad G. K. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga jis serga jau daug metų. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. K., pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad per paskutinį pusmetį jo psichikos sveikatos būsena nėra pagerėjusi. Atvirkščiai, dėl ligos paūmėjimų, kurie pasireiškė ūmine afektine paranoidine simptomatika, jis gydytas aktyvaus stebėjimo palatoje, taikytas aktyvus gydymas; šiuo metu jis išlieka pakilios nuotaikos, pagreitėjusio mąstymo, rezonieriškas, visiškai neproduktyvus, suvokimo sutrikimus neigia, kliedesių neišaiškinama, nekritiškas dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, ligos ir gydymo (3-4 b. l.). Todėl Komisija rekomendavo pratęsti G. K. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2-4 b. l.). Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagal dabartinę psichikos sveikatos būseną G. K. negalėti būti gydomas ambulatoriškai (32-33 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį G. K. gydymą stacionare dėl to, kad jo psichikos sveikatos būsena nepagerėjo, jo pavojingumas neišnyko. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.
9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos sveikatos būsena pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skunde G. K. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos sveikatos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad G. K. savo ligos nepripažįsta, gydomas ambulatoriškai vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, jų į namus neįsileido ir kas ypač svarbu, paūmėjus jo ligai, jis padarė nusikalstamas veikas. Bylos duomenimis, G. K. turi dėdę, kuris nesutinka juo rūpintis. Todėl šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad G. K. psichikos sveikatos būsena nepagerėjo – ji išliko nestabili, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam išties buvo pratęstas visiškai pagrįstai.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nestabilios jo psichikos sveikatos būsenos, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant G. K. ambulatoriškai be jokios jo priežiūros iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra neabejotinai reikalingas. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti G. K. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis neskundžiama.