Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. J. (N. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė N. J. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė bausmė N. J. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, N. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

N. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. L. nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų,, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai pasikėsino ją panaudoti, bei sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis: 2007 m. lapkričio 20 d., apie 00.13 val., degalinėje „Statoil žiedas“, esančioje Klaipėdoje, N. J. pasiūlius plėšimo būdu užvaldyti A. R. priklausantį turtą, A. L. su šiuo pasiūlymu sutiko. Susitaręs su A. L., N. J. pasiūlė A. R. nuvykti į Klaipėdos r., kur, kaip jis teigė, turėjo supažindinti A. R. su savo pažįstamomis merginomis. N. J., A. L. ir nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį „Volvo“ XC 90“, atvyko į N. J. nurodytą vietą apie 01.00 val., kur nukentėjusiojo automobilis įklimpo. N. J., tuo pasinaudodamas, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, užmetęs diržą ant kaklo už automobilio vairo sėdinčiam nukentėjusiajam, pradėjo jį smaugti, po to ištraukė apsvaigusį A. R. iš automobilio. Kai nukentėjusysis atsipeikėjo ir bandė pabėgti nuo jį užpuolusių N. J. ir A. L., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. L. pasivijo nukentėjusįjį, susigrūmė su juo, atėmė iš jo turimą peilį bei dūrė nukentėjusiajam į nugarą, taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to N. J. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti vertingus daiktus – mokėjimo korteles ir pinigus. Nukentėjusiajam perdavus reikalaujamus daiktus ir pasakius mokėjimo kortelės kodą, N. J. su A. L. užvaldė A. R. priklausančius daiktus: „Hansabanko“ mokėjimo kortelę, 200 Lt vertės baltojo metalo grandinėlę, 229 Lt vertės laikrodį „Swatch“ bei 1000 Lt grynųjų pinigų. Nuteistieji, užvaldę nukentėjusiajam priklausantį turtą, vykdydami bendrą susitarimą, nužudė A. R.: po to, kai A. L. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, N. J. sužalotą ir negalintį pasipriešinti A. R. pargriovė ant žemės ir, A. L. stebint, užvaldęs pagrobtas vertybes, rankomis smaugė nukentėjusįjį, kol šis mirė nuo mechaninės asfiksijos. Po to 2007 m. lapkričio 21 d. 01.53 val. N. J. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti A. R. priklausančius pinigus, pasinaudodami pagrobta nukentėjusiojo „Hansabanko“ mokėjimo kortele, pasikėsino iš bankomato užvaldyti nukentėjusiojo sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nežinojo tikrojo mokėjimo kortelės kodo. Be to iki 2007 m. lapkričio 22 d., tikslus laikas nenustatytas, N. J., turėdamas tikslą nuslėpti A. R. nužudymą ir vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą – sudeginti nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Volvo“, paliktą nusikaltimo vietoje, – kurį padėjo įgyvendinti A. L., siekdamas užtikrinti N. J. alibi, jeigu jis būtų sulaikytas policijos pareigūnų, ir pavaizduoti, tarsi pastarasis, kaip taksi vairuotojas, važiavo pagal iškvietimą į Klaipėdos r., Paupalių k., tris kartus paskambino N. J. į mobilųjį telefoną. N. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2007 m. lapkričio 22 d., apie 01.00 val., atvyko į nurodytą kaimą, su savimi turėtu benzinu apipylė automobilį „Volvo“, kurio vertė 91 389,10 Lt, ir šį padegė, taip sunaikino didelės vertės svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu atsisakė patenkinti šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nenurodė nė vienos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio l dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nuteistasis N. J. padavė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo N. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo, konstatuodamas, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. J. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo N. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas išsamiai išanalizavo visus N. J. skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistasis skunde aprašo bylos aplinkybes, nesutinka su įrodymų vertinimu nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuosprendyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad N. J. ir A. L. nužudė A. R. dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį N. J..

Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties nagrinėjantis apeliacinis teismas neturi teisinės galimybės iš naujo ar kitaip vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, ar pagrįstai N. J. skundą atmetė. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas išsamiai išnagrinėjęs N. J. skundą, patikrino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir skundo netenkino.

Priešingai, negu teigiama nuteistojo skunde, jo pateikti argumentai negali būti laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Skundo teiginiai iš esmės rodo, kad nuteistasis savaip interpretuoja ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kas aiškiai rodo, jog nuteistojo gynybinė pozicija neduoda pagrindo teigti esant naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pastarasis didesnę dalį aplinkybių jau buvo nurodęs anksčiau, t. y. pateikdamas pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Dėl nuteistojo argumentų, susijusių su ekspertų parodymų vertinimu, nukentėjusiojo sužalojimų mechanizmo ir mirties priežasties, nuteistojo A. L. ir liudytojų parodymų, degalinės „Statoil“ vaizdo įrašų, A. L. telefoninių pokalbių išklotinių vertinimu, teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje, pateikdamas atitinkamas išvadas. Tas faktas, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nereiškia, jog yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Tai, kad nuteistasis įrodinėja buvus kitokias aplinkybes, vertinama kaip deklaratyvūs teiginiai, kuriuos akivaizdžiai paneigia objektyvūs bylos įrodymai. Skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu.

Apeliacinis teismas primena nuteistajam, kad nagrinėjant jo skundą dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Pabrėžiama, jog nuteistasis N. J. jokių naujų aplinkybių nei skunde, nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam apygardos teismui, nepateikė.

Tad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo N. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.