Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2013-01-31 · Byla Nr. ATP-102-200/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
ATP-102-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01467-2012-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
V. Š.
Adm. byla Nr. ATP-102-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01467-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 46.; 52.5.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2013 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nepatenkintas V. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-20 nutarimas Nr. ATN-00-120720-00004V, kuriuo V. Š. pagal ATPK 159 str. 1 d. paskirta 750 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2012-07-05 V. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-00-120705-00024 pagal ATPK 159 str. 1 d. už tai, kad jai priklausantis statinys - lentų tvora (toliau-tvora, statinys) su įbetonuotais metalo stulpeliais 1,73 m aukščio ir 30 m ilgio, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra pastatytas savavališkai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau-skyrius) vedėjas 2012-07-20 nutarimu (toliau-nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-00-120720-00004 V. Š. pagal ATPK 159 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta V. Š. padavė teismui skundą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi V. Š. skundo netenkino, paliko nepakeistą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-20 nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. Š. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines susidariusios situacijos aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad administracinė nuobauda jai buvo paskirta už ATPK 159 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Iš šios straipsnio normos dispozicijos seka, jog asmeniui administracinė atsakomybė atsiranda tik konstatavus naujo statinio savavališkos statybos faktą. Apeliantė nurodo, kad esamoje situacijoje jai priklausanti tvora nėra naujas statinys – tinklinė tvora su įbetonuotais metaliniais stulpeliais jau buvo pastatyta daugiau nei prieš 15 – 20 metų. Šį faktą patvirtina prie skundo pirmosios instancijos teismui pridėtas žemės sklypo planas su sodininkų bendrijos „V“ (duomenys pakeisti) pirmininko G. K. prierašu apie tvoros stulpų pastatymo apytikslį laiką, taip pat dėl šio fakto nėra jokio ginčo iš nutarimą priėmusios institucijos pusės. Po 2009 metais atliktų patikslintų žemės sklypo matavimų dalis šios tvoros (6 – 11 stulpelių) buvo perkelta, o vielinis tvoros tinklas pakeistas medinėmis lentomis. Nurodytų stulpelių perkėlimas buvo apie 5-15 cm. Pasak apeliantės, dėl to yra akivaizdu, jog dalies tos pačios tvoros laikančiųjų konstrukcijų (stulpelių) perkėlimas iš vienos vietos į kitą vietą negali būti laikoma naujos tvoros statyba. Šiuo atveju naujas statinys nėra pastatomas, o rekonstruojama (perstatoma) jau esama tvora. Be to, buvo perkeliama tik pusė tvoros, o stulpeliai nr. 1-5 apskritai nebuvo judinami. Dėl šios priežasties skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai kvalifikavo dalies tvoros laikančiųjų konstrukcijų perkėlimą kaip naujo statinio statybą, nes apeliantės atlikti tvoros perkėlimo darbai akivaizdžiai nepatenka į Statybos įstatymo 2 str. 17 d. įtvirtintą statybos rūšį. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo apeliantės atžvilgiu taikyti ATPK 159 str. 1 d. numatytos administracinės atsakomybės už naujo statinio savavališką statybą.

Apeliantė nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantei priklausanti tvora buvo perstatyta 2011 metų spalio mėnesį. Nors teisme apeliantė paaiškino, jog iš tikrųjų tvora buvo perkelta 2010 metų spalio mėnesį, o 2011 m. spalio mėnesį vielinis tvoros tinklas pakeistas medinėmis lentomis, tačiau bet kuriuo atveju VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai, surašydami savavališkos statybos aktą, jame konstatavo ne atliekamą (daromą) trunkamąjį teisės pažeidimą, o padarytą (pabaigtą) teisės pažeidimą. Iš pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių apie tvoros perkėlimo datą, darytina išvada, jog 2011 m. lapkričio mėnesį apeliantė jau nebevykdė veiklos, kuri pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. apibrėžiama kaip statinio statyba, ir kurios vykdymui reikia turėti leidimą. Vadinasi, ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai už savavališkos statybos darbus apeliantei skyrimo turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2011 m. spalio mėnesio pabaigos ir tęstis iki 2012 m. balandžio mėnesio pabaigos. Tuo tarpu, šiuo atveju nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-00-120720-00004 apeliantei buvo surašytas tik 2012-07-20, t. y. praleidus ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-20 nutarimą ir bylą apeliantės atžvilgiu nutraukti.

Apeliantė nesutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai vienas kitam neprieštarauja. Tiek nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą nustatė remdamiesi schemos, kurią M. K. užsakymu parengė UAB „A“ (duomenys pakeisti), duomenimis. Nepaisant to, kad byloje yra pateikta apeliantės užsakymu UAB „G“ (duomenys pakeisti) matininkų parengta tvoros ašių išdėstymo schema žemės sklypo ribų atžvilgiu, kurioje nurodyta, jog esama tvora nekerta M. K. priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau teismas šiuo įrodymu nesivadovavo. Teismas nurodė, kad šioje schemoje nėra pažymėti taškų matavimo duomenys, ji nepaneigia VTPSI išvadų, padarytų tikslių tvoros buvimo vietos nužymėjimo pagrindu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas formaliu pagrindu pripažino apeliantės byloje pateiktus įrodymus mažiau reikšmingais nei tuos, kuriais rėmėsi VTPSI. Apeliantė pažymi, kad abi byloje pateiktas schemas parengė kompetentingi savo srities specialistai, turintys visas reikiamas licencijas atitinkamiems matavimo darbams atlikti. Apeliantės pateiktoje schemoje, kaip ir schemoje, kuria rėmėsi teismas, yra nurodyti tvoros tarp sklypų taškų matavimo duomenys (X, Y koordinatės). Kopijuojant UAB „G“ (duomenys pakeisti) matavimo schemą, buvo nukopijuota tik viena lapo pusė, tačiau sklypo taškų matavimo duomenys (X, Y koordinatės) yra kitoje lapo pusėje. Prie apeliacinio skundo apeliantė prideda abiejų pusių UAB „G“ (duomenys pakeisti) parengtos tvoros ašių išdėstymo schemos žemės sklypo ribų atžvilgiu nuorašą, kurioje nurodytos tvoros tarp sklypų taškų koordinatės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą UAB „G“ (duomenys pakeisti) parengtos schemos kopijos nevertino kaip lygiaverčio įrodymo UAB „A“ (duomenys pakeisti) parengtai schemai, tik patvirtina išvadą, jog teismas visapusiškai neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo, kad jam būtų pateiktas UAB „G“ (duomenys pakeisti) parengtos schemos originalas, tam, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl šio įrodymo tinkamumo, o tik apsiribojo formalia išvada, jog pateiktoje schemos kopijoje nėra nurodytos tvoros taškų koordinatės. Dėl šios priežasties teismas visapusiškai ir tinkamai neištyrė visų byloje esančių aplinkybių, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nors apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismui pateikta UAB „G“ (duomenys pakeisti) schema yra parengta teisingai ir patvirtina, jog tvora nekerta M. K. priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl minėto fakto, apeliantė kreipėsi į dar vieną bendrovę – UAB „Gi“ (duomenys pakeisti) dėl kontrolinių matavimų atlikimo. UAB „Gi“ (duomenys pakeisti) matininkai parengė tvoros tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontrolinių matavimų schemą, iš kurios duomenų akivaizdžiai matyti, jog M. K. priklausančio žemės sklypo ribos nekerta ne tik nei vienas iš 11 tvoros stulpų, bet ir betoniniai stulpų pagrindai. Apeliantė pažymi, kad šioje schemoje, kaip ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) sudarytoje schemoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nurodytos kiekvieno tvoros taško matavimo duomenys (X, Y koordinatės), todėl ji turėtų būti vertinama kaip analogiškos galios rašytinis įrodymas. Kadangi UAB „Gi“ (duomenys pakeisti) parengta schema paneigia nutarimą byloje surašiusių VTPSI pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktines bylos aplinkybes apie tvoros įsiterpimą į M. K. priklausantį žemės sklypą, apeliantė prašo priimti šią schemą, kaip papildomą bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingą rašytinį įrodymą. Apeliantė pažymi, kad neturėjo galimybės pateikti šio įrodymo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kadangi 2012-05-23 UAB „Gi“ (duomenys pakeisti) darbuotojams atvykus pamatuoti tvoros atramų cementinio pagrindo galimo įsiterpimo į gretimo sklypo ribą, M. K. nedavė leidimo to padaryti.

Pasak apeliantės, išdėstytos aplinkybės rodo, kad ji administracinėn atsakomybėn traukiama nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, tinkamai neištyrus visų byloje esančių įrodymų bei praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kas sudaro pagrindą skundžiamos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties panaikinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau Institucija) nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad inspekcijos specialisto, nagrinėjusio klausimą, susijusį su apeliantės pastatyta tvora, iš pačios apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog ji tvorą pastatė 2011 m. spalio-lapkričio mėnesį, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apeliantės pastatyta tvora pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 (Žin.2010, Nr. l 15-5903) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 3.1. eilutėje nustatytus techninius parametrus priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Apeliantei nesilaikant statybos santykius reglamentuojančių normų, t. y. neturėjus tvoros statybai būtino statybą leidžiančio nustatyto dokumento – rašytinio žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio ribas įsiterpia minėtas statinys, savininkės – M. K. rašytinio sutikimo, Inspekcijos specialisto tinkamai nutarta apeliantei skirti baudą už ATPK 159 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Teismo nutartimi toks sprendimas patvirtintas.

Institucija nurodo, kad apeliantės teiginiai apie teismo netinkamai kvalifikuotą tvoros statybos rūšį atmestini. Tvoros perkėlimo/perstatymo darbai, kaip dėsto pati apeliantė, atitinka Statybos įstatymo 2 str. 17 d. naujo statinio statybos sampratoje išdėstytą – „(...) statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį“. Paminėtina, jog skundžiamoje nutartyje teismo pažymėta, kad ir pats apeliantės atstovas 2012-07-20 paaiškinime neneigia, kad apeliantės pastatyta tvora įsiterpia į gretimą žemės sklypą.

Institucija nurodo, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl atsižvelgiant į statybos teisinių santykių pobūdį, savavališka statyba priskirtina tęstiniams pažeidimams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008(S)). Atsižvelgiant į tai, jog ATPK tėra pateikta trunkamo teisės pažeidimo sąvoka, teigtina, kad minėtos sąvokos yra tapačios, todėl M. K. 2012-04-26 su skundu kreipusis į Inspekciją, šios specialistas 2012-07-05 surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo administracinio teisės pažeidimo procedūrą nepraleidęs ATPK nustatyto termino.

Pasak Institucijos, nepritartina apeliantei, kad esama abejonių dėl tikslios tvoros išdėstymo vietos ir būtina iš naujo kelti šį klausimą. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės ir jos atstovo nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog statinio dalis pastatyta ne apeliantei priklausančioje žemės sklypo dalyje – neturint būtino statybą leidžiančio dokumento, todėl Inspekcijos specialistui įvertinus visas aplinkybes, priimtas teisingas procesinis sprendimas – nutarimu patraukti apeliantę administracinėn atsakomybėn už ATPK 159 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 35 straipsnyje yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

V. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 1 d., padarymą. ATPK 159 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už naują nesudėtingo statinio savavališką statybą. Statybos įstatymo 2 str. 71 d. numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius; 2 str. 13 d. numatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

ATPK 159 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 29) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-20 nutarime Nr. ATN-00-120720-00004V (b. l. 29) V. Š. ATPK 159 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo pabaiga apibrėžta tokia data – 2011-11-01. Taigi remiantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2012-05-01. Institucijos nutarimas, kuriuo V. Š. buvo nubausta pagal ATPK 159 str. 1 d. 750 Lt bauda, buvo priimtas 2012-07-20, t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo 2011-11-01. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimo, kuriuo vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., būtų nutarta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinė teismo byla Nr. N575-1253/2010). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti apie administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą. Todėl konstatuotina, kad administracinė nuobauda V. Š. buvo paskirta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.). Tokiu atveju nebenagrinėjama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitos su administracinės atsakomybės taikymu susijusios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3065/2010, N62-3104/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius administracinę nuobaudą V. Š. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-07-20 nutarimas Nr. ATN-00-120720-00004V ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis yra naikintini bei administracinio teisės pažeidimo byla V. Š. atžvilgiu dėl ATPK 159 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutrauktina pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.). Nutarus administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu nutraukti minėtu pagrindu, nepasisakoma dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Patenkinti V. Š. apeliacinį skundą.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. ATN-00-120720-00004V ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu dėl ATPK 159 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Angelė Ikasalienė