Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, teistas 1) 2018-02-20 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 182 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64/1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-turtinės žalos nukentėjusiajam A. P. atlyginimą per 1 m. 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (16 veikų), 182 straipsnio 2 dalį (13 veikų), 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios bausmę žinios; dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, 2017-07-11, apie 17.00 val., Vokiečių g., Vilniuje, įtikino Ž. D. parduoti išsimokėtinai automobilį „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje įsipareigojo sumokėti 5700 EUR už automobilį Ž. D. dalimis laikotarpiu nuo 2017-07-11 iki 2017-12-11, ir sumokėjęs Ž. D. 2017-07-11 pirminę 1000 eurų įmoką- kitų sutarties sąlygų, tai yra įmokų, neketindamas vykdyti, o Ž. D. 2017-07-11 perdavus automobilį „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daugiau įmokų nemokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaule įgijo svetimą Ž. D. priklausantį 4700 eurų vertės turtą - automobilį „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. K. parodė, kad sutinka duoti parodytmus. 2017-07-11, porą dienų iki to laiko, rado skelbimą dėl automobilio, telefonu susitarė susitikti. Pardavėjas pasitaręs su teisininkais nusprendė parduoti automobilį. Sutarė, kad perduos automobilį už 1000 avansą. Susitiko Vilniuje, pasirašė sutartį, perdavė jam, J. K. automobilį, jis jam pinigus ir išsiskyrė. Turėjo įsiskolinimų, pardavė automobilį, grąžino skolas, o Ž. nieko nesumokėjo, liko mokėti apie 4800 eurų. Taip, jis, J. K. iš anksto buvo suplanavęs nesumokėti likusių pinigų, žinojo, kad negalės sumokėti pagal grafiką. Dėl vekselio neprisimena ar jį pasirašinėjo. Grąžinęs kitus įsiskolinimus, žadėjo Ž. D. sumokėti, bet nepraėjus dviems mėsiams jį, J. K. suėmė. Dabar norėtų sumokėti pinigus, bet visos sumos neturi, bet dalimis taip, probacijoje yra sutaręs mokėti kitas baudas, tai bet kaip negali grąžinti pinigų. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi, nori atsiskaityti po truputį.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. D. parodė, kad nusprendė parduoti jam priklausantį automobilį ,,Subaru Outback", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patalpino skelbimą į www.autoplius.lt . Tikslios datos nurodyti negali, 2017 m. liepos mėnesį, jam į jo skelbime nurodytą numerį (duomenys neskelbtini) parašė vyras iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad nori apžiūrėti parduodamą automobilį bei paklausė, ar galima pirkti automobilį išsimokėtinai. Jis sutiko, jie nusprendė susitikti 2017 m. liepos 11 d. Susitiko Vilniuje, Vokiečių g., parkavimo aikštelėje. Pirkėjas, kaip vėliau paaiškėjo, J. K. apžiūrėjo automobilį. Jis jam tiko, todėl jis paprašė, kad Ž. D. parduotų automobilį išsimokėtinai. J. K. pateikė savo asmens tapatybės kortelę, Ž. D. pamatė, kad asmuo, kuris nurodytas asmens dokumente, yra tas pats, su kuriuo bendrauja. Susitikimo metu J. K. buvo vienas. Jis prisistatė automobilių nuomos verslo atstovu, todėl pasakė, kad automobilis jam yra reikalingas, tačiau negali iškart sumokėti visos sumos ir pasakė, kad gali sumokėti iškart 1000 eurų. Sumokėjo grynaisiais pinigais 1000 eurų. Pasirašė sutartį ir vekselį 5000 eurų sumai. Ž. D. jam perdavė automobilį, ir jie susitarė, kad kai J. K. išmokės visą automobilio sumą, tada VĮ ,,Regitroje" automobilį perrašys jo nuosavybėn. J. K. turėjo kitą mėnesį, t.y. rugpjūtį, padaryti pirmą mokėjimo pavedimą - po 940 eurų. Ž. D. buvo jį įpareigojęs apdrausti automobilį ,,Kasko" draudimu. Jis turėjo apdrausti per savaitę, tačiau to nepadarė. Ž. D. bandė su juo susisiekti, tačiau jis jo vengė, bandė nuvykti pas jį jo nurodytu adresu, tačiau jis ten negyveno. Rugpjūčio mėnesį negavo pirmos įmokos, J. K. nebekėlė ragelio, o po kurio laiko telefonas jau buvo išjungtas. Jo nepavykus rasti, Ž. D. kreipėsi į policiją. Automobilis iki šiol yra registruotas Ž. D. vardu (b.l. 11-12)

2017 m. liepos 1d. automobilio pirkimo-paradavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. D. parduoda automobilio SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. už 5700 eurų, iš kurių 1000 eurų J. K. sumoka sutarties pasirašymo dieną, o likusi sumos dalis dalimis turi būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 11 d. Taip pat nurodyta, jog galutinis automobilio perdavimas pirkėjo nuosavybėn, bus vykdomas galutinai atsiskaičius, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 11 dienos. Sutarties antrame lape yra rankraštinis įrašas, kad automobilis priimtas 2017-07-11 17.00 val., patvirtintas J. K. parašu (b.l. 8-9)

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis ,,SUBARU OUTBACK“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ž. D. (b.l.19), yra paskelbta šios transporto priemonės paieška (b.l.20).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad J. K. padarė nusikalstamą veikas, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis J. K. apklaustas teisme, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisme J. K. paaiškino, kad su kaltinime nurodytu asmeniu sudarė sutartį dėl transporto priemonės įsigijimo (išsimokėtinai), kad pagal pasirašytą sutartį transporto priemonę gavo, o vėliau, neturėdamas teisės (neįgijęs automobilių savo nuosavybėn) ir žinodamas, kad savo įsipareigojimų neįvykdys, automobilį pardavė, gautus pinigus panaudodamas skolų mokėjimui. Be to gal po dviejų mėnesių jį suėmė, todėl mokėti įmokų ir negalėjo. Be kaltinamojo parodymų pastarajam inkriminuotos veikos padarymą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai - nukentėjusiojo Ž. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, VĮ „Regitra“ duomenys apie transporto priemonės savininką ir valdytoją. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi J. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Dėl bausmės skyrimo

J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. K. atsakomybę sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis J. K. veikos padarymo metu teistas nebuvo, šiuo metu pastarasis teistas du kartus, iš esmės už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas panašiu laikotarpiu, baustas administracine tvarka, dirba, vedęs, augina mažametį vaiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Įvertinus kaltinamojo J. K. asmenybę (nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, šiuo metu teistas du kartus, tačiau kaltinamasis J. K. teistas už iš esmės analogiškas veikas padarytas panašiu laikotarpiu ir tik dėl techninių aplinkybių ši nusikalstama veika nebuvo nagrinėjama kitoje baudžiamojoje byloje, atkreiptinas dėmesys, kad kitose bylose, kuriuose nuteistas J. K., teismas jam taikė bausmės vykdymo atidėjimą, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba), tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis prisipažino, davė išsamius ir nuoseklius parodymus ir apgailestavo dėl savo padaryto nusikaltimo, sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, teismas vertina, jog šioje byloje jo atžvilgiu realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nes tokiu atveju kaltinamasis neturėtų ir galimybės dirbti bei atlyginti padarytą žalą. J. K. paskyrus bausmę, taikytinas BK 75 straipsnis ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje; vienerius metus neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar būvimu sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 2 dalis 7 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Paskirta kaltinamajam J. K. bausmė šiuo nuosprendžiu siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo šiuo metu nesubendrintina su jo atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Kreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam J. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta J. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.), dvejų metų laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 75 str. 2 d. 7 p.), per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Minėta 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, todėl bendrinimas su šia teismo nutartimi šiuo metu negalimas.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4700 Eur turtinės žalos, kurią sudaro nesumokėta automobilio pardavimo kaina iš kaltinamojo J. K..

Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. K. apgaule įgijo Ž. D. priklausantį automobilį, už kurį liko nesumokėjęs 4700 Eur. Automobilis yra nesurastas, parduotas nežinomam asmeniui. Kaltinamasis teismo posėdyje sutiko su civilinio ieškinio suma. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant nurodytą pinigų sumą iš nuteistojo J. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. K. – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje; vienerius metus neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar būvimu sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Ž. D. iš nuteistojo J. K. 4700 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.