Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1495-125/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2A-1495-125/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01467-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
N. N.

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1495-125/2012

Teisėja Danutė Žvinklytė Proceso Nr. 2-06-3-01467-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4.1.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. N. (N. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovėms antstolei Laimai Neniškienei, V. G. ir L. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, UAB „Savina“, „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE bendrovės filialą Lietuvoje, V. G. (V. G.) ir S. G. (S. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti niekiniu 2003-05-05 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei V. G. buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti niekine 2010-08-20 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. K1AK-6402, sudarytą tarp V. G. ir L. G.; 3) taikyti restituciją, grąžinant ieškovui N. N. natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Savina“ laikotarpiu nuo 1999-01-15 iki 1999-05-28 įkeitė tris butus, tarp jų butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė jam, kadangi UAB „Savina“ nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2000-08-29 nutarė priverstinai parduoti įkeistus butus. Ieškovas teigė, kad organizuojant ir vykdant varžytynes buvo padaryti teisės normų pažeidimai, todėl 2003-05-05 turto pardavimo be varžytynių aktas yra niekinis. Nurodė, kad buvo parduotas skolininkei UAB „Savina“ nepriklausantis turtas, o jis, kaip įkeisto turto savininkas, nežinojo apie vykdymo procesą. Teigia, kad buvo pažeista turto pardavimo be varžytynių tvarka, nes įstatymas numatė, kad turtas galėjo būti parduotas be varžytynių pagal apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, teisėjo sudarytos komisijos įkainojimas, o šiuo atveju antstolė pati sudarė komisiją ir teismas ją patvirtino. Vykdant turto pardavimą be varžytynių buvo neteisėtai atmesta V. N. pasiūlyta 47 000 Lt turto kaina ir turtas buvo parduotas už nerealiai mažą 25 100 Lt kainą. Be to, ieškovas nurodo, kad antstolė L. Neniškienė sąmoningai veikė prieš jį ir varžytynių dalyvių interesus, nustatydama itin trumpą laiko terminą – 1 val. – sumokėti visą skolą už butą. Taip pat neaišku, ar 2003-05-05 antstolė organizavo varžytynes, ar buto pardavimą be varžytynių, nes 2003-04-12 skelbime buvo skelbiama apie turto pardavimą be varžytynių, o vėliau tame pačiame skelbime nurodyta, jog varžytynės vyks Bokštų g. 9, Klaipėdoje. Antstolė klaidino varžytynių dalyvius ir kartu teikė privilegiją vienai iš varžytynių dalyvių atsakovei V. G.. V. G. varžytynėse savo kainą pasiūlė tik vieną kartą, o V. N. ir B. I. įgaliotas asmuo nuolat kėlė kaina nuo 30 000 Lt iki 47 000 Lt. Ieškovas mano, kad antstolė buvo susitarusi su V. G. dėl varžytynių, teigia, kad varžytynių aktas yra niekinis ir pritaikius restituciją butas turi būti jam grąžintas natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas aktas priimtas 2003-05-05, pažymėjo, jog jo teisėtumas tikrinamas pagal atitiktį šio akto priėmimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio proceso kodekso nustatytoms procesinėms teisės normoms. Teismas nustatė, kad 2000-08-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, t. y butą, esantį (duomenys neskelbtini), hipotekos lakšte įvertintą 62 000 Lt, nuosavybės teise priklausiusį ieškovui. 2003-02-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas patvirtino komisiją turtui perkainoti. 2003-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja patvirtino turto perkainojimo (įkainojimo) aktą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino 25 000 Lt. 2003-04-03 antstolė L. Neniškienė pranešė, kad 2003-05-05 vyks buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas be varžytynių, vėliau rūpinosi, kad būtų paskelbta apie turto pardavimą be varžytynių. 2003-05-05 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė, kad į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą atvyko 6 pirkėjai ir patvarkė skelbti minėto buto pardavimą be varžytynių. Tuo pačiu patvarkymu patvarkė, kad butas bus parduotas tam, kuris iš karto sumokės pinigus. Iš 2003-05-05 varžytynių protokolo nustatė, kad didžiausią 47 000 Lt kainą pasiūlė UAB „Savina“ atstovas V. N.. V. N. pavardė nurodyta protokolo grafoje “Parduota”, 2003-05-05 antstolė priėmė dar vieną patvarkymą, kuriuo nustatė, kad turtą už 47 000 Lt nupirko V. N., ir patvarkė atidėti pinigų sumokėjimą iki 13.00 val., o nesumokėjus nurodytos sumos, butas bus parduotas B. I. už 45 000 Lt. 2003-05-05 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą nesumokėjo nei UAB „Savina“ atstovas V. N., nei B. I.. 2003-05-05 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą sumokėjo tik atsakovė V. G.. 2003-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja patvirtino 2003-05-05 turto be varžytynių aktą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė vykdė tuo metu galiojusias teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimą be varžytynių. Buvo sudaryta turto perkainojimo komisija, kurią patvirtino teismas. Teismas taip pat patvirtino turto perkainojimo aktą, buvo pranešta apie turto realizavimą be varžytynių. Atsakovė patvarkymais nurodė, kad butas bus parduotas tam, kuris iš karto sumokės pinigus. Taip pat iš civilinės bylos Nr. 2-4151-36/2003 m. duomenų teismas nustatė, kad antstolės veiksmai, vykdant 2003-05-05 turto pardavimą be varžytynių, pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgęs į tai, kad nei skolininkė, t. y. UAB „Savina“, nei įkeisto turto savininkas N. N. neginčijo nei 2003-02-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo patvirtintos komisijos turtui perkainoti sudėties, nei 2003-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos patvirtinto turto perkainojimo (įkainojimo) akto, taip pat į tai, kad varžytynėse, kuriose butas buvo parduodamas už 32 000 Lt, už 25 000 Lt kainas, nedalyvavo nei skolininkas, nei įkeisto turto savininkas, kad iš varžytynių nepavyko parduoti buto už 32 000 Lt, už 25 000 Lt kainas, kad atsakovė antstolė L. Neniškienė siekė atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus, teismas konstatavo, kad antstolė nepažeidė imperatyvių teisės normų, todėl atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti niekiniu 2003-05-05 turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriuo atsakovei V. G. buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atmetęs šį ieškovo reikalavimą, teismas atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti niekine 2010-08-20 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. K1AK-6402, sudarytą tarp V. G. ir L. G., taikyti restituciją, grąžinant ieškovui N. N. natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-4151-36/2003 antstolės L. Neniškienės veiksmai pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Teigia, kad jis nurodytoje civilinėje byloje nebuvo proceso dalyvis, skundas buvo paduotas dėl antstolės padarytų proceso teisės normų pažeidimų, bet ne dėl 2003-05-05 turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog įkeisto turto savininkas nesidomėjo pardavimo iš varžytynių procesu, nes ieškinyje buvo nurodyta, kad jam apskritai nebuvo žinoma apie jo buto pardavimą iš varžytynių. Antstolė eliminavo jį iš vykdymo proceso, todėl apeliantas teigia, kad buvo sudarytas jo interesus pažeidžiantis sandoris – turto pardavimas atsakovei V. G.. Nurodo, jog teismas turėjo tirti, ar buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių skelbimo, įvertinti, ar teisėtai antstolė nustatė, kad suma turi būti sumokėta iki 13 val., pasisakyti kaip vertina likusį prieštaravimą protokole, kur nurodytas tiek bendras penkių dienų terminas visai sumai sumokėti, tiek pačios antstolės įrašytas terminas sumokėti pinigus tą pačią dieną iki 13 val. nors tekste pavadinta „Varžytynėse dalyvaujančių asmenų pastabos“, nei vieno dalyvio parašo prie pastabų nėra. Taip pat visiškai nepasisakyta dėl buto pirkėjos V. G. elgesio ir neatskleista kaip teismas vertina trečiąjį antstolės patvarkymą, kuriuo butas parduotas trečiajai pirkėjai V. G. už 25 100 Lt, kaip geriausias sąlygas pasiūliusiai pirkėjai. Su šiuo patvarkymu buvo supažindintas tik pirmas pirkėjas V. N.. Be to, V. G. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, iš kur sužinojo apie parduodamą butą, kodėl sumokėjo visą sumą iki nustatyto laiko. Teismas neįsigilino, koks procesas iš tiesų vyko, ar turto pardavimas be varžytynių, ar turto pardavimas varžytynėse. Teismas neįvertino, kad turto įkainojimo komisija buvo sudaryta pačios antstolės, o ne teismo, tai pažeidžia imperatyvias teisės normas, reikalavusias, kad nepardavus iš varžytynių turtas galėjo būti parduotas be varžytynių pagal apylinkės teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, teisėjo sudarytos komisijos įkainojimą. Teismas taip pat neįvertino, kad vykdant turto pardavimą buvo neteisėtai atmesta pasiūlyta aukštesnė kaina.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE bendrovės filialas Lietuvoje atsiliepimu į apeliacinį skundą mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimas turėtų būti paliktas galioti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad antstolė būtų pažeidusi ginčo buto įkainojimo tvarką ar CPK 436 str. (1964 m.) nustatytą neparduoto ar neparduotino iš varžytynių turto realizavimo tvarką.

Atsakovė V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą. Nurodo, kad antstolės L. Neniškienės veiksmų teisėtumas vykdant 2003-05-05 turto pardavimą be varžytynių patikrintas teismų sprendimais, kuriais konstatuota, jog antstolės veiksmai teisėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog vykdant pardavimą be varžytynių nėra taikomos 1964 m. CPK 431 str. nuostatos, nustatančios varžytynių pravedimo tvarką, t. y. normos, reglamentuojančios kainos intervalo nustatymą, terminus, per kuriuos turi būti sumokėta už įsigytą turtą. Teigia, jog ieškovo teiginys, kad jis nežinojo apie varžytynių procesą, yra nepagrįstas, nes skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas turtas įkeistas UAB „Savina“ reikalavimams užtikrinti, o UAB „Savina“ akcininku buvo ieškovo sūnus. Atsakovė pažymi, kad teismas teisingai nustatė visas aplinkybes ir pagrįstai laikė antstolės veiksmus logiškus, t. y. buto pardavimą tam, kuris iki 13 val. sumokėjo už butą, pažymėdamas, kad sumokėta suma ne mažesnė nei teismo patvirtinta turto perkainojimo akte. Taip pat atsakovė pažymi, kad ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginių, kad tarp jos ir antstolės buvo išankstinis susitarimas dėl buto pardavimo. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ekspertizės aktas patvirtina, kad pardavimo be varžytynių kaina nustatyta teisinga, V. N. pasiūlyta aukštesnė kaina nebuvo atmesta, aukštos pasiūlytos kainos nesumokėjo pats V. N.. Pirkimui–pardavimui įvykti būtinas kainos sumokėjimas. Atsakovė teigia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti niekine 2010-08-20 buto dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, nes draudžiama išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, be to, turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.

Atsakovė antstolė L. Neniškienė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog apeliantas, sudarydamas ginčo buto įkeitimo sandorį, žinojo apie savo solidarią prievolę, todėl privalėjo pats domėtis vykdymo procesu ir būti aktyvus. Butas iš varžytynių buvo pardavinėjamas nuo 2000-09-01 ir laikotarpiu nuo 2000-09-01 iki 2003-05-05, t. y. iki buto pardavimo be varžytynių, apeliantas nebuvo apskundęs nė vieno antstolio veiksmo, neginčijo buto įkainojimo. Teigia, jog parduodant butą be varžytynių buvo vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 17 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių veiksmų, atliktų vykdant turto varžytynes taip pat nagrinėjant civilines bylas dėl turto pardavimo iš (be) varžytynių aktų arba turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais“ 9 punkto nuostata, kad turtas parduodamas tam asmeniui, kuris pirko palankiausiomis sąlygomis, t. y. iškart sumokėjo visą sumą už perkamą turtą.

Trečiasis asmuo UAB „Savina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimą, priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad antstolė pravedė varžytynes šiurkščiai pažeisdama CPK normas ir dėl pradinės buto vertės, ir dėl kainos didinimo intervalo, ir dėl galimybės įsigyti turtą pirkėjams pasiūliusiems geriausią kainą. Antstolė ne tik nepaskelbė vietiniame laikraštyje apie varžytynes, bei ir vieninteliu pranešimu „Valstybės žiniose“ paskelbė, kad bus parduodamas UAB „Savina“ priklausantis butas. Trečiasis asmuo pažymi, jog nė vienas teismas netyrė, ar antstolė nepažeidė ieškovo procesinių teisių it interesų. Teismo išvados dėl antstolės veiksmų rėmėsi tik varžytynių dalyvių ir jų procesinėmis teisėmis, o ieškovas nebuvo nei varžytynių dalyviu, nei skolininku, jam net nebuvo pranešta apie varžytynių laiką ir net ne jo turtas buvo parduodamas. Ieškinyje keliami ieškovo, kaip turto savininko, interesai ir šiuo aspektu niekada nebuvo jokios civilinės bylos. Trečiasis asmuo teigia, kad butas buvo iš anksto suplanuotas parduoti V. G., todėl jai nereikėjo rūpintis nei informacija apie varžytynes, nei kelti kainos varžytynių metu. Teismas net nepaminėjo mažo pardavimo kainos už parduotą butą, teismas neanalizavo, kokių teisinių pasekmių turėjo sumažinta iki 25 100 Lt pardavimo kaina. Kruopščiai atlikta ekspertizė 2011-12-15 padarė papildomą išvadą, kad butas pardavimo metu negalėjo būti įvertintas mažiau negu 34 900 Lt, todėl nesuprantama teismo pozicija dėl teisėtai parduoto geriausiam pirkėjui buto. Teismas netinkamai įvertino vykdomosios bylos duomenis, neteisingai nurodė, kad UAB „Savina“ atstovas dalyvavo varžytynėse ir buvo įtrauktas kaip pirkėjas. V. N. dalyvavo kaip fizinis asmuo, neturėjo jokio UAB „Savina“ įgaliojimo ir neatstovavo jos interesams varžytynių metu. Trečiasis asmuo teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad buto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu ir panaikintas.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 321 str. 1 d. nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl apelianto prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl 2003-05-05 turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, 2010-08-20 buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Iš šių reikalavimų darytina išvada, kad pagrindinis klausimas yra 2003-05-05 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu išsprendimas, nes nuo to priklauso, ar tenkintini kiti reikalavimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 700 str. turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Taigi šiuo atveju svarbu patikrinti, ar tinkamai taikytos įstatymo normos, reglamentavusios turto pardavimo iš varžytynių eigą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės veiksmai vykdant turto pardavimą, t. y. organizuojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą be varžytynių, patikrinti civilinėje byloje Nr. 2-4151-36/2003. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-03-15 nutartimi konstatavo, jog vykdant buto pardavimą nebuvo pažeistos 1964 m. CPK normos, reglamentavusios vykdymo procesą (civilinė byla Nr. 2-4151-36/2003, b. l. 82–85). Ieškovas, nurodydamas turto pardavimo be varžytynių pažeidimus, dėsto aplinkybes, kurios jau buvo patikrintos minėtoje byloje, todėl atsižvelgiant į tai, kad anksčiau minėtoje civilinėje byloje nustatyt faktai turi prejudicinę galią, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo dar kartą dėl jų pasisakyti. Ieškovas aktą prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju konstatavus, jog įstatymo normos, reglamentavusios vykdymo procesą, nebuvo pažeistos, nėra pagrindo pripažinti aktą negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Tačiau teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl CPK 602 str. 6 p., kuriuo remdamasis ieškovas prašė pripažinti aktą negaliojančiu, nes šiuo aspektu nebuvo pasisakyta civilinėje byloje 2-4151-36/2003. CPK 602 str. 6 p. buvo nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. CPK 602 str. 6 p. nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 1999 m. ieškovui, įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė buvo 62 000 Lt, 2002-04-29 turto arešto akte buto rinkos vertė nurodyta 32 000 Lt, o nepavykus turto parduoti iš varžytynių, 2003-03-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja patvirtino turto perkainojimo (įkainojimo) aktą, juo butą įkainojo 25 000 Lt. Iš turto pardavimo akto nustatyta, jog butas parduotas atsakovei V. G. už 25 100 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog 2011-01-30 buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, jog buto vertės nustatymo dieną (2003-03-17) buto vertė buvo 34 200 Lt. Atsižvelgiant į tokius duomenis, būtų galima daryti išvadą, kad butas nepagrįstai buvo parduotas už kainą, mažesnę negu turėjo būti parduota, tačiau įvertinus tai, kad vykdymo procesas truko ilgą laiką ir buto nepavyko parduoti varžytynėse už pradinę nustatytą kainą 32 000 Lt bei vėlesnėse varžytynėse už nustatytą 25 600 Lt kainą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 602 str. 6 p. pagrindu nėra pagrindo akto pripažinti negaliojančiu (CPK 177 str., 185 str.).

Kadangi reikalavimas dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmestas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl reikalavimų, susijusių su dovanojimo sutartimi pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, nepasisakytina.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius