Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

gynėjams Daivai Rocevičienei, Galinai Korabliovai, Reginai Baranauskienei, Petrui Maceniui, Antanui Jonušui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, mokosi Rietavo Žemaitijos kolegijoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.;

R. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Rietavo Žemaitijos kolegijoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.;

N. N. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Rietavo Žemaitijos kolegijoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.;

S. G. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, lietuvis, LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirba, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. J. , veikdamas bendrininku grupe su 2008-01-30 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2008-04-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, nuteistais V. V. ir M. B. , pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą įsibraudami į saugyklą ir padarė svetimo turto pagrobimą įsibraudami į patalpas, tai yra:

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kadangi kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK178 str. 2 d.

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Duotus parodymus įtariamasis N. N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 21–25).

Apklaustas kaip įtariamasis R. M. parodė, kad 2007-09-11 rytą jis su R. A. atvažiavo į Rietavą. Jis nuėjo į mokyklą, o R. A. pasiliko mieste. Apie 12 val. 30 min. su G. S. išėjo iš mokyklos ir sutiko R. A. , T. P. , Audrių ir T. J. , S. G. ir N. N. , su kuriais, nusipirkę butelį degtinės, nuėjo į parką. Vėliau girtaujant atėjo pažįstamos merginos, su kuriomis kalbėjosi. Girtaujant siūlė kitiems vaikinams sumušti R. A. , nes jo nemėgo, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Pasibaigus degtinei jis, R. A. , S. G. , A. J. , G. S. ir N. N. nuėjo dar nupirkti degtinės. Su merginomis pasiliko T. P. ir T. J. . Grįžus į parką, jis G. S. pasakė, kad R. A. išpylė limonadą. G. S. paklausė R. A. , kodėl jis taip padarė, po to jį pastūmė. Kad pastarajam kas nors būtų sudavęs smūgį, nematė. R. A. pradėjus bėgti, jis kartu su S. G. , G. S. , A. J. ir N. N. jį nusivijo. Pastarajam nugriuvus, matė, kad pribėgęs S. G. iš nugaros pusės spyrė du kartus R. A. į juosmenį, po to du kartus į galvą ir į petį, G. S. du kartus į galvą ir į petį, A. J. apie du kartus į nugarą, N. N. apie du kartus į sėdmenis. Jis pribėgęs įspyrė R. A. du kartus į pečius. Po to pribėgo T. J. , kuris spyrė R. A. apie du kartus į kojas, o T. P. – apie du kartus į pilvą ar krūtinę. Merginoms pradėjus šaukti, visi nuo R. A. pasitraukė. R. A. sumušė, nes su juo yra anksčiau konfliktavęs (t. 1, b. l. 103–104, 116, 121).

Duotus parodymus įtariamasis R. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 109–113).

Apklaustas kaip įtariamasis S. G. parodė, kad 2007-09-11, apie 12 val. 30 min., Rietavo mieste susitiko su R. M. , T. P. , Audriumi ir T. J. , G. S. , N. N. ir nepažįstamu vaikinu, vardu R., su kuriais, nusipirkę degtinės, nuėjo į parką. Vėliau girtaujant atėjo pažįstamos merginos, su kuriomis jis kalbėjosi. Pasibaigus degtinei visi, išskyrus T. P. ir T. J. , ėjo dar jos nusipirkti. Grįžtant iš parduotuvės ir parke R. M. siūlė sumušti R.. Grįžus kilo Romualdo ir G. S. konfliktas, dėl ko, jis nesuprato. G. S. pastūmė Romualdą, o jis ranka trenkė R. A. į galvą. R. ėmus bėgti, jis kartu su G. S. , R. M. , A. J. ir N. N. jį nusivijo. R. pargriuvus, jis pribėgęs įspyrė R. A. į petį ir galvą. Matė, kad G. S. įspyrė vieną kartą R. į pečius, kur spyrė kiti, nematė. Po to pribėgo T. J. , kuris spyrė R. A. apie du kartus į šlaunis, o T. P. vieną kartą į pilvą. Merginoms pradėjus šaukti, visi nuo R. A. pasitraukė (t. 2, b. l. 45–46, 57).

Duotus parodymus įtariamasis S. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 49–54).

Apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad kai R. M. jam pasakė, kad R. A. išpylė limonadą, jis paklausė, kodėl jis taip padarė. Pastarasis atsakė necenzūriniais žodžiais, todėl jis R. A. pastūmė. Tuo pačiu metu S. G. ranka trenkė R. A. į galvą. Pastarajam ėmus bėgti, jie kartu su S. G. , R. M. , A. J. ir N. N. jį nusivijo. R. A. nugriuvus, matė, kad pribėgęs S. G. iš nugaros pusės spyrė du kartus R. A. į juosmenį, po to du kartus į galvą, R. M. apie du kartus į pečius, A. J. vieną kartą į nugarą, N. N. apie du kartus į sėdmenis. Jis pribėgęs įspyrė R. A. į petį ir veidą. Po to pribėgo T. J. , kuris spyrė R. A. apie du kartus į kojas, o T. P. maždaug du kartus į pilvą. Merginoms pradėjus šaukti, visi nuo R. A. pasitraukė. R. A. sumušė, nes pastarasis pasakė necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 72–73, 85, 90).

Duotus parodymus įtariamasis G. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 78–82).

Duotus parodymus įtariamasis T. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 136–140).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamas veikas, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2007-09-11 su R. M. buvo Rietavo mieste, kur sutiko jo draugus ir su jais girtavo parke. Su M. jo santykiai buvo normalūs. Visi gėrė degtinę, o jis alų. G. S. ėmė prie jo kabinėtis, kad išpylė limonadą. Kadangi jis limonado neišpylė, todėl šiurkščiai atsakė. G. S. jį pastūmė, o S. G. trenkė į veidą, todėl jis pradėjo bėgti, paslydo ir pargriuvo. Gulėdamas pajuto spyrius į įvairias kūno vietas. Kas ir į kurias vietas spyrė, nematė. Į pilvą buvo stipriai smūgiuota gal du kartus, į galvą apie tris kartus, buvo spardomas ir į kitas kūno vietas. Kai merginos pradėjo šaukti, vaikinai atsitraukė ir jo nebemušė. Tada jis atsistojo ir nuėjo į policiją. Dėl patirtų sužalojimų jam pasidarė labai bloga. Daryta operacija, išimta blužnis, ilgai gydėsi, žymiai pablogėjo gyvenimo kokybė. Jis su visais kaltinamaisiais susitaikė, jiems atleidžia, vieni jam atlygino padarytą žalą, su kitais susitarė dėl žalos atlyginimo, o iš T. P. prašo priteisti 26400 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes kada jam T. P. atlygino 3600 Lt žalą, jis dar nežinojo, kad tokį sunkų sveikatos sutrikdymą jam padarė T. P. spyriais į pilvą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. A. parodė vietą parke, kur buvo sumuštas grupės vaikinų (t. 1, b. l. 11–13).

Liudytoja L. A. parodė, kad ji yra R. A. mama, tuo metu buvo Plungėje kursuose, kai apie 16 val. iš sūnaus sužinojo, kad jis yra ligoninėje ir jį tuojau operuos. Nuvykusi į ligoninę sužinojo, kad sūnus buvo sumuštas, suspardytas ir jam plyšusi blužnis, todėl reikalinga operacija. Ji kreipėsi į policijos pareigūnus. Sūnų ligoninėje lankė ir juo rūpinosi N. N. , R. M. , T. P. , G. S. , J..

Liudytoja S. S. parodė, kad tą dieną po pamokų su draugėmis vaikščiojo parke ir sutiko pažįstamus vaikinus, kurie gėrė alkoholį. Jos kartu su jais negėrė. Vėliau dalis vaikinų buvo nuėję į parduotuvę. Tvirtina parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau prisiminė įvykį. Atsimena, kad išgirdusi triukšmą ir atsisukusi pamatė, jog visi apstoję spardė R. A. . Tada ji su D. pribėgo ir vaikinai išsiskirstė.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, S. S. parodė, kad 2007-09-11 po pamokų Rietavo mieste su draugėmis vaikščiojant po parką, sutiko pažįstamus T. P. , Audrių ir T. J. , R. M. , G. S. , S. G. ir N. N. bei nepažįstamą vaikiną, kurie girtavo. Apie 12 val. 30 min. nepažįstamas vaikinas, S. G. , A. J. , R. M. , G. S. , N. N. buvo kažkur išėję. Su jomis pasiliko T. P. ir T. J. . Apie 13 val. vaikinai grįžo ir girtavo toliau. Jie buvo nuo jų apie penkių metrų atstumu. Girdėjo, kad kažkas pradėjo ginčytis, o nepažįstamas vaikinas pasakė necenzūrinius žodžius G. S. . Matė, kaip G. S. jį pastūmė. Kas vyko po to, nematė, nes nusisuko. Vėliau, išgirdusi duslų garsą, atsisuko ir pamatė, kad maždaug už 10 metrų ant žemės gulintį nepažįstamą vaikiną spardė G. S. , S. G. , A. J. , R. M. ir N. N. . Neįsidėmėjo, kiek kartų ir į kurias vietas nepažįstamam vaikinui buvo įspirta, nes viskas vyko labai greitai. Prie mušančiųjų nubėgo ir su jomis buvę T. P. ir T. J. , kurie spyrė nepažįstamam vaikinui maždaug po du kartus. T. J. stovėjo prie nepažįstamo vaikino kojų, o T. P. vaikinui iš priekio, tai yra pilvo pusėje. Jos nubėgo raminti vaikinų, kurie pribėgus nuo nepažįstamo vaikino pasitraukė (t. 1, b. l. 39–40, 44–45).

Duotus parodymus liudytoja S. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama vietą, kur buvo sumuštas nepažįstamas vaikinas (t. 1, b. l. 41–43).

Liudytoja D. J. (R.) parodė, kad tą dieną su draugėmis vaikščiojo parke. Tenai susitiko visus draugus, tai yra kaltinamuosius ir R. A. . Jie girtavo. T. P. su T. J. pasiliko, o kiti kažkur būriavosi. Paskui matė, kad spardė R. A. . Dabar visko nebeprisimena, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu įvykį prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja D. R. parodė, kad 2007-09-11 po pamokų Rietavo mieste su draugėmis vaikščiojo po parką bei sutiko pažįstamus T. P. , Audrių ir T. J. , R. M. , G. S. , S. G. ir N. N. bei nepažįstamą vaikiną, kurie girtavo. Vėliau nepažįstamas vaikinas, S. G. , A. J. , R. M. , G. S. , N. N. buvo kažkur išėję ir vėliau grįžo. Su jomis buvo pasilikę T. P. ir T. J. . Grįžę vaikinai buvo toliau nuo jų, todėl ji negirdėjo, kad jie konfliktuotų. Maždaug po 10 minučių išgirdo duslų garsą, atsisukusi pamatė, kad maždaug už 10–15 metrų ant žemės guli nepažįstamas vaikinas, kurį spardė G. S. , S. G. , A. J. , R. M. . Neįsidėmėjo, kiek kartų ir į kurias vietas nepažįstamam vaikinui buvo įspirta, nes viskas vyko labai greitai. Kur tuo metu buvo N. N. , neįsidėmėjo. Prie mušančiųjų nubėgo ir su jomis buvę T. P. ir T. J. . Matė, kad T. P. buvo nepažįstamam vaikinui iš priekio, ar spyrė, neįsidėmėjo. Jos nubėgo raminti vaikinų, kurie tada nuo nepažįstamo vaikino pasitraukė (t. 1, b. l. 49–50, 54, 55).

Duotus parodymus liudytoja D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama vietą, kur buvo sumuštas nepažįstamas vaikinas (t. 1, b. l. 51–53).

Liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, o nukentėjusįjį įvykio metu matė pirmą kartą. Vaikinai, kaip ir ji su draugėmis, buvo parke. T. J. ir T. P. bendravo su jomis, o kiti vaikinai buvo kažkur nuėję. Kai grįžo, kilo kažkoks konfliktas, ji išgirdo spardymo garsą. Tada prie nukentėjusiojo nubėgo ir T. P. su T. J. . Ji pamatė, kad spardomas vaikinas, susijaudino ir nusisuko.

Iš 2007-09-12 protokolo pareiškimo nustatyta, kad R. A. kreipėsi dėl jam padarytų kūno sužalojimų (t. 1, b. l. 4).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2747/07 (03) nustatyta, kad R. A. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis veide, galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sumušimas ir blužnies plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę.

Nurodyti galvos ir pilvo sužalojimai R. A. galėjo būti padaryti sumušus jo galvą, pilvą kietais bukais daiktais, galbūt kumščiais, kojų spyriais (ligoninėje nukentėjusįjį apžiūrėję gydytojai savo įrašuose nurodė, kad galvoje, be poodinių kraujosruvų, buvo matomos ir batų padų žymės). Visiškai tikėtina, kad R. A. sužalojimai buvo padaryti prieš patenkant į Plungės ligoninę, galbūt 2007-09-11, apie 13 valandą.

Dėl išvadoje nurodyto padaryto pilvo sužalojimo R. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (taisyklių III skyriaus 6.6.11 punktas). Atskirai dėl jam padarytų galvos sužalojimų R. A. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 25–26).

Iš specialisto R. P. P. paaiškinimo nustatyta, kad pateiktoje tyrimui gydymo stacionare istorijoje Nr. 4672 nebuvo rašytinių duomenų apie R. A. rankų, pečių, krūtinės, nugaros, sėdmenų ir kojų sužalojimus, tačiau po kiekvieno vienokio ar kitokio stiprumo smūgio nukentėjusysis turėjo jausti skausmą. Kadangi medicininėje dokumentacijoje sužalojimai aprašyti nekonkrečiai, tai neleidžia pasisakyti apie traumuojančių poveikių skaičių. Atsižvelgiant į pilvo organo – blužnies – topografinę lokalizaciją, iš nugaros blužnį dengiančių šonkaulių sužalojimų nebuvimą, blužnis plyšo dėl bukos traumos į pilvą, o ne į nugarą: esant spūdžiai priekinei pilvo sienai, smūgio metu buvo suspausta nuo priekinio link nugarinio paviršiaus pati pilvo siena, plyšo kraujingo parindeiminio organo (blužnies) vartai (krašte, nukreiptame į bambos pusę, pačiai blužniai esant pilvo viršutinio aukšto kairėje). Blužnis galėjo plyšti ir dėl vieno suduoto smūgio (t. 1, b. l. 28–29).

Visi kaltinamieji pripažino savo kaltę, jų parodymus patvirtina apklausti liudytojai, nukentėjusysis, specialisto išvada. Visų parodymai buvo nuoseklūs, jie atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų kaltę.

Akivaizdu, kad kaltinamieji smurtavo dėl chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas buvo pavartotas dėl mažareikšmės dingsties. Jis buvo panaudotas viešoje vietoje, parke, dienos metu, įvykį stebint pašaliniams asmenims, tokiu būdu demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą.

Jie viešoje vietoje, matant įvykį aplinkui esantiems asmenims, įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, panaudojo prieš asmenį fizinį smurtą, sukėlė sumaištį ir išgąstį įvykį mačiusiems asmenims.

Taigi kaltinamieji padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jų nusikalstama vaika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d.

Byloje neabejotinai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis T. P. bei patvirtina kiti kaltinamieji ir liudytojai, kad į pilvą nukentėjusiajam spyrė tik jis, o blužnis plyšo kaip tik nuo spyrio į pilvą ir tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas.

Spirdamas koja nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – pilvą, kaltinamasis suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, todėl nusikaltimas padarytas tyčia.

Kadangi kaltinamasis T. P. šio nusikaltimo padarymo metu padarė nukentėjusiajam ir sunkų sveikatos sutrikdymą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Byloje taip pat nustatyta, kad smūgius į galvą nukentėjusiajam sudavė kaltinamieji G. S. ir S. G. . To taip pat neneigia patys kaltinamieji, šias aplinkybes nurodo kiti kaltinamieji. Dėl padarytų galvos sužalojimų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji G. S. ir S. G. suduodami nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, todėl šis nusikaltimas padarytas tyčia.

Kadangi kaltinamieji G. S. ir S. G. šio nusikaltimo padarymo metu padarė nukentėjusiajam ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl padarytų vagysčių T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo ir R. A. sveikatos sutrikdymo kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padarę nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, visi, išskyrus T. P. , kuris atlygino dalį padarytos žalos, atlygino nusikaltimu padarytą žalą arba susitarė dėl jos atlyginimo. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai padarė įtakos nusikaltimų padarymui.

Teisme gautas nukentėjusiojo R. A. pareiškimas, kuriame jis prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. S. , R. M. , A. J. , T. J. , S. G. , N. N. , kadangi jie jo atsiprašė, jis jiems atleido, vieni atlygino nusikaltimu padarytą žalą, su kitais susitarė dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustato, kad yra BK 38 str. 1 d. numatyti pagrindai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamuosius G. S. , R. M. , A. J. , S. G. , N. N. , nes jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju, bei yra pagrindo manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visi šie kaltinamieji charakterizuojami gerai, anksčiau neteisti. Kaltinamieji G. S. ir S. G. padarė tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikalstimus. Kaltinamieji R. M. , N. N. , A. J. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus.

Kaltinamasis T. J. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju ir jis vėl padarė nusikaltimą (BK 38 str. 2 d.).

Prokuroro ir R. A. civiliniai ieškiniai tenkintini.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį sunkų nusikaltimą. todėl iš jo remiantis CK 6.250 str. 2 d. priteistina nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo faktą nereikia. CK 6.250 str. 1 d. nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas nustato, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jis dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje, jam pašalinta blužnis, patyrė fizinį skausmą, kančias, pablogėjo gyvenimo kokybė.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis T. P. neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 26400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Prokuroro civilinis ieškinys pagrįstas, nes kaltinamieji G. S. , T. P. ir S. G. padarė R. A. sveikatos sutrikdymus smurtaudami, todėl iš jų solidariai priteistinos Valstybinei ligonių kasai R. A. gydymo išlaidos. Iš visų kaltinamųjų priteistinos proceso išlaidos.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. P. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. T. P. padarė tyčinius sunkų ir nesunkų nusikaltimus. Jis atlygino dalį padarytos žalos, susitaikė su nukentėjusiuoju, nes pastarasis jam atleido, charakterizuojamas gerai, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus. Jam skirtinos bausmės mažesnės negu nustatytos BK 284 str. 1 d. ir BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijų vidurkiai.

Skiriant bausmes kaltinamajam T. J. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. T. J. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, nesunkų bei apysunkį nusikaltimus. Yra jauno amžiaus, charakterizuojamas gerai, neteistas, atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido. Jam skirtinos nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:

pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo;

pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – 3 m. laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 3 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomają priemonę pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžio salėje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 4 d., BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl C. turto vagystės) – vieneriems metams laisvės apribojimo, remiantis BK 48 str. 6 d. 1 p., įpareigoti nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

pagal BK 178 str. 4 d. (dėl P. turto pagrobimo) – šešiems mėnesiams laisvės apribojimo.

pagal BK 178 str. 4 d. (dėl T. turto pagrobimo) – šešiems mėnesiams laisvės apribojimo.

pagal BK 284 str. 1 d. – vieneriems metams laisvės apribojimo, remiantis BK 48 str. 6 d. 5 p. skiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigoje;

Remiantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., paskirtas bausmes už baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 4 d. subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 4 d. prie subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 284 str. 1 d., ir paskirti galutinę bausmę – vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės apribojimo, skiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigoje ir įpareigoti nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Remiantis BK 38 str. 1 d. G. S. , S. G. dėl veikų pagal BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., o R. M. , N. N. , A. J. dėl veikų pagal BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkams susitaikius su nukentėjusiuoju.

G. S. , S. G. , R. M. , N. N. , A. J. kardomąsias priemones panaikinti.

Iš T. P. R. A. priteisti 26 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš S. G. , T. P. ir G. S. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteisti 4663,40 Lt R. A. gydymo išlaidų.

Iš G. S. , T. P. , S. G. , R. M. , N. N. , A. J. , T. J. valstybei priteisti 79,59 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.