- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-473-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00379-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimu G. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 15 parų administraciniu areštu, už tai, kad jis 2016 m. kovo 13 d., 14.05 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šią transporto priemonę, nes ši teisė atimta, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą ir skirti jam ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatytą piniginę baudą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, remiasi tik išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus, jokių kitų asmenį charakterizuojančių duomenų, byloje nėra. Kritiškai vertina teismo argumentus, jog asmuo atsisakė būti išklausytas, kadangi atvykti į teismo posėdį apeliantas negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) dienos stacionare. Teigia, kad teismas nesuteikęs galimybės pasisakyti G. B., ir byloje nesant jį charakterizuojančių duomenų iš esmės paskyrė neteisingą nuobaudą, tokiu būdu suvaržydamas asmens teisę į teisingą teismo sprendimą. Pabrėžia, kad įstatymas numato išimtis, kurioms esant administracinis areštas negali būti skiriamas, todėl būtina teismo posėdyje išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, arba kreiptis į atitinkamas institucijas siekiant surinkti duomenis sprendžiant administracinio arešto skyrimo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad 2015 m. liepos 8 d. sudarė santuoką, žmona laukiasi. Nors ir buvo padaryta pažeidimų 2016 m., tačiau paskirtos baudos sumokėtos. Tai rodo, kad asmenį drausminantis poveikis ir pagarba visuomeninėms vertybėms stiprėja. Mano, kad šiuo metu vykstantys gyvenimiški pokyčiai yra svarbūs veiksniai individualizuojant nuobaudą. Paskirtas administracinis areštas taptų bausme visai šeimai, kadangi asmuo būtų izoliuojamas nuo artimųjų svarbiausiame gyvenimo etape. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo sprendžiamas administracinio arešto vykdymo atidėjimo klausimas. Pabrėžia, kad paskirtos baudos, kurių vykdymas perduotas antstoliams yra mokamos kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Mano, kad šiuo atveju trumpalaikis laisvės atėmimas nėra adekvatus ir proporcingas padaryto pažeidimo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas S. A. atsiliepime į G. B. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad G. B. ne pirmą kartą grubiai pažeidžia KET, nuo 2012 m. net 11 kartų vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Daugelis baudų vis dar nesumokėtos. Paskutines baudas apeliantas sumokėjo tik po skundžiamo nutarimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
G. B. skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu G. B. nubaustas už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia tik paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo arešto bausmę pakeisti į baudą arba spręsti klausimą dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavęs, kad G. B. administracinius teisės pažeidimus daro sistemingai, turi galiojančių nuobaudų, jam paskirtos baudos nedaro jokio drausminančio poveikio, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra, pažeidėjas nedirba, jo padarytas pažeidimas priskiriamas prie pavojingų, todėl laikė, kad piniginės baudos yra neefektyvios ir nepasiekia ATPK 20 straipsnyje keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, už padarytą pažeidimą G. B. nubaudė administraciniu areštu. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti G. B. 15 parų administracinį areštą nėra pagrįstas visapusiška susidariusios situacijos analize, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl nuobaudos skyrimo keistinas.
ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
Analizuojamu atveju vienas pagrindinių pirmosios instancijos teismo argumentų skiriant pažeidėjui arešto bausmę yra tai, kad pastarasis nemoka jam skiriamų baudų. Tačiau kaip matyti iš teismui pateikto skundo ir jo priedų, G. B. yra sumokėjęs 2016 m. nutarimais jam paskirtas 30 Eur, 650 Eur baudas (b. l. 5). Tuo tarpu ankstesnių nuobaudų vykdymas yra perduotas antstoliams ir atsiskaitymas vyksta kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Bet kokiu atveju, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais (ATPK 314 straipsnis). Taigi, priešingai apylinkės teismo argumentams, įstatymo leidėjo reglamentuota priverstinė baudos išieškojimo tvarka, galimybė keisti baudą viešaisiais darbais, šiuo atveju leidžia konstatuoti, jog piniginės sankcijos skyrimas iš esmės užtikrina tiek ir nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus. Tai, kad pažeidėjas šiuo metu nedirba, aukščiau minėtos išvados nepaneigia, asmuo yra jauno, darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę įsidarbinti ir savo lėšomis įvykdyti jam paskirtą piniginę sankciją.
Šiame kontekste negali būti neįvertintos ir tos aplinkybės, kad naujajame Administracinių nusižengimų kodekse, kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., administracinis areštas, kaip administracinių nuobaudų rūšis nėra numatytas. Įstatymo leidėjas pažymėjo, kad Administracinių nusižengimų kodeksas numato mažiau pavojingas veikas nei Baudžiamasis kodeksas, todėl ir sankcijos turėtų būti parenkamos adekvačios, proporcingos tiems pažeidimams, o administracinis areštas pagal savo prasmę ir esmę yra pakankamai griežta nuobauda ir šiuo atveju trumpalaikis laisvės atėmimas nėra adekvatus ir proporcingas tiems pažeidimams, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė.
Analizuojamoje situacijoje atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytą įstatymų leidėjo inicijuojamą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo argumentais, jog G. B. padarytas pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones yra pasiekęs tokį pavojingumo laipsnį, kad būtų pagrindas jam taikyti trumpalaikį laisvės atėmimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus), jo atsakomybę lengvinančią (sutinka su padarytu pažeidimu, nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad G. B. rodo pozityvią savo elgesio kaitą, po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo dalį jam paskirtų baudų, yra vedęs, laukia šeimos pagausėjimo, darytina išvada, jog išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų siekti G. B. skiriant ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Konstatuotina, kad būtent tokia nuobauda yra proporcinga jo padarytam administracinės teisės pažeidimui, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, bei atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų nuostatas.
Atsakant į apelianto skundo argumentus, jog jis teismo posėdyje nedalyvavo, todėl negalėjo tinkamai išdėstyti savo pozicijos pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Kaip matyti G. B. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 2, 4), prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Jokių procesinių pažeidimų aukštesnės instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam įgyvendinta pateikiant apeliacinį skundą, taigi jis turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Dėl kitų apelianto skundo argumentų, t. y. alternatyvos skirti administracinio arešto vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu G. B. skundas tenkinamas, ir skundžiamu nutarimu apeliantui paskirta arešto bausmė keistina į baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą pakeisti ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje padarymą G. B. paskirtą 15 parų administracinį areštą pakeisti į baudą, skiriant jam 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 16056054345. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutartis skirti baudą vykdoma priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 straipsnio 1, 3 dalis).
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.