Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Stankaus, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, VTAT atstovei Jolitai Večerskytei, nuteistajam V. J. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Jonui Gliaudeniui, nukentėjusiosioms I. J., M. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2007 metų liepos 15 dieną, apie 11.30 valandą, Kauno rajone, Vilkijoje, (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia delnu sudavė du kartus į veidą ir vieną kartą įspyrė į veidą mažametei M. J., gim. 1994-04-17, padarydamas jai veido sumušimą su poodinėmis kraujosnivomis dešinės akies srityje, dešinio smilkinio srityje, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007-12-10 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei panaikinti V. J. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyta tvarka atidėtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai: teismas nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., nuteistajam V. J. vieneriems metams atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. J. padarė didelį pavojingumo laipsnį turintį nusikaltimą žmogaus sveikatai - sveikatos sutrikdymas padarytas mažametei, panaudotas fizinis smurtas pavojingas savo pobūdžiu: smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbią vietą - galvą, suduoti du smūgiai ranka ir vieną kartą spirta koja į veidą, taigi panaudotas smurtas buvo intensyvus. Panaudotas fizinis smurtas prieš mažametę jos gyvenamojoje vietoje, tuo pačiu metu V. J. panaudojo fizinį smurtą ir prieš savo sutuoktinę, nukentėjusiosios M. J. motiną I. J.. V. J. nukentėjusiajai M. J. smūgiavo, kai ši mėgino apginti savo mamą. Taigi, V. J. nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas buvo negatyvus. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgtina į V. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors teismas pripažino V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu V. J. neprisipažino tyčia tris kartus sudavęs nukentėjusiajai mažametei M. J., neigė jai spyręs koja į veidą. Kaltinamasis V. J. parodė, kad jis nematydamas už savęs stovinčios M. J. mostelėjo atgal ranka ir tokiu būdu galėjo neatsargiai sužaloti mažametę. Tuo V. J. bandė sumenkinti savo veikos pavojingumą, iš esmės pripažino tik tai, kas buvo objektyviai nustatyta - teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajai M. J. konstatuotus sužalojimus. Tokia kaltinamojo V. J. pozicija byloja, kad jis savo poelgio nevertina neigiamai, tai nelaikytina nuoširdžiu gailėjimuisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

V. J. praeityje 2 kartus teistas už sunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai ir orumui padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas patvirtina, jog V. J. padarytas nusikaltimas buvo neatsitiktinis, jis turi polinkį nusikalsti, anksčiau skirta reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, jis nesilaiko įstatymų ir vėl nusikalto. Todėl teigtina, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro T. S. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai V. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skyrė jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 75str. pagrindu bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos BK 75str. 1d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Apie paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų visumą ir į tai, ar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegija sprendžia, kad tokie pagrindai byloje yra nustatyti ir teisiniai argumentai taikyti LR BK 75 str. V. J. yra, o būtent, kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą tinkamai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), tinkamai pripažino ir nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra tai, kad V. J. kaltu prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat, atsižvelgė ir į tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 25 6 punktu, kuriame yra nurodyta, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos LR BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Be to, teismas taikydamas LR BK 75 str., tinkamai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę (išaiškintos Lietuvos Aukščiausioji Teismo Senato 1999 12 23 nutarimo Nr. 23 5 punktas), į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, administracine tvarka nebaustas, jo žmona I. J. šiuo metu yra nėščia, serganti epilepsija, taip pat, byloje yra pateikti duomenys, jog nuteistasis darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat, atsižvelgta į tai, kad reali materialinė žala nepadaryta (žalos ir nuostolių sąvokos išaiškintos Lietuvos Aukščiausioji Teismo Senato 1999 12 23 nutarimo Nr. 23 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika nebuvo tęstinė ir padaryta vieno nusikalstamo emocinio poveikio pasėkoje. Tokiu būdu, atsižvelgus į visas aukščiau išvardintas aplinkybes bei įvertinus LR BK 75 str. nuostatas, daroma išvada, jog įstatymas nedraudė taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, įstatymas neįpareigoja tokiam asmeniui skirti realią laisvės atėmimo bausmę, nes jis gali būti taisomas ir netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o suteikiant galimybę asmenybei pasitaisyti atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą, t.y. taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas.

Kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo LR BK 75 str. pritaikymo, įstatymiškai nėra pagrįstas, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, todėl turi būti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro T. S. apeliacinį skundą atmesti.