Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-527-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
A20.-527-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00551-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-527-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00551-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui Rimantui Stroliui,

užsienietei Z. A. H. H. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė), jos ir nepilnamečių pareiškėjos vaikų O. A. A. A., A. A. A. A., H. A. A. A. įgaliotajai atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei – Kranz,

vertėjams Amer Sodah ir Vian Badir,

susipažinusi su užsieniečių Z. A. H. H., O. A. A. A., A. A. A. A., H. A. A. A. asmens bylomis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės Z. A. H. H. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo dėl 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2046 dalies panaikinimo, Irako Respublikos piliečio O. A. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą – motinos Z. A. H. H., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo dėl 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2147 dalies panaikinimo, Irako Respublikos piliečio A. A. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą – motinos Z. A. H. H., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo dėl 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2141 dalies panaikinimo, ir Irako Respublikos piliečio H. A. A. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą – motinos Z. A. H. H., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo dėl 2022 m. vasario 17 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S2142 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus (toliau – ir skundžiami sprendimai) įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su šeima pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė siekdami išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę – prieš neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tikėtina, siekdami apsunkinti jų identifikavimą ir grąžinimą. Pareiškėja Z. A. H. H. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, originalių asmens ir kelionės dokumentų nepateikė, pateikė Irako piliečių pasų kopijas. Užsienietė neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Užsienietė nebendradarbiavo su pareigūnais, teikė tikrovės neatitinkančią ar bendro pobūdžio informaciją. Siekdama pagrįsti prieglobsčio prašymo motyvus, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. 2009 m. užsieniečiai bandė prašytis prieglobsčio Šveicarijoje, ten gyveno iki 2013 metų, jų prašymas nebuvo patenkintas. Atsisakė nurodyti priežastis, kodėl prašėsi prieglobsčio Šveicarijoje ir kodėl sugrįžo į kilmės valstybę. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad užsieniečiai linkę pažeidinėti įstatymus, nelinkę bendradarbiauti, nepatikimi, o tai pagrįstai leidžia manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra užsieniečių tikslas, o atsisakius suteikti prieglobstį gali pasislėpti ar išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

Skundu pareiškėja Z. A. H. H. atstovaujama įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2046 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skundu pareiškėjas O. A. A. A., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą motinos Z. A. H. H, ir įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2147 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skundu pareiškėjas A. A. A. A., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą motinos Z. A. H. H, ir įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio, prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2141 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skundu pareiškėja H. A. A. A., atstovaujama atstovės pagal įstatymą motinos Z. A. H. H, ir įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio, prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2142 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

Skunduose nurodyta, kad pareiškėjams gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundų netenkinti ir nurodė, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio pasiprašė siekdami išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę – prieš kirsdami Lietuvos Respublikos sieną atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjų tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėja Z. A. H. H. nurodė pareiškėjų anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jų asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais duomenimis. Pareiškėja Z. A. H. H. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjai gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų teisinės padėties.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundus palaikė, prašė juos tenkinti ir nurodė, kad nori laisvai judėti, Migracijos departamentui pateikė paso kopiją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų įgaliotoji atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais ir nurodė, kad pareiškėja pateikė paso kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami iš dalies.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21M42802 nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams nėra priimtas, taigi pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai laikomi prieglobsčio prašytojais.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Teismo vertinimu, tokia Migracijos departamento išvada padaryta nepagrįstai. Visų pirma pažymėtina, kad užsieniečiai Migracijos departamentui pateikė pasų kopijas, taigi jų asmens tapatybė yra nustatyta. Asmens dokumentų fotonuotraukų pateikimą asmens tapatybės patvirtinimui yra prilyginęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis Nr. Nr. A-2249-556/2022). Be to pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis, gimimo datas, kilmės valstybę, kurių tikrinimas ir jų tikrumo nustatymas yra Migracijos departamento pareiga. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, jog būtų kreiptasi į užsieniečių kilmės valstybę dėl jų tapatybės patvirtinimo ar paneigimo, kad būtų ieškota kitų būdų, kuriais būtų patvirtintos jų tapatybės. Byloje nenustatyta, jog užsieniečiai bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, siektų pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir pan. Nenustatyta duomenų, jog užsieniečių buvimas keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nors Migracijos departamentas nurodė, kad užsieniečiai nebendradarbiavo, apklausos metu jų pasakojimas buvo skirtingas, klaidinantis, vis tik šios Migracijos departamento įvardintos aplinkybės negali būti vertintinos kaip užsieniečių nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai būtų piktybiškai nebendradarbiavę su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsieniečiai nebendradarbiauja, o klausimas dėl jų prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog užsieniečių pasakojimo pagrįstumas iki kol nėra baigta jų prieglobsčio svarstymo procedūra negali būti tinkamai vertinamas. Migracijos departamento nurodytos aplinkybės, kurias jis vertino kaip pareiškėjų nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjų atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. A-1920-624/2022, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. A-1888-789/2022).

Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nurodo, kad sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimamas tik esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu kaip jau buvo minėta aukščiau tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Darytina išvada, kad užsieniečių laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečių prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad užsieniečiai gali pabėgti ar pasislėpti, atsakovas sprendime nenurodė, o, teismo vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju užsieniečiams taikomas apgyvendinimas valstybės sienos apsaugos tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais paskirtas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, užsieniečių skundai tenkinami iš dalies, t. y. dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2046 dalyje dėl Irako Respublikos pilietės Z. A. H. H. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo; dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2147 dalyje dėl Irako Respublikos piliečio O. A. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo; dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2141 Irako Respublikos piliečio A. A. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo; dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2142 Irako Respublikos pilietės H. A. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo panaikinimo.

Nesant pagrindo prieglobsčio prašytojus apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Irako Respublikos pilietės Z. A. H. H. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2046 dalį dėl Z. A. H. H. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Irako Respublikos piliečio O. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2147 dalį dėl O. A. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Irako Respublikos piliečio A. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2141 dalį dėl A. A. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Irako Respublikos pilietės H. A. A. A. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 22S2142 dalį dėl H. A. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė