- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eA-1973-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01758-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra
- Pareiškėjas
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Agentūra, AAA, atsakovas) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-5212 dalį, kuria patikslintos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 (toliau – ir Taršos leidimas, Leidimas) sąlygos, specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ įtraukiant 3 punktą, 5 punktą su 5.1–5.10 papunkčiais ir 6 punktą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą patikslinti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygas, į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam yra išduotas Taršos leidimas ir jis vykdo krovos veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, krauna įvairius birius krovinius, žemės ūkio produktus, trąšas, statybines medžiagas, metalus, kitus krovinius. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. 0300-20-124 kreipėsi į Agentūrą dėl Taršos leidimo patikslinimo, pateikdamas Agentūrai jos prašytą informaciją, taip pat parengtą naują Poveikio aplinkos kokybei mažinimo planą, prašydamas panaikinti specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 1 punkte nurodytą sąlygą dėl 2019 m. kovo 1 d. priemonių plano dėl šio plano neaktualumo. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog, pakartotinai įvertinusi Taršos leidimo sąlygas, nenustatė nei vienos teisės aktais nustatytos leidimo pakeitimo sąlygos, tačiau pažymėjo, kad turi būti patikslintos Leidimo sąlygos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taisyklės, Taršos leidimų taisyklės), 80.3 papunktyje nustatyta tvarka ir pagal Taisyklių 78.2 papunktį numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės. Agentūra taip pat nurodė, kad turi būti numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės, atsižvelgiant į Minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, patvirtintus Aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 (toliau – ir Reikalavimai).
3. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepagrįstai Taršos leidimo sąlygomis apribojo perkraunamus krovinius, kurie yra įvertinti Taršos leidime ir paraiškoje, bei jų kiekius (Leidimo specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ 3 p.). Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra Leidimo specialiojoje dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ nepagrįstai įtraukė į šią lentelę 5 punktą su papunkčiais ir 6 punktą, kuriais pareiškėjui nepagrįstai perrašyti ar pritaikyti griežtesni reikalavimai nei numatyta galiojančiuose Reikalavimuose, apribotos galimybės pasirinkti alternatyvias Reikalavimuose numatytas priemones dulkėtumui mažinti, reikalaujama pateikti informaciją apie priemones, kurių taikymas yra alternatyvus (ne privalomas), taip pat numatyti kiti nepagrįsti su Taršos leidimo sąlygomis nesusiję reikalavimai ir įpareigojimai. Tikslindama Taršos leidimą pagal pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. 0300-20-124 pateiktą prašymą, Agentūra specialiosios Leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelėje neįrašė vieno iš teršalų – mangano junginių (kodas 3516), numatant leidžiamą išmesti jo kiekį, sudarantį 0,0037 t/m (teršalas neįrašytas galimai per apsirikimą).
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūra, teigdama apie poreikį patikslinti Leidimą Taisyklių 78.2 pagrindu, nenurodė jokių kitų technologijų, kurias reikia taikyti saugiam įrenginio eksploatavimui, nepagrindė poreikio taikyti šį punktą. Pareiškėjo teigimu, Agentūros motyvas tikslinti Leidimo sąlygas buvo Reikalavimų, t. y. teisės akto, įsigaliojimas. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra turi teisę į Leidimo sąlygas įtraukti papildomas sąlygas tik tuomet, kai Taisyklių ar teisės akto, į kurį nukreipia Taisyklės, nuostatos aiškiai Agentūrai suteikia tokius įgaliojimus. Šiuo atveju nei Taisyklių 60.8. papunktis, nei patys Reikalavimai nesuteikė įgaliojimų Agentūrai nustatyti Leidimo sąlygų pagal Reikalavimus. Pareiškėjas akcentavo, kad Reikalavimuose taip pat nėra nurodoma, jog taršos leidimais Reikalavimų sąlygos galėtų ar turėtų būti tikslinamos, plečiamos, keičiamos, griežtinamos ar numatomos papildomos. Taip pat Agentūrai jokiais teisės aktais nesuteikti įgaliojimai riboti galimų alternatyvių pareiškėjo pagal Reikalavimus taikytinų dulkėtumo prevencijos priemonių pasirinkimą, todėl Agentūros veiksmai, kuriais ji į Taršos leidimo sąlygas įtraukė 5 punktą su papunkčiais ir 6 punktą, vertintini kaip veikimas viršijant įgaliojimus.
5. Pareiškėjas teigė, kad Agentūrai patikslinus Taršos leidimą, pareiškėjui taikytinos kitokios veiklos sąlygos nei numatytos galiojančiame teisės akte, todėl tai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra neturėjo pagrindo Leidimo sąlygomis apriboti pareiškėjo nurodytų kraunamų krovinių ir jų kiekių. Pareiškėjo teigimu, jam laikantis Taršos leidimo sąlygų dėl leidžiamų išmesti teršalų kiekių ir faktiniam jų kiekiui sudarant tik apie 6 proc. nuo leidžiamo išmesti kiekio, yra nesuprantama, kodėl Sprendimu pareiškėjui daromas apribojimas dėl kraunamų birių medžiagų sąrašo.
6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ 5 punkto ir jo papunkčių bei 6 punkto sąlygos yra neteisėtos ir naikintinos. Pareiškėjo nuomone, Taršos leidimo sąlygomis neužtikrinamas Reikalavimų sąlygų laikymasis, bet sąlyga yra perrašyta iš Reikalavimų, arba keičiamos Reikalavimų sąlygos ir (ar) nustatomos griežtesnės nei Reikalavimuose įtvirtintos sąlygos, arba alternatyvios Reikalavimuose nurodytos nuostatos formuluojamos kaip privalomos. Minėtos ataskaitos teikimo nenumato teisės aktai, toks reikalavimas pažeidžia VAĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir negali būti laikomas Taršos leidimo sąlyga, be to, nėra teisėto pagrindo tokios ataskaitos teikimui (VAĮ 35 str. 1 d. ir kt.).
7. Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūra nepagrįstai ir neturėdama įgaliojimų sugriežtino bei pakeitė teisės aktų reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu ir apribojo jo teises, įskaitant teises savarankiškai pasirinkti efektyviausias dulkėtumo mažinimo priemones. Be to, teisės aktais nėra įtvirtinto privalomumo pareiškėjui sudaryti, teikti ar laikytis Agentūros reikalaujamų planų, dokumentų, o jų teikimas Agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui savo esme nėra nei Taršos leidimo sąlyga, nei teršalų sumažinimo priemonė. Pareiškėjo teigimu, Agentūra, neteisėtai pati parinkusi vieną iš pagal Reikalavimus galimų taikyti priemonių, reikalauja pateikti teritorijos schemą, kurioje būtų nurodytos pagal Reikalavimus privalomos medžiagos nuo vėjo apsaugoti, vėjo greitį mažinančios priemonės. Iš tokio įpareigojimo neaišku, ko reikalaujama, nes Bendrovė yra pateikusi veiksmų planą dėl poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo, kuriame numatytos ir planuojamos priemonės ir įsipareigojimai. Taip pat Agentūros Sprendimas nesuderinamas su asmens duomenų apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimais.
8. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, priimdama Sprendimą, veikė viršydama įgaliojimus, o pats Sprendimas yra nemotyvuotas, tokiu būdu pažeistas VAĮ 10 straipsnis ir viešojo administravimo principai. Agentūra, peržiūrėdama Taršos leidimų sąlygas, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu patikslinti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygas, į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“ įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, nes Sprendime buvo padaryta techninė klaida. Agentūra ištaisė nurodytą techninę klaidą ir apie tai informavo pareiškėją 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-7102 „Dėl techninės klaidos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidime Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 ištaisymo“. Tačiau atsakovas nesutiko su kita pareiškėjo skundo dalimi ir nurodytais teisiniais argumentais, motyvais bei reikalavimu panaikinti Agentūros 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-5212 dalį.
10. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra tiksliai įvykdė Taisyklėse nurodytus reikalavimus, atlikdama Taršos leidimo sąlygų peržiūrą ir nustačiusi būtinumą šias sąlygas patikslinti, tai atliko Taisyklėse nustatyta tvarka priimdama ginčijamą Sprendimą. Agentūra nesutiko su skunde reiškiamomis pretenzijomis dėl nepagrįsto Taisyklių 78.2 papunkčio taikymo ir pažymėjo, kad šio papunkčio taikymas buvo išsamios Agentūros specialistų analizės rezultatas, kurio reikalauja Taisyklių nuostatose nustatytos procedūros.
11. Atsakovas paaiškino, kad turėjo pareigą atlikti Taršos leidimo sąlygų peržiūrą ir jų tikslinimą. Motyvas tikslinti Taršos leidimo sąlygas buvo Taisyklių 72.1, 72.3 ir 72.5 papunkčiai, o Agentūrai galimybė tikslinti Leidimo sąlygas yra numatyta Taisyklių 80.3 papunktyje. Pažymėjo, kad Taisyklėmis yra suteikiama Agentūrai teisė į leidimo specialiąją dalį įtraukti sąlygas, nurodytas 60.2.1–60.2.4 papunkčiuose. Atsakovo teigimu, Reikalavimai patenka į šio papunkčio taikymo sritį, nes yra skirti aplinkos taršos mažinimui.
12. Agentūra nesutiko su pareiškėjo nurodytu Reikalavimų nuostatų aiškinimu. Atsakovas nurodė, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, Reikalavimų nuostatose nėra suformuluota, jog teisė pasirinkti priemones yra palikta ūkio subjektui. Agentūra pažymėjo, kad šiuose Reikalavimuose yra įtvirtinti minimalūs reikalavimai, kurie, esant poreikiui ir reikalaujant situacijai dėl oro taršos, gali būti papildyti griežtesniais ar labiau ribojančiais. Tokia galimybė ir buvo įgyvendinta – Agentūra patikslino Taršos leidimo sąlygas, kurios buvo būtinos konkrečiu atveju mažinti aplinkos oro taršą arba gerinti aplinkos oro kokybę.
Atsiliepimas
13. Atsakovas teigė, kad Agentūros specialistai, nurodydami Leidimo specialiojoje dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 3 punkte pakraunamų (kraunamų) birių krovinių rūšis ir kiekius, tiesiogiai rėmėsi pareiškėjo nurodyta informacija, taip pat ir pareiškėjo patikslintoje aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje, parengtoje vykdant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos (toliau – ir AAD) kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. kovo 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. KLAKKS-1 (toliau – ir Ataskaita) nurodytais duomenimis (kurios pagrindu ir atliekamas taršos leidimo sąlygų tikslinimas), kurie identifikavo, kokiais kiekiais ir kokie kroviniai buvo kraunami, ir nekeitė Leidimo paraiškoje nurodytų kiekių. Tačiau, atsižvelgdami į Ataskaitoje nurodytus duomenis, įvertino, kokių rūšių kroviniai buvo pareiškėjo perkraunami, ir atsižvelgiant į krovinius, kurių krovos ar sandėliavimo metu susidaro tarša į aplinkos orą, pagal tai patikslino Taršos leidimo sąlygas.
14. Atsakovas, pasisakydamas apie pareiškėjo skunde minimą Poveikio aplinkos kokybei mažinimo planą, pažymėjo, kad pareiškėjo planas yra bendrų gairių ir ilgalaikių tikslų planas, ir iš jo nėra aišku, ar įgyvendinamos ir sprendžiamos esamos problemos, todėl ir yra reikalaujamas konkretus veiksmų planas su numatomomis priemonėmis problemos sprendimui ir jų įgyvendinimo terminais. Agentūra, vykdydama savo funkcijas pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus, į Taršos leidimą įtraukė Reikalavimų 14 punktą ir pagal konkrečias aplinkybes parinko iš 15 punkto sąrašo metodus ar technikas, kurie šiuo atveju geriausiai ribos dulkių sklaidą. Agentūra negriežtina ir nekeičia Reikalavimų nuostatų, o nurodo, kurios šiuo atveju yra tinkamiausios sėkmingai pasiekti dulkėtumo mažinimo tikslus.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, iš Agentūros Sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas toks administracinis aktas. Agentūros Sprendimas nesukėlė pareiškėjui teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė jo galimybės tinkamai apginti savo teises, tai reiškia, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, o Agentūra veikė pagal jai įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui yra išduotas Taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. 0300-20-124 kreipėsi į atsakovą dėl Taršos leidimo patikslinimo, kuriame pateikė Agentūros prašytą informaciją. Taip pat pateikė ūkio subjektų monitoringo programos papildymą, paraiškos taršos leidimo sąlygoms patikslinti specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1–5 lenteles bei naują Poveikio aplinkos kokybei mažinimo planą. Agentūra 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AAĮ) 19² straipsnio 9 dalimi, Taisyklių 72.1, 72.3, 72.5 papunkčiais ir 80 punktu, atliko pareiškėjo Taršos leidimo sąlygų peržiūrą ir vadovaudamasi Taisyklių 80.3 papunkčio nuostatomis, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad nėra pagrindo keisti Taršos leidimą, tačiau turi būti patikslintos Taršos leidimo sąlygos Taisyklių 80.3 papunktyje nustatyta tvarka ir pagal Taisyklių 78.2 papunktį numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės. Agentūra patikslino Taršos leidimo specialiąją dalį „Aplinkos oro taršos valdymas“, priedų sąrašą ir ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos III dalį. Taršos leidime buvo papildyta 3 lentelė (Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus), buvo įtraukti – 3 punktas, 5 punktas su 5.1 – 5.10 papunkčiais ir 6 punktas.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu patikslinti Leidimo sąlygas, į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, ir patvirtino, jog buvo padaryta techninė klaida. Agentūra ištaisė nurodytą techninę klaidą ir apie tai informavo pareiškėją 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-7102, todėl plačiau teismas dėl šios skundo reikalavimo dalies nepasisakė.
19. Teismas, vertindamas pareiškėjo ginčijamą Sprendimo dalį dėl atsakovo nustatytų papildomų sąlygų Taršos leidime, vadovavosi Taisyklių 72, 78 punktų, 80.3 papunkčio, Reikalavimo 1 punkto nuostatomis. Teismas nurodė, kad Reikalavimai nustato minimalius reikalavimus ūkio subjektams ir tai nėra tiesiog patariamojo pobūdžio teisės aktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė, jog Reikalavimai jam yra privalomi, todėl Reikalavimų atitinkamų punktų ir papunkčių (10, 12, 15.2, 14, 16.4, 16.5, 16.6, 16.7, 16.8, 11) perkėlimas ir jų įvardijimas Taršos leidimo 3 lentelės 5 punkte ir 5.1–5.10 papunkčiuose, teismo vertinimu, negali būti laikomas pertekliniu ar kažkaip ribojančiu pareiškėjo ūkinės veiklos galimybes. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Reikalavimuose įtvirtinti minimalūs reikalavimai ir nėra palikta galimybės ūkio subjektui pačiam pasirinkti priemones dulkėtumui mažinti. Teismas vertino, kad Reikalavimų punktų išdėstymas kartu su papildomais reikalavimais nustatytas siekiant mažinti taršą bei riboti kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką, gyvenamąsias teritorijas. Reikalavimų nuostatos nebuvo sugriežtintos ar pakeistos, šios Reikalavimų nuostatos nurodo, kurios nuostatos šiuo atveju yra tinkamiausios pasiekti dulkėtumo mažinimo tikslus.
20. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo pateiktame priemonių plane yra bendrų priemonių, formuluotės yra abstrakčios, apimančios ilgus terminus, kai kur nurodoma, kad tam tikri veiksmai bus atliekami nuolat ir pan., todėl yra reikalaujamas konkretus veiksmų planas su numatomomis priemonėmis ir jų įgyvendinimo terminais.
21. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas taršos mažinimo klausimas yra svarbus ir visuomeniniu aspektu. Atsakovas į bylą pateikė Klaipėdos miesto gyventojų skundą, kuriame aiškiai matomi taršos, galimai patenkančios iš pareiškėjo teritorijos, padariniai. Teismas padarė išvadą, jog taršos, dulkėtumo mažinimo klausimas turi būti tiksliai reglamentuoti, ir nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta laikantis teisės aktų reikalavimų bei aiškiai nurodant, kokių Reikalavimų punktų pareiškėjas turi laikytis, juos taikyti savo veikloje bei atitinkamai informuoti atsakingas institucijas.
22. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, veikė viršydama įgaliojimus, o pats Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio nuostatas ir viešojo administravimo principus, teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nurodė papildomas aplinkybes, kuo vadovavosi priimdamas sprendimą, nurodė apskundimo tvarką, pridėjo dokumentus, kuriose išdėstomi papildomi pakeitimai ir patikslinimai, aiškiai išdėstė, kaip buvo patikslintas Taršos leidimas, kokių nuostatų pareiškėjas privalo laikytis, kuo vadovautis, siekiant užtikrinti taršos, dulkėtumo mažinimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat nebuvo pažeisti viešojo administravimo, teisėtumo ir gero administravimo principai. Teismas sprendė, kad skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti.
23. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų teismas plačiau nepasisakė, nes tai, teismo vertinimu, neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms.
III.
24. Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas nurodė, kad teismas neištyrė ir nepasisakė dėl visos skundo reikalavimų apimties, teigdamas, kad jis skundu teismui ginčijo iš viso 13 sąlygų (3 punktą, 5 punktą ir jo 5.1–5.10 papunkčius, 6 punktą), kuris kiekvienas gali būti savarankiškos bylos dalyku, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl visų ginčijamų Leidimo sąlygų, teigdamas, kad tai neturės įtakos teismo padarytoms išvadoms. Teismas atkartojo Agentūros atsiliepimo argumentus, nepagrįsdamas ginčijamų sąlygų nustatymo faktinio pagrindo egzistavimo ir turinio teisėtumo, nenurodydamas, kokios priežastys lėmė būtinybę atitinkamu būdu nustatyti naujas Leidimo sąlygas ir kokiais teisės aktais vadovaudamasi Agentūra turėjo teisę nustatyti tokio turinio sąlygas. Pareiškėjo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra itin reikšmingas vienodam teisės aktų taikymui ir aiškinimui, nes byloje keliamas klausimas dėl to, kokiais atvejais Agentūra turi teisę, kuo vadovaudamasi gali keisti taršos leidimo sąlygas, ir kokios yra Agentūros diskrecijos teisės ribos nustatant Leidimo sąlygų turinį. Pareiškėjo teigimu, teismas netyrė ir nenustatė bei sprendime nenurodė, kokios konkrečios, su pareiškėjo veikla susijusios, faktinės aplinkybės sudarė pagrindą įrašyti į Leidimą ginčijamas sąlygas ir kodėl jos turi būti įrašytos, o tai reiškia, kad teismo sprendimu be jokio teisinio pagrindo buvo pripažinta, kad Agentūra turi teisę taikyti Taisyklių 80.3 ir 78.2 punktus, niekaip nepagrįsdama aplinkybių, sudarančių faktinį pagrindą jų taikymui.
26. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Taisyklių 78.2 punkto, nes nebuvo nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą jo taikymui, o pareiškėjo taikomos priemonės buvo pakankamos – Agentūra Sprendime nenurodė ir nepagrindė, kad pareiškėjo pateikto Priemonių plano priemonės ir ką tik įsigaliojusių Reikalavimų laikymasis būtų nepakankami dulkėtumo prevencijai pareiškėjo veikloje užtikrinti, o teismas sprendime Taisyklių 78.2 punkto taikymo pagrindo egzistavimo apskritai nenustatinėjo.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra neturėjo įgaliojimų priimti sprendimo skundžiama apimtimi, nes tam nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis įrodinėjo, kad į Aplinkos oro taršos valdymo specialiąją dalį gali būti įrašomos tik sąlygos pagal Taisyklių 60.8 papunktį, išimtinai vadovaujantis paraiškos bendrosios dalies informacija (t. y. veiklos vykdytojo pateikiama informacija) arba įrašant kitas sąlygas, būtinas konkretiems Taisyklėse nurodytų teisės aktų reikalavimams įgyvendinti, tarp kurių nėra Reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Taisyklių 60.8 papunktis, nei patys Reikalavimai nesuteikia Agentūrai įgaliojimų nustatyti Leidimo sąlygas pagal Reikalavimus. Reikalavimuose taip pat nėra nurodoma, kad taršos Leidimais Reikalavimų sąlygos galėtų ar turėtų būti tikslinamos, plečiamos, keičiamos, griežtinamos ar numatomos papildomais Agentūros sprendimais. Pasak pareiškėjo, toks sąlygų patikslinimas, nepagrįstai ir nemotyvuotai sukuriantis pareiškėjui apribojimus ir įpareigojamus, yra neteisėtas ir naikintinas. Agentūrai neteisėtai patikslinusi Leidimą, pareiškėjui buvo taikytinos kitokios veiklos sąlygos nei numatytos galiojančiame teisės akte, todėl buvo pažeisti VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.
28. Pareiškėjas nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 3 lentelės 3 punkto sąlyga yra įrašyta remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis ir informacija, nes Agentūros Sprendimas neatitinka pareiškėjo anksčiau teiktų duomenų ir informacijos. Skunde ir į bylą pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas detaliai motyvavo, jog į Agentūros Sprendimą įrašyti ir pareiškėjo paraiškose pateikti kraunamų medžiagų pavadinimai nesutampa, tačiau teismas sprendime netyrė šio nesutapimo priežasčių ir apskritai nepasisakė dėl šių skundo motyvų, nepagrįstai konstatuodamas, kad krovinių rūšys buvo įrašytos pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, kai yra visiškai priešingai – ši Leidimo sąlyga pareiškėjo teiktų duomenų neatitinka.
29. Pareiškėjas teigė, kad pagal Taisyklių 60.2 papunktį Agentūra neturi teisės į Leidimo sąlygas įrašyti krovinių rūšis ir kiekius. Pažymėjo, kad teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog nei viena iš Taisyklių 60.2 papunktyje nurodytų sąlygų nenumato Agentūrai teisės nustatyti ar riboti pareiškėjo veiklos apimtį ir tokiam ribojimui nėra jokio teisėto pagrindo. Akcentavo, kad ankstesnėse pareiškėjo paraiškose nurodytos krovinių rūšys ir krovos kiekiai yra naudojami maksimaliam leidžiamų išmesti teršalų kiekiui Leidimo sąlygose nustatyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas sprendimu visiškai nevertino jo argumentų dėl to, jog į Leidimo sąlygas įtraukus krovinių rūšis ir atitinkamus jų kiekius, nėra aišku, kokius krovinius pareiškėjas gali krauti pagal tokiu būdu pakeistas sąlygas.
30. Pareiškėjo teigimu, Agentūra neturėjo įgaliojimų keisti / griežtinti / pildyti Reikalavimų pareiškėjo atžvilgiu, tam nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, o Reikalavimai taikomi tiesiogiai pareiškėjui be papildomo Agentūros sprendimo. Pareiškėjas pakartojo, kad Taisyklių 60.8 papunktis ir patys Reikalavimai nesuteikė įgaliojimų Agentūrai nustatyti Leidimo sąlygas pagal Reikalavimus. Pareiškėjas pripažino ir neginčijo, kad Reikalavimai įsigaliojusia jų apimtimi yra privalomi Bendrovei be jokio Leidimo sąlygų tikslinimo. 2021 m. kovo 1 d. įsigaliojus Reikalavimams pareiškėjui savaime atsirado įpareigojimai taikyti dulkėtumo prevencijos priemones, bet net nesulaukusi praktinio reikalavimų laikymosi efektyvumo rezultato Agentūra, neturėdama jokių įgaliojimų, ėmėsi juos keisti / griežtinti / pildyti pareiškėjo atžvilgiu, nepateikdama motyvų, kuo Reikalavimai ir pareiškėjo pateiktas Priemonių planas yra nepakankami dulkėtumo prevencijai.
31. Pareiškėjas nurodė, kad patikslintos Leidimo sąlygos numato ne veiklos sąlygas, ne išmetamų teršalų sumažinimo priemones, bet sukuria prievolę pareiškėjui teikti informaciją Agentūrai, kurios teikimo prievolė nenumatyta teisės aktuose. Agentūros Sprendimu į Leidimą įtrauktos sąlygos prieštarauja teisės aktams, jų turinys suteikia teisę Agentūrai, piktnaudžiaujant įgaliojimais, be teisinio pagrindo reikalauti duomenų ir informacijos, įskaitant pareiškėjo vaizdo duomenų gavimą.
32. Pareiškėjo teigimu, Agentūra, priimdama Sprendimą, veikė viršydama turimus įgaliojimus, o pats Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnį ir viešojo administravimo principus. Teismo sprendimas taip pat yra nemotyvuotas, priimtas neįsigilinus į bylos esmę ir faktines aplinkybes, daromos išvados dėl teisės aktų reguliavimo nesutampa su tų teisės aktų nuostatų turiniu ir esme, teismas Sprendime neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius argumentus, netinkamai, priešingai nei tai numato galiojančios teisės normos, motyvavo Sprendimą, todėl teismo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas.
Atsiliepimas
33. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
34. Atsakovas nurodė, kad teismas sprendime pažymėjo, jog nors ir apeliantas pateikė daugiau argumentų nei tiesiogiai pasisakė teismas, tačiau dėl kitų išdėstytų argumentų plačiau nepasisakys, nes tai neturės įtakos teismo padarytoms išvadoms. Atsakovas teigė, kad teismas sprendime analizavo ir aiškino tik esminius klausimus, palikdamas tam tikrus neesminius argumentus nuošalyje ir nesiekdamas pasisakyti dėl visų pateiktų argumentų. Atsakovas pažymėjo, kad dėl didelės dalies pareiškėjo keliamų argumentų išvis nėra ginčo, tai tiesiog aktyvaus nenoro pripažinti esamus faktus išraiška ir aklas savo priimtos pozicijos laikymasis, dėl kurios nėra tikslinga teikti skundą ir situaciją spręsti teisminiu keli, nes šios bylos sprendimas ir išaiškinimas yra aktualus būtent pareiškėjui, o ne, kaip teigė pareiškėjas, „visiems taršos leidimus turintiems ūkio subjektams“. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad teismas pažeidė ABTĮ 86 ir 87 straipsnius.
35. Atsakovas pažymėjo, kad jo tikslai yra tarnauti visuomenei, užtikrinti bendruomenės interesus į švarią ir sveiką aplinką. Todėl Agentūrai tenka pareiga subalansuoti pareiškėjo verslo interesus ir visuomenės interesus į švarią aplinką. Be to, Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institutas atliko mokslinį tiriamąjį darbą, kuriame nustatyta, kad pareiškėjo kraunami produktai plačiai pasklinda už Bendrovės teritorijos ribų.
36. Atsakovas nurodė, kad savo Sprendime tinkamai pagrindė būtinumą atlikti Taršos leidimo sąlygų peržiūrą, ką pripažino ir teismas. Buvo nustatytos trys priežastys, dėl kurių Agentūra turėjo pareigą atlikti Taršos leidimo sąlygų peržiūrą. Tai atsispindi ir yra detalizuota Agentūros Sprendime.
37. Atsakovui kėlė nuostabą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja pagrindų buvimu, ypač turint omenyje, kad du iš jų yra grįsti būtent pareiškėjo pateikta patikslinta Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita. Tuo pagrindu Agentūros specialistai patikslino Taršos leidimo specialiąją dalį „Aplinkos oro taršos valdymas“, Leidimo priedų sąrašą ir Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos III dalį. Taip pat buvo numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės, atsižvelgus į Taisyklių 72.1 papunktį ir Reikalavimus.
Atsiliepimas
38. Atsakovas manė, kad tiksliai įvykdė Taisyklėse nurodytus reikalavimus, atlikdamas Taršos leidimo sąlygų peržiūrą ir nustatęs būtinumą šias sąlygas patikslinti. Atsakovas pažymėjo, kad pagrindas patikslinti ir įtraukti sąlygas į Taršos leidimo specialiąją dalį yra įtvirtintas Taisyklių 60.2.4 papunktyje. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad taikant normą tokią, kokia ji yra, tai reikštų Agentūrai neapibrėžto turinio nuostatas. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Taisyklių 60.2.4 papunkčio nuostatos leidžia Agentūrai įtraukti kitas sąlygas ir neapriboja nenustatyti ribojimų veiklos apimtims. Agentūros Sprendime yra išvardinti visi pagrindai, kurie ir buvo Taršos leidimo sąlygų tikslinimo pagrindai, be to, pareiškėjas visada gali kreiptis į Agentūrą dėl papildomų išaiškinimų.
39. Atsakovas pastebėjo, kad Reikalavimų nuostatose nėra suformuota, kad teisė pasirinkti priemones yra palikta ūkio subjektui, šiuo teisės aktu teisėkūros subjektas nesiekė rekomenduoti, o nustatė privalomus minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti, kurie yra taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems atitinkamą ūkinė veiklą (Reikalavimų 1 p.). Atsakovas pažymėjo, kad šiuose Reikalavimuose yra įtvirtinti minimalūs reikalavimai, kurie esant poreikiui ir reikalaujant situacijai dėl oro taršos, gali būti papildyti griežtesniais ar labiau ribojančiais. Atsakovas įvertino, kurios alternatyvos, nurodytos Reikalavimuose, geriausiai užtikrins oro taršos mažinimą, ir jas įtraukė į Taršos leidimą, o turinio nemodifikavo, tuo pačiu nurodydamas pareiškėjui pateikti informaciją apie tokių priemonių įgyvendinamą. Tokiu būdu Agentūra tikėjosi užtikrinti ir sekti, kaip šios sąlygos pareiškėjo bus realiai ir efektyviai įgyvendintos, o šių sąlygų tikslai bus pasiekti.
Atsiliepimas
40. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Taršos leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 5.1–5.11 papunkčių, 6 punkto sąlygomis, nurodė, kad pareiškėjo planas yra bendrų gairių ir ilgalaikių tikslų planas, todėl reikalingas konkretus veiksmų planas su numatomomis priemonėmis ir jų įgyvendinimo terminais, kurie tiesiogiai spręstų problemą su konkrečiais veiksmais, kurie mažintų dulkėtumą. Faktas, kad pareiškėjas pateikė planą, o jį Agentūra priėmė, nereiškia, kad jis tenkina 5.1 papunkčio reikalavimus. Atsakovo teigimu, visuomenė ir jos interesai yra išskirtinai svarbūs aplinkos apsaugos reguliavime. Agentūra be kitų skundų gavo ir asociacijos ,,Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. AM-11-23/2020 ,,Dėl oro monitoringo Klaipėdos miesto Vitės mikrorajone“, kuriame prašoma sugriežtinti kontrolę, Leidimo sąlygas ir užtikrinti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką. Atsižvelgdami į šiuo raštu išreiškiamą susirūpinimą ir nerimą, Agentūros specialistai matė būtinumą reikalauti prieigų prie vaizdo duomenų. Atsakovas nurodo, kad nuolat gauna piliečių skundus, kurie pateikia realią situaciją, kokiomis sąlygomis gyvena Klaipėdos gyventojai. Pateikiami ne tik patys skundai ar prašymai, bet su jais pridedamos ir nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad gyventojų langus ir palanges padengia juodos dulkės.
41. Atsakovas teigė, kad iš Agentūros Sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais jis priimtas. Agentūros Sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė apelianto galimybės tinkamai apginti savo teises, tai reiškia, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų, Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
42. Atsakovas Agentūra ir pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.
IV.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikino ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėtini iš naujo.
44. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar ginčijamu atsakovo Sprendimu teisėtai ir pagrįstai specialiojoje Leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ esančiame 3 punkte numatyta tik dalis pareiškėjo paraiškoje nurodytų pareiškėjo kraunamų krovinių rūšių ir kiekių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, ar specialiojoje Leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ 5.1–5.10 punktuose numatyti reikalavimai parengti ir pateikti planus, technologinio proceso aprašymą bei kitą informaciją, taip pat 3 lentelės 6 punkte numatytas reikalavimas pateikti ataskaitas, yra teisėti ir pagrįsti, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies ir 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skundo dalies dėl specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ 5.10 papunktyje numatytą rekomendaciją pareiškėjui vaizdo stebėjimo priemonėmis stebėti sklypą ar jo dalį, kurioje vykdoma veikla bei suteikti prieigą prie stebėjimo kamerų atsakovui bei Aplinkos apsaugos departamentui, nevertino, ar atsakovas, tikslindamas taršos leidimo specialią dalį ir įtraukdamas į ją Minimaliuose reikalavimuose numatytas nuostatas, neviršijo savo kompetencijos.
V.
45. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra sutiko su pareiškėjo skundo antru reikalavimu ir jį patenkino, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi atsisakė nuo skundo reikalavimo, kuriuo jis prašė įpareigoti Agentūrą patikslinti taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016, sąlygas į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – Mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, ir prašė dėl šios dalies administracinę bylą nutraukti.
Šalies argumentai
46. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodė:
46.1. Agentūra, priimdama Sprendimą, nepagrindė Taisyklių 78.2 ir 80.3 punktų taikymo, skundžiamame Sprendime nenurodė jokių tokios peržiūros metu nustatytų priežasčių, dėl kurių Leidimo sąlygos nepakankamos, nenurodė motyvų ir pagrindų, dėl kurių Leidimo sąlygos turi būti tikslinamos pagal Taisyklių 80.3 ir 78.2. punktus, sprendimo nemotyvavo konkrečiomis objektyviomis priežastimis susiejant su konkrečia pareiškėjo pateikta informacija, nors pagal teismų praktiką sprendimas tikslinant leidimo sąlygas, privalo būti motyvuotas; Sprendime nenurodyta, kokios galiojančios Leidimo sąlygos pagal Taisyklių 80.3 punktą turi būti tikslinamos ir kodėl, tačiau įrašytos naujos sąlygos, kas savo esme laikytina net ne Leidimo tikslinimu, bet keitimu. Iš Sprendimo nėra aišku, kurios sąlygos patikslintos pagal 80.3 punktą, o kurios įrašytos pagal 78.2 punktą. Tai, kad Agentūra turi teisę taikyti 78.2 punkto reikalavimus, nepaneigia fakto, kad turi būti nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą 78.2 punkto taikymui.
46.2. Taisyklių 78.2 punktui taikyti pagrindo nebuvo, nes Leidimo peržiūros metu: 1) Bendrovė atsakovui pateikė atnaujintą Priemonių planą su planuojamomis taikyti ir taikomomis teršalų sumažinimo priemonėmis, o Agentūra Sprendime nenurodė ir nepagrindė, kodėl tos priemonės nepakankamos; 2) Įsigaliojo Reikalavimai, tiesiogiai įpareigojantys pareiškėją taikyti dulkėtumą mažinančias priemones Reikalavimuose nustatyta tvarka, tačiau Bendrovei net neturėjus galimybių nustatyti šių Reikalavimų laikymosi ir taikymo efektyvumo ir pakankamumo, Agentūra numatė griežtesnes priemones, griežtindama ką tik įsigaliojusius Reikalavimus būtent pareiškėjo atžvilgiu, niekaip to nemotyvuodama; 3) inventorizacijos duomenys ir kiti pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtino jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti „kitas technologijas“ ir neaišku, kas yra tos „kitos technologijos“. Agentūros Sprendime pažymėta, kad Ataskaitoje įvertinta 12 naujai atsiradusių taršos šaltinių, susijusių tik su grūdų krova ir sandėliavimu, taip pat nebevykdoma ketaus, geležies briketų krova taršos šaltiniuose Nr. 697–700 ir nebevykdoma geležies rūdos krova taršos šaltiniuose Nr. 693 – 694, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu taikytas Taisyklių 78.2 punktas, kai Sprendime nurodyta, kad: veiklos, su kuriomis Agentūra sieja Leidimo peržiūros pagrindus, atitinkamuose šaltiniuose nebevykdomos, t. y. veikla (pvz. geležies rūdos krova) keičiasi jos taršos šaltinių skaičių mažinant (Sprendimo 1 p.); vykdytojas įrodė, kad pagal pateiktus teršalų sklaidos pažemio sluoksnio rezultatus, veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmetami teršalai neviršys jiems nustatytos aplinkos oro kokybės normos, kaip numato Taisyklių 17.2 papunkčio reikalavimai (Sprendimo 2 p.); Sprendime paminėtoje Klaipėdos universiteto ataskaitoje nebuvo patvirtinta ir įrodyta, kad tirti teršalai būtų pareiškėjo veiklos rezultatas, ataskaitoje tirtos kietosios dalelės, tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė jai nustatytus kietųjų dalelių išmetimo normatyvus (pareiškėjas išmeta tik apie 6 proc. jai pagal Leidimą leidžiamo išmesti kietųjų dalelių kiekio), o atsakovo atliktas modeliavimas ne tik remiasi minėtų aplinkybių nepatvirtinančiais duomenimis, bet ir nepatvirtina faktinės sklaidos; 4) Agentūra net nenurodo, kokią problemą spręs į Leidimo sąlygas įrašytos naujos sąlygos, nes dauguma į Leidimo sąlygas įrašytų sąlygų nėra teršalų sumažinimo priemonės, kurios gali būti numatomos esant pagrindui taikyti 78.2 punktą. Pareiškėjas neginčija dėl grūdų krovos ir sandėliavimo nustatytų Leidimo sąlygų (išmetamų teršalų kiekių ir kt.), tačiau su grūdų krova susijusių taršos šaltinių atsiradimas niekaip nepagrindžia skundžiamų Leidimo sąlygų nustatymo.
46.3. Agentūra neturėjo įgaliojimų įrašyti į Leidimą Taisyklių 60.8 punkto nuostatų neatitinkančių sąlygų. Į Aplinkos oro taršos valdymo specialiąją dalį gali būti įrašomos tik sąlygos pagal Taisyklių 60.8 punktą, išimtinai vadovaujantis paraiškos bendrosios dalies informacija (t. y. veiklos vykdytojo pateikiama informacija) arba įrašant kitas sąlygas, būtinas konkretiems Taisyklėse nurodytų teisės aktų reikalavimams įgyvendinti, tarp kurių nėra Reikalavimų. Reikalavimuose taip pat nėra nurodoma, kad taršos leidimais Reikalavimų sąlygos galėtų ar turėtų būti tikslinamos, plečiamos, keičiamos, griežtinamos ar numatomos papildomais Agentūros sprendimais. Agentūra nesilaikė Taisyklių 60.8 punkto nuostatų, įtraukė sąlygas, kurių nėra įgaliota nustatyti pagal minėtus teisės aktus.
46.4. Agentūra nustatė aplinkosauginiais tikslais nepagrįstus ūkinės veiklos apribojimus, nes be jokių motyvų į Leidimo sąlygas įrašė krovinių rūšis, neatitinkančias tų, kurios buvo nurodytos pareiškėjo teiktose Paraiškose, be to, tokia sąlyga nepagrįstai apribojo ne teršalų kiekius, bet krovos apimtis; šios sąlygos nustatymas yra neteisėtas dviem aspektais: 1) nėra teisėto pagrindo riboti krovinių kiekius įrašant maksimalų galimą krauti kiekį, nes Leidimas yra skirtas ne veiklos apimčiai, bet taršai riboti, t. y. jei Leidimu nustatyti taršos normatyvai neviršijami, nėra teisėto pagrindo riboti kraunamo krovinio kiekį; 2) į Leidimą įrašytos krovinių rūšys neatitinka pareiškėjo pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas Leidimo peržiūros metu nekeitė.
46.5. Bendrovė ankstesnėse paraiškose buvo nurodžiusi rūdos ir kitus kasybos produktus, naudingąsias iškasenas, kurie apima platų paraiškoje nurodytą sąrašą, pagal kurį yra įvertinta tarša ir Leidime nustatyti leidžiami išmesti teršalų kiekiai. Ginčijamoje naujai į Leidimą įrašytoje sąlygoje nenurodytas cukrus, birūs maisto produktai, anglys, metalo laužas, didžioji dalis Paraiškoje nurodytų rūdų ir kitų kasybos produktų. Skundžiamame Sprendime jokio komentaro, teisinio / faktinio pagrindimo dėl sąrašo susiaurinimo ar į Leidimo sąlygas įrašyto krovinių kiekio nebuvo pateikta. Aplinkybė, kad 2019 metais pareiškėjas kai kurių krovinių nekrovė ir Inventorizacijos ataskaitoje nurodytas faktiškai krautų krovinių sąrašas buvo siauresnis, negali būti pagrindu apriboti pareiškėjui galimybę ateityje krauti krovinius, kurių tarša yra įvertinta paraiškoje ir kurių krovai yra Leidime numatyti atitinkami leidžiami išmesti teršalų kiekiai.
46.6. Neturėdama teisinio pagrindo Agentūra Leidime nustatė Reikalavimų nuostatas keičiančias sąlygas, pvz.: parinko pareiškėjui dulkėtumo prevencijos priemones, kai tokias priemones gali parinkti tik pats ūkinės veiklos vykdytojas pagal Reikalavimuose nurodytas alternatyvas, atsižvelgdamas į ūkinę operaciją, kraunamą medžiagą ir pan., bei nustatė tokias pareiškėjo technologinį procesą įtakojančias sąlygas, nesikonsultuojant su pareiškėju dėl tokių priemonių suderinamumo su technologiniu procesu bei jų efektyvumo ir nepagrindžiant tokio sprendimo objektyviomis aplinkybėmis.
2. Agentūra pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:
47.1. Agentūros specialistai, Leidimo specialiojoje dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 3 punkte pakraunamų (kraunamų) birių krovinių rūšis ir kiekius, tiesiogiai rėmėsi pareiškėjo nurodyta informacija, taip pat ir Ataskaitoje nurodytais duomenimis, kurie identifikavo, kokiais kiekiais ir kokie kroviniai buvo kraunami, ir nekeitė leidimo paraiškoje nurodytų kiekių. Tačiau atsižvelgdami į pareiškėjo Ataskaitoje nurodytus duomenis įvertino, kokių rūšių kroviniai buvo pareiškėjo perkraunami, ir pagal tai patikslino Leidimo sąlygas. Agentūros specialistai negali įtraukti birių krovinių rūšių, apie kurias jų neinformuoja pareiškėjas ar kurių tarša į aplinkos orą nebuvo vertinta Ataskaitoje ar leidimo paraiškoje. Leidimo 3 lentelė nėra vienintelė lentelė, kurioje yra vertinama oro tarša kylanti nuo pareiškėjos kraunamų krovinių. Krovinių keliama oro tarša taip pat vertinama ir 1, ir 2 šios specialiosios dalies lentelėse.
47.2. Dėl specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ 5.1 – 5.10 punktuose numatytų reikalavimų parengti ir pateikti planus, technologinio proceso aprašymą bei kitą informaciją, taip pat 3 lentelės 6 punkte numatyto reikalavimo pateikti ataskaitas, teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė parengtą veiksmų planą (3 lentelės 5.1 punkte Agentūros reikalaujamą papildomą veiksmų planą 5.1 dalies reikalavimo užtikrinimui), kuriame nurodė priemones ir veiksmus, kaip užtikrins Leidimo sąlygų laikymąsi, todėl Agentūra 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-4545 „Sprendimas dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygų peržiūros“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 19 d. sprendimas) patikslino Leidimo specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje 5.2 papunktyje nustatytą sąlygą, pagal kurią buvo panaikintas reikalavimas pateikti veiksmų planą, taip pat panaikino 5.3 papunktyje buvusį reikalavimą pateikti teritorijos schemą, kurioje nurodytos šios priemonės, jų kiekis ir išsidėstymas Įmonės teritorijoje, o Bendrovei pateikus technologinio proceso aprašymą, Agentūra, patikslinusi Leidimo sąlygas, panaikino 5.8 papunktyje nurodytą reikalavimą pateikti technologinio proceso aprašymą bei patikslino Leidimo 5.9 papunktyje nurodytą sąlygą, nurodydama teikti informaciją apie Bendrovės planus dėl krovinių ir jų grafikus kiekvienais metais kas pusmetį, t. y. iki birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.
47.3. Agentūra, vykdydama savo funkcijas, pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus į Leidimą įtraukė Reikalavimų 14 punktą ir pagal konkrečias aplinkybes parinko iš 15 punkto sąrašo metodus ar technikas, kurie šiuo atveju geriausiai ribos dulkių sklaidą. Tokiu būdu Agentūra negriežtino ar nekeitė Reikalavimų nuostatų, o nurodė, kurios šiuo atveju yra tinkamiausios sėkmingai pasiekti dulkėtumo mažinimo tikslus. Leidimo 3 lentelės 6 punkte įtraukti papildomi reikalavimai atitinka Taisyklių 80.3 papunktyje numatytą leidimo sąlygų tikslinimą ir pagal Taisyklių 78.2 papunktį numatytas išmetamų teršalų sumažinimo priemones. Nors 6 punktas tiesiogiai nemažina oro taršos ar negerina aplinkos oro kokybės, bet užtikrina, kad pareiškėja įgyvendintų, pavyzdžiui, savo atnaujintą ir pateiktą planą, skirtą poveikio aplinkos kokybei mažinimui.
47.4. Agentūra 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslino Leidimo sąlygas, panaikino 5.10 papunktyje nurodytą reikalavimą suteikti prieigą Agentūrai ir / ar AAD prie vaizdo stebėjimo kamerų, ir paliko tik reikalavimą Agentūrai ir / ar AAD raštu paprašius leisti susipažinti su Įmonės saugoma vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuota informacija. Agentūrai 2022 m. balandžio 19 d. Sprendimu patikslinus Leidimo sąlygas, pareiškėjo skundo motyvai ir argumentai dėl Leidimo 3 lentelės 2, 5.3, 5.8, 5.9, 5.10 papunkčių nebeatitinka realios situacijos, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje turi būti atmestas.
47.5. Dėl įgalinimų į specialiąją Leidimo dalį įtraukti nuostatas, kurios numatytos Reikalavimuose, atsakovas nurodė, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 72 punktas numatė, kad Agentūra privalo peržiūrėti leidimo sąlygas 72.1–72.10 papunkčiuose nurodytais atvejais. Kadangi pareiškėjo patikslinta Ataskaita parengta vykdant AAD Kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus privalomąjį nurodymą, šios Ataskaitos priėmimas yra vienas iš atvejų Leidimo sąlygų peržiūrai atlikti, įtvirtintas Taisyklių 72.3 papunktyje. Taip pat minimoje Ataskaitoje buvo įvertinti 12 naujai atsiradusių taršos šaltinių, susijusių tik su grūdų krova ir sandėliavimu, apie kuriuos nebuvo informacijos (duomenų), nustatytų sąlygų Leidime, Leidimo sąlygose taip pat papildomai nebevykdoma ketaus, geležies briketų krova šaltiniuose Nr. 697–700 ir nebevykdoma geležies rūdos krova taršos šaltiniuose Nr. 693–694, ir tai atitinka Taisyklių 72.5 papunktį, kuriame pagal Taisyklių 71 punktą reikalaujama pareiškėją nedelsiant pranešti apie bet kokius planuojamos įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai. Be to, įvertinus Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Ore esančių suspenduotų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymas“ ataskaitoje pateiktus duomenis dėl pareiškėjo veiklos, kurie identifikuoja galimą reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kuris yra apibrėžiamas Taisyklių 72.1 papunktyje, todėl pagal Taisyklių 72 punkto reikalavimus Agentūra dėl 72.1, 72.3 ir 72.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių atsiradimo privalėjo atlikti Leidimo sąlygų peržiūrą.
47.6. Atlikus Leidimo sąlygų peržiūrą, Agentūros specialistai nustatė Taisyklių 78.2 papunktyje nurodytas sąlygas, šiuo pagrindu, vadovaudamiesi Taisyklių 80.3 punktu, Agentūros specialistai patikslino Leidimo specialiąją dalį „Aplinkos oro taršos valdymas“, Leidimo priedų sąrašą ir Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos III dalį, bei numatė išmetamų teršalų sumažinimo priemones atsižvelgus į Reikalavimų nuostatas. Reikalavimuose yra įtvirtinti minimalūs reikalavimai, kurie esant poreikiui ir reikalaujant situacijai dėl oro taršos gali būti papildyti griežtesniais ar labiau ribojančiais.
VI.
47. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo reikalavimo patikslinti taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016, sąlygas į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – Mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, ir dėl šios dalies administracinę bylą nutraukė; kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino: panaikino Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-5212 dalį, kuria patikslintos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygos, specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ įtraukiant 3 punktą, 5 punktą su 5.1-5.10 papunkčiais ir 6 punktą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 023 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48. Teismas nurodė byloje nustatytas aplinkybes dėl Leidimo patikslinimo ir skundžiamo Sprendimo panaikinimo.
49. Teismas įvertino pareiškėjo atsisakymą nuo antrojo skundo reikalavimo įpareigoti Agentūrą patikslinti taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016, sąlygas į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – Mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, konstatavo, kad šis atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas priimti prašymo atsisakymą ir bylą dėl šios dalies nutraukti.
50. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6, 8, 28, 71, 72, 78, 80.3 punktų, Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas nuostatomis.
51. Teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas gavus pareiškėjo raštą „Dėl pateiktų dokumentų taršos leidimui patikslinti“, jo pateiktą patikslintą oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą; gavus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratija ir ekologiją“ raštą; atsižvelgus į mokslininkų atlikto tyrimo metu Agentūros atliktą oro kokybės vertinimo modeliavimą ir į pareiškėjos pateiktą informaciją dėl oro taršos sklaidos vertinimo, todėl padarė išvadą, jog egzistavo Taisyklių 72 punkte įtvirtinti pagrindai patikslinti Leidimo sąlygas, tačiau iš paties Sprendimo nėra pakankamai aišku, kokie konkrečiai faktiniai duomenys lėmė būtinybę tikslinti Leidimą, ir kokiu konkrečiai pagrindu.
52. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 28 ir 72.1 punktų nuostatomis, pažymėjo, kad Leidimo tikslinimas gali būti atliekamas ne vien iš pareiškėjo pateiktų duomenų, tai nepaneigia pareiškėjo pareigos teikti aplinkosaugai aktualios su jo veikla susijusios informacijos, kuri yra reikšminga keičiant ar tikslinant Leidimo sąlygas, ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė informaciją dėl naujai atsiradusių taršos šaltinių, taip pat informaciją (Ataskaitą), iš kurios buvo matyti, jog tam tikruose taršos šaltiniuose (Nr. 697-700, 693-694) tam tikri kroviniai ankstesniais metais nebuvo krauti. Teismas iš ginčijamo Sprendimo padarė prielaidą, kad Agentūra patikslino Leidimą pagal naujai nurodytas taršos sritis, taip pat įvertinusi faktiškai pareiškėjo krautus krovinius, nurodytus Ataskaitoje. Dėl šios priežasties susidarė situacija, kai, patikslinus Leidimą, faktiškai buvo susiaurinta pareiškėjo galimos pagal Leidimą vykdyti veiklos apimtis, iš jo išbraukiant tam tikras krovinių rūšis vadovaujantis faktiniais praeito laikotarpio duomenimis, neišsiaiškinus pareiškėjo valios dėl tokios krovos ateityje. Teismas akcentavo, kad konkretūs Agentūros motyvai dėl Leidimo patikslinimo tais aspektais, dėl kurių nebuvo pareiškėjo prašymo, Sprendime nėra išdėstyti, ir tegalima daryti prielaidas dėl jų, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
53. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 91 straipsnio nuostatomis, aktualia LVAT praktika, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį tiek dėl Leidimo tikslinimo, tiek dėl parinktų priemonių, pažymėjo, kad jis yra abstraktaus pobūdžio, šis abstraktumas nėra pašalinamas ir vertinant Sprendimo bendrąją dalį sistemiškai su pareiškėjo skundžiamomis 3 lentelės atitinkamų punktų nuostatomis. Iš ginčijamo Sprendimo teksto nėra galimybės suprasti, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės lėmė ne tik Leidimo patikslinimo būtinybę, bet ir konkrečias prieduose nurodytas teršalų mažinimo priemones, ir koks konkrečiai yra tokios priemonės (jos apimties / būdo) pasirinkimo pagrindas.
54. Teismas atkreipė dėmesį, jog Agentūra viena vertus, nurodė griežtinusi reikalavimus, patikslindama Taršos leidimo sąlygas, kurios buvo būtinos konkrečiu atveju mažinti aplinkos oro taršą arba gerinti aplinkos oro kokybę; kita vertus, nurodė, kad Agentūra negriežtina ir nekeičia Reikalavimų nuostatų, o nurodo, kurios yra tinkamiausios sėkmingai pasiekti dulkėtumo mažinimo tikslus, be to, šios aplinkybės nurodomos Agentūros procesiniuose dokumentuose, ir jos negalėtų turėti reikšmės sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ir iš jų nėra aiškus konkretus Agentūros pasirinkimo pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Agentūra nesilaikė jai VAĮ nustatytų viešojo administravimo principų, todėl yra pagrindas panaikinti pareiškėjo ginčijamą Sprendimo dalį, kuria patikslintos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygos, specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ įtraukiant 3 punktą, 5 punktą su 5.1-5.10 papunkčiais ir 6 punktą.
55. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų 40 straipsnio 1 ir 5 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis.
56. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (5 322,49 Eur advokato išlaidos bylą nagrinėjant pirmą kartą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, 1 920,27 Eur advokato išlaidos bylą nagrinėjant antrą kartą Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 23 Eur žyminio mokesčio) neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, tačiau nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjo atstovas nuolat atstovauja pareiškėją ir kitose tokio pobūdžio bylose, kuriose atsakovu yra Aplinkos apsaugos agentūra, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo atstovas, susipažindamas su bylų medžiaga ir rengdamas skundus, nagrinėja panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertina tapataus teisinio reguliavimo kontekste; skundas nėra išskirtinai sudėtingas nei faktinių aplinkybių, nei teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, lyginant su skundais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, jam iš atsakovo priteisė 1 000 Eur advokato išlaidoms ir 23 Eur žyminio mokesčio.
VII.
57. Byloje apeliacinius skundus pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovas.
Šalies argumentai
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas dėl dalies pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi, priteisiant pareiškėjui 11 834,71 Eur išlaidų, patirtų už advokato pagalbą byloje, ir 35 Eur sumokėto žyminio mokesčio, bei priteisti pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
58.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo Sprendimu bylinėjimosi išlaidų dalyje ir dėl šios Sprendimo dalies teikia šį apeliacinį skundą, o likusioje dalyje teismo sprendimo neskundžia.
58.2. Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 11 834,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje, priteisė tik 1 023 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir toks sumažinimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų ir atliktas nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
58.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatomis, pažymi, jog išlaidų paskirstymo taisyklių galima nesilaikyti, jei šalies procesinis elgesys buvo netinkamas bei įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, nes pareiškėjas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, į bylą teikė tik būtinus procesinius dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo, byla buvo sprendžiama rašytine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų sumų, tačiau nepriteisdamas visos bylinėjimosi išlaidų sumos, paneigė bylą laimėjusios šalies įstatymuose įtvirtintą teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Toks teismo sprendimas neskatina valstybinės valdžios institucijų užtikrinti atsakingo viešojo valdymo ir administravimo principo ir neskatina atsakingai priimti administracinių sprendimų griežtai vadovaujantis išimtinai teisės normomis, ir sukuria paskatas viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti turimais įgaliojimais.
58.4. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog pareiškėjo atstovas nuolat atstovauja pareiškėją ir kitose tokio pobūdžio bylose, kuriose atsakovu yra Aplinkos apsaugos agentūra, nenurodė, kokias konkrečias bylas jis laiko tapačiomis šiai bylai, be to, iki skundo šioje byloje pareiškimo pareiškėjo atstovas neatstovavo pareiškėjo interesams byloje, kurioje būtų ginčijamos nepagrįstai pareiškėjui nustatytos Leidimo sąlygos, be to, šioje byloje buvo vertinamas naujai įsigaliojęs teisės aktas (Reikalavimai) ir su juo susiję Agentūros įgaliojimai (ar jų nebuvimas) priimti atitinkamus sprendimus, taigi, ginčo pobūdis nėra tapatus kitoms byloms, kuriose atstovas atstovavo pareiškėjo interesams.
58.5. Iš viso pareiškėjas ginčijo net 13 į Leidimą nepagrįstai įtrauktų sąlygų, kurios į Leidimą buvo įrašytos atsižvelgiant į naujai patvirtintų Reikalavimų nuostatas, todėl byloje buvo būtina įvertinti Agentūros įgaliojimų apimtį nustatant Leidimo sąlygas galiojančių teisės aktų kontekste, kas nebuvo atliekama anksčiau tarp Agentūros ir pareiškėjo nagrinėtuose ginčuose; bylos sudėtingumas aiškiai matomas iš procesinių dokumentų turinio ir apimties, bei iš to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nustačius kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir šie trūkumai net negalėjo būti ištaisyti apeliacinėje instancijoje.
58.6. Pareiškėjo vertinimu, skundas yra susijęs su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo atvejais, o bylos nagrinėjimo dalykas yra itin reikšmingas vienodam teisės aktų taikymui ir aiškinimui, nes joje keliamas klausimas dėl to, kokiais atvejais Agentūra turi teisę, kuo vadovaudamasi gali keisti taršos leidimo sąlygas ir kokios yra Agentūros diskrecijos teisės ribos nustatant Leidimo sąlygų turinį, ir teismų praktika šiuo klausimu nėra išplėtota.
58.7. Pareiškėjas faktiškai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu, turi būti priteisiamos (kompensuotos) iš neteisėtą sprendimą priėmusio atsakovo, ir jokių ABTĮ nurodytų pagrindų jas mažinti nėra, be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimai rodo, kad draudžiamos net teisės normos, įtvirtinančios pernelyg mažas priteistinas sumas, o šiuo atveju nepriteistos net šias normas atitinkančios pareiškėjo realiai patirtos išlaidos, jas be pagrindo drastiškai sumažinant, kas negali būti pateisinama nei pagal ABTĮ reikalavimus, nei pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
58.8. Pareiškėjas taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos ir toje dalyje, kurioje byla nutraukta, kadangi Agentūra pripažino pareiškėjo skundo antrą reikalavimą ir jį patenkino 2021 m. birželio 10 d., t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė skundą teismui (ABTĮ 40 str. 2 d.).
59. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
59.1. Agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Agentūros Sprendimas nemotyvuotas, abstraktaus pobūdžio, grindžiamas prielaidomis, Agentūra nesilaikė jai VAĮ nustatytų viešojo administravimo principų. Pirmosios instancijos teismas nesigilino ir netinkamai vertino Agentūros pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Teismas išsamiai nevertino teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos oro apsaugos ir leidimų peržiūros procedūrų nuostatų.
59.2. Byloje pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad Agentūra privalėjo atlikti Taršos leidimo sąlygų peržiūrą vadovaujantis Taisyklių 72 punktu, kadangi priėmė pareiškėjo patikslintą Ataskaitą, parengtą vykdant AAD privalomąjį nurodymą (Taisyklių 72.3 p.); Ataskaitoje buvo įvertinti 12 naujai atsiradusių taršos šaltinių, susijusių tik su grūdų krova ir sandėliavimu, apie kuriuos nebuvo informacijos (duomenų), nustatytų sąlygų pareiškėjo turimame Taršos leidime, leidimo sąlygose, taip pat papildomai nebevykdoma ketaus, geležies briketų krova šaltiniuose Nr. 697–700 ir nebevykdoma geležies rūdos krova taršos šaltiniuose Nr. 693–694 (Taisyklių 72.5 p.); be to, buvo atsižvelgta į Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Ore esančių suspenduotų kietųjų dalelių nusėdimo ant paviršiaus intensyvumo bei nusėdusių dalelių elementinės sudėties nustatymas“ ataskaitoje pateiktus duomenis dėl pareiškėjo veiklos, kai atviruoju būdu kraunama geležies rūda, į aplinkos orą sklinda geležies dalelės (Taisyklių 72.1 p.). Vadovaujantis Taisyklių 78 ir 80.3 ir punktais, nustačius Taisyklių 78.2 papunktyje nurodytas sąlygas, .Agentūros specialistai patikslino Taršos leidimo specialiąją dalį „Aplinkos oro taršos valdymas“, Leidimo priedų sąrašą ir Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos III dalį. Taip pat buvo numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės atsižvelgus į Reikalavimus, ir tokie Leidimo patikslinimai atitiko teisės aktų reikalavimus.
59.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę tikslinti Leidimą (kad nuolat gaunami gyventojų skundai apie dulkėmis teršiamą aplinką sąlygojo eilę teisės aktų pakeitimų, griežtinančių aplinkos taršos kontrolę ir atsakomybę už aplinkos apsaugos pažeidimus, tarp jų – ir Reikalavimų patvirtinimą), todėl Agentūra turėjo pareigą atlikti Taršos leidimo sąlygų peržiūrą ir galiausiai patikslinti Taršos leidimo sąlygas, atsižvelgdama į Ataskaitoje nurodytus duomenis (kurios pagrindu ir atliekamas taršos leidimo sąlygų tikslinimas), bei pareiškėjo patektą informaciją apie pareiškėjo perkraunamų krovinių rūšis, kiekius ir kt.
59.4. Agentūros specialistai, nurodydami specialiojoje dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 3 punkte pakraunamų (kraunamų) birių krovinių rūšis ir kiekius, tiesiogiai rėmėsi pareiškėjo nurodyta informacija, taip pat ir Ataskaitoje nurodytais duomenimis, kurie identifikavo, kokiais kiekiais ir kokie kroviniai buvo kraunami, ir nekeitė leidimo paraiškoje nurodytų kiekių. Tačiau atsižvelgdami į Ataskaitoje nurodytus duomenis įvertino, kokių rūšių kroviniai buvo pareiškėjo perkraunami, ir atsižvelgiant į krovinius, kurių krovos ar sandėliavimo metu susidaro tarša į aplinkos orą, pagal tai patikslino Taršos leidimo sąlygas. Agentūros specialistai negali įtraukti birių krovinių rūšių, apie kurias jų neinformuoja pareiškėjas ar kurių tarša į aplinkos orą nebuvo vertinta Ataskaitoje ar leidimo paraiškoje, be konkrečių duomenų Agentūros specialistai negali įtraukti visų krovinių, kurių tarša nėra vertinta, taip pat Agentūra negali priskirti anglies ar kitų neįtrauktų krovinių prie kitų šiuo metu kraunamų krovinių, nes negali pasakyti, ar tarša į aplinkos orą bus didesnė ar mažesnė už tuos krovinius, kurių sukeliama tarša yra įvertinta. Tokią informaciją turėtų teikti pareiškėjas Agentūrai planuodamas krauti kitokį krovinį, kuris nėra vertintas Ataskaitoje ir / ar nurodytas Taršos leidime.
59.5. Leidimo 3 lentelė nėra vienintelė lentelė, kurioje yra vertinama oro tarša, kylanti dėl pareiškėjo veiklos kraunant krovinius. Krovinių keliama oro tarša taip pat vertinama ir 1 ir 2 šios specialiosios dalies lentelėse. Tačiau Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelės 3 punkte nurodomi „Perkraunamų birių krovinių, kurių tarša yra įvertinta Leidime ir paraiškoje, kiekiai dispersiškumas“. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje įtraukti būtent tie kroviniai, kurie yra birūs ir gali turėti poveikį aplinkos oro taršai, reikalauja papildomo dėmesio dėl dulkėtumo, kuris gali pasiekti gyventojus ir teritorijas (aplinką).
59.6. Pagal Reikalavimų 9.1. papunktį urbanizuotose teritorijose su didelio dispersiškumo medžiagomis turi būti vykdoma uždaroje patalpoje arba kitu uždaru būdu; kai dėl medžiagos fizikinių ar cheminių savybių jos negalima krauti ar laikyti uždaroje patalpoje ar kitu uždaru būdu, veikla pagal Reikalavimus gali būti vykdoma atviroje aikštelėje, tačiau medžiagos dulkumui ir (ar) dulkių sklaidai riboti laikant medžiagą turi būti taikomi keli Reikalavimų 15 punkte nurodyti metodai ir (ar) technologijos.
59.7. Agentūra, atsižvelgusi į įsigaliojusius Reikalavimus ir įvertinusi, kad Bendrovė birių krovinių krovą ir sandėliavimą vykdo atviru būdu, įvertino Bendrovės perkraunamų ir numatomų perkrauti birių krovinių dispersiškumus, nes priklausomai nuo to kokio – mažo ar didelio –dispersiškumo birų krovinį numatoma krauti, būtina numatyti atitinkamas krovos technologijas, taršos mažinimo priemones, todėl Agentūra, atsižvelgdama į pateiktą Bendrovės informaciją, papildomai išskyrė perkraunamus birius krovinius pagal dispersiškumą, kurių tarša yra įvertinta Leidimo 3 lentelės 3 punkto sąlygose (birias trąšas, grūdus ir kitus žemės ūkio produktus, rūdą ir kitus kasybos bei karjerų eksploatavimo produktus, anglis, kitus birius produktus), o Apeliaciniame skunde pateikė pastabas dėl šių produktų (pvz., dėl birių trąšų pažymėjo, kad „Leidimo sąlygoje nurodytos birios trąšos, kurios pagal reikalavimus atitinka (S3 mažo dispersiškumo). Kelių rūšių trąšos yra išvardintos, bei nurodyta ir panašios tokio pat dispersiškumo, nes įmonė taršos leidime nėra įsivertinusi galimo poveikio, taršos į aplinkos orą ar priemonių taikymo jei numatytų krauti diamofosą (S1- didelio dispersiškumo). Tokių didelio dispersiškumo trąšų krovai yra griežtesni reikalavimai, todėl Agentūra privalo vertinti atsakingai pateiktus dokumentus ir užtikrinti, kad nebūtų daromas didesnis galimas poveikis aplinkai ir visuomenės perkraunamus krovinius inventorizacijos ataskaitoje tokio dispersiškumo krovinio krovos duomenų neteikė, matavimų ar skaičiavimų dėl tokios galimos krovos nebuvo teikusi ir pagrindusi, taip pat nebuvo numatytos jokios papildomos priemonės didelio dispersiškumo kroviniams (krova uždaru būdu ar pan.) Agentūra įsigaliojus naujiems reikalavimas privalėjo išskirti krovinius atsižvelgiant į dispersiškumą, kad užtikrinti taršos leidimo sąlygų laikymosi kontrolę ir galimą didesnį poveikį aplinkai nei numatyta leidime“ ir kt.).
59.8. Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovavosi AAĮ 192 straipsnio 9 dalimi, Taisyklių 72.1, 72.3, 72.5 papunkčiais ir 80 punktu, Leidimas buvo tikslinamas Taisyklėse nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai) įvertinti Agentūros sprendimą, įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Iš Agentūros Sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas toks administracinis aktas, šis Sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjo galimybės tinkamai apginti savo teises, taigi, Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
60.1. Agentūra nepagrindė Leidimo tikslinimo faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi Agentūrai turint pareigą peržiūrėti Leidimo sąlygas, ji neturi teisės keisti ar tikslinti Leidimo sąlygų, jei tam nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Nors Sprendime yra nurodyti keli, Agentūros nuomone, egzistuojantys Taisyklių 72 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriais remdamasi Agentūra atliko Leidimo sąlygų peržiūrą, tačiau Sprendime nenurodė jokių tokios peržiūros metu nustatytų priežasčių, dėl kurių Leidimo sąlygos nepakankamos, nenurodė motyvų ir pagrindų, dėl kurių Leidimo sąlygos turi būti tikslinamos pagal Taisyklių 80.3 ir 78.2. punktus, Sprendimo nemotyvavo konkrečiomis objektyviomis priežastimis susiejant su konkrečia pareiškėjo pateikta informacija. Agentūros Sprendime nenurodyta, kokios galiojančios Leidimo sąlygos pagal Taisyklių 80.3 punktą turi būti tikslinamos ir kodėl, tačiau įrašytos naujos sąlygos, kas savo esme laikytina net ne Leidimo tikslinimu, bet keitimu, kuriam, kaip nurodyta pačios Agentūros Sprendime, pagrindo nėra. Taip pat nėra aišku, kurios sąlygos patikslintos pagal 80.3 punktą, o kurios įrašytos pagal 78.2 punktą, be to, Agentūra 78.2 punkto taikymo pagrindo nepagrindė nei Sprendime, nei apeliaciniame skunde. Pareiškėjas akcentuoja, kad 78.2 punktui taikyti pagrindo nebuvo, ir pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktuose 2023 m. sausio 12 d. Rašytiniuose paaiškinimuose (šios nutarties 46 p.) nurodytas aplinkybes dėl 78.2 punkto taikymo pagrįstumo.
Šalies argumentai
60.2. Pareiškėjas nurodo, kad nei vienas iš Agentūros apeliaciniame skunde nurodytų naujai priimtų teisės aktų pakeitimų, tarp jų – ir Reikalavimų nuostatos, nenustato įgaliojimų Agentūrai keisti ar tikslinti Leidimo sąlygų, o patys teisės aktai įpareigoja ūkio subjektus imtis papildomų priemonių dulkėtumo prevencijai. Pareiškėjas ne tik parengė dulkėtumo mažinimo priemonių planą, bet ir nurodė, kad atitinkamuose taršos šaltiniuose nebekraus geležies rūdos, su kurios krova siejami gyventojų skundai, taigi, pagrindo taikyti Taisyklių 78.2 punktą nebuvo, nes nebuvo nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą jo taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš ginčijamo Agentūros Sprendimo teksto nėra galimybės suprasti, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės lėmė ne tik Leidimo patikslinimo būtinybę, bet ir konkrečias prieduose nurodytas teršalų mažinimo priemones, ir koks konkrečiai yra tokios priemonės (jos apimties / būdo) pasirinkimo pagrindas.
60.3. Agentūra nepagrįstai apribojo pareiškėjo galimus krauti krovinius ir jų kiekius, nors pareiškėjas Leidimo peržiūros metu neteikė jokių naujų duomenų dėl ankstesnėse paraiškose nurodytų planuojamų krauti krovinių sąrašo pakeitimo; atsakovas be jokių motyvų į Leidimo sąlygas įrašė krovinių rūšis, neatitinkančias tų, kurios buvo nurodytos pareiškėjo teiktose Paraiškose, tokia sąlyga nepagrįstai apribojo ne teršalų kiekius, bet pareiškėjo krovos apimtis, kas yra nesuderinama su Konstitucijos garantuojama ūkinės veiklos laisve. Tokių sąlygų nustatytas yra neteisėtas, kadangi nėra teisėto pagrindo riboti krovinių kiekius įrašant maksimalų galimą krauti kiekį, nes Leidimas yra skirtas ne veiklos apimčiai, bet taršai riboti, t. y. jei Leidimu nustatyti taršos normatyvai neviršijami, nėra teisėto pagrindo riboti kraunamo krovinio kiekį, be to, į Leidimą įrašytos krovinių rūšys neatitinka pareiškėjo pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas Leidimo peržiūros metu nekeitė. Agentūros Sprendime nurodytas motyvas, kad jie pagal Ataskaitoje nurodytus duomenis įvertino, kokių rūšių kroviniai buvo pareiškėjo perkraunami ir atsižvelgiant į krovinius, kurių krovos ar sandėliavimo metu susidaro tarša į aplinkos orą, pagal tai patikslino Taršos leidimo sąlygas, neatitinka nei teisėtumo, nei protingumo nei jokio kito kriterijaus, nes Leidimo sąlygos nustatomos pagal planuojamus, bet ne pagal ankstesniais metais krautus krovinius.
60.4. Pareiškėjai pagal Leidimą leidžiamas išmesti teršalų kiekis buvo 40,9599 t/m. Visas šis kiekis yra pareiškėjo apskaičiuotas ir nustatytas atsižvelgiant į Paraiškos lentelėje nurodytus planuojamus krauti krovinius. Pareiškėjas neturi prievolės krauti visų krovinių, kurie yra nurodyti paraiškose ir kuriems nustatyti atitinkami leidžiami išmesti teršalų kiekiai. Aplinkybė, kad 2019 metais pareiškėjas kai kurių krovinių nekrovė ir Ataskaitoje nurodytas faktiškai krautų krovinių sąrašas buvo siauresnis, negali būti pagrindu apriboti pareiškėjui galimybės ateityje krauti krovinius, kurių tarša yra įvertinta paraiškoje ir kurių krovai yra Leidime numatyti atitinkami leidžiami išmesti teršalų kiekiai.
60.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde Agentūra formuoja naują poziciją, dėl to, kodėl buvo priimtas sprendimas įtraukti į 3 lentelę 3 punktą, nurodant, kad į šį punktą įtraukti kroviniai reikalauja dėmesio, o Agentūra juos įvertino pagal dispersiškumą, tačiau šie Agentūros motyvai atmestini ir nevertintini vien todėl, kad pateikti tik apeliacinėje instancijoje, kai tokia motyvacija turėjo būti pateikta pačiame skundžiamame Agentūros sprendime.
60.6. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Agentūra privalėjo išskirti krovinius atsižvelgiant į dispersiškumą, kadangi joks teisės aktas Agentūrai nesuteikia teisės skirstyti krovinių pagal dispersiškumą, nes su dispersiškumu susiję reikalavimai yra nustatyti savarankiškame pareiškėjui taikytiname teisės akte (Reikalavimuose). Reikalavimai yra tiesiogiai pareiškėjui taikomas teisės aktas, kuriame nurodyta Reikalavimų vykdymą kontroliuojanti institucija, todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu Agentūra turi kažką papildomai vertinti Leidime ir apie kokį dėmesį kroviniams kalbama, kai: 1) Leidimo sąlygomis ribojami teršalų kiekiai; 2) Reikalavimų sąlygomis nurodytos atsižvelgiant į krovinio dispersiškumą taikytinos dulkėtumo mažinimo priemonės; 3) pareiškėjas yra patvirtinęs ir vykdo Birių krovinių dulkėtumo mažinimo planą, 4) visų reikalavimų vykdymą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
60.7. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Agentūros Sprendimas yra nemotyvuotas, iš jo turinio nebuvo galima suprasti jo priėmimo priežasčių, ir pažymi, kad Sprendimo turinio aiškumas negali būti prilyginamas Sprendimo teisėtumui, kadangi Sprendimas turi būti ne tik aiškus, bet ir privalo turėti faktinį ir teisinį pagrindą, kurio skundžiamam Sprendimui priimti nebuvo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Agentūra apeliaciniu skundu dar kartą pildo ir keičia poziciją dėl Sprendimo priėmimo motyvų, kas rodo, kad net pati Agentūra neturi aiškios motyvacijos dėl jos pačios sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų egzistavimo ginčijamo sprendimo priėmimui.
60.8. Agentūros sprendimas skundžiamoje dalyje neatitinka teismų praktikos, priimtas viršijus įgaliojimus ir tinkamai nemotyvavus, todėl teismo sprendimas Agentūros apeliaciniu skundu skundžiamoje dalyje yra pagrįstas, teisėtas ir paliktinas nepakeistu.
Atsiliepimas
60. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
61. Atsakovas akcentuoja, jog vien ta aplinkybė, kad maksimalūs Rekomendacijose nurodyti užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą, o pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, galima priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
62. Atsakovas išvardija visą eilę administracinių bylų su Agentūra, kuriose pareiškėjo atstovas advokatas K. P. atstovauja pareiškėjo interesams, ir pažymi, jog tai leidžia manyti, jog advokatas yra puikiai susipažinęs ir išsianalizavęs visus Bendrovėje vystančius procesus, dokumentus, įrodymus ir kitą medžiagą, kurie neišvengiamai yra naudojami rengiant skundus, todėl advokato laiko ir darbo sąnaudos yra žymai mažesnės, nei rengiant skundą naujam klientui (naujų dokumentų, medžiagos, įrodymų ir situacijos analizė).
Atsiliepimas
63. Atsakovo teigimu, teismas įvertino visų pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, būtinumą, sudėtingumą, o ta aplinkybė, jog teismo išdėstyti motyvai pareiškėjui atrodo nepakankami arba neįtikinami, nesudaro pagrindo konstatuoti apskųstosios sprendimo dalies neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VIII.
64. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-5212 dalies, kuria patikslintos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygos, specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ įtraukiant 3 punktą, 5 punktą su 5.1–5.10 papunkčiais ir 6 punktą, teisėtumo bei pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą patikslinti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygas, į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, pagrįstumo.
65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu: nutraukė bylą dalyje dėl įpareigojimo Agentūrą patikslinti taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016, sąlygas į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą – mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m, pareiškėjui atsisakius skundo šioje dalyje; kitą skundo dalį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas Sprendimas, iš kurio teksto nėra galimybės suprasti, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės lėmė ne tik Leidimo patikslinimo būtinybę, bet ir konkrečias prieduose nurodytas teršalų mažinimo priemones, ir koks konkrečiai yra tokios priemonės (jos apimties/būdo) pasirinkimo pagrindas, negali būti laikomas teisėtu; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 000 Eur advokato išlaidoms ir 23 Eur žyminio mokesčio.
66. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė abi šalys: pareiškėjas skundžia sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas – sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundo dalis dėl Sprendimo panaikinimo.
67. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Sprendimo panaikinimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma, pastebi, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros akto, priimto, kaip teigiama, ne keičiant, bet tikslinant AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ turimo taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygas, nustatytas specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“, teisėtumo ir pagrįstumo: Agentūra, vadovaudamasi AAĮ 19² straipsnio ir Taisyklių 72.1, 72.3 ir 72.5 papunkčiais ir 80 punktu, atliko Taršos leidimo sąlygų peržiūrą ir, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktoje informacijoje nurodytas aplinkybes ir įvertinusi veiklos pakeitimo apimtis, pakartotinai peržiūrėjusi Taršos leidimo sąlygas, nenustatė nei vienos AAĮ 19² straipsnio 9 dalyje nurodytos jo (Taršos leidimo) pakeitimo sąlygos, tačiau, vadovaudamasi Taisyklių 80.3 papunkčio nuostatomis, nustatė, kad turi būti patikslintos Taršos leidimo sąlygos ir pagal Taisyklių 78.2 papunktį numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės. Agentūra patikslino Taršos leidimo specialiąją dalį „Aplinkos oro taršos valdymas“, priedų sąrašą ir Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos III dalį, numatytos išmetamų teršalų sumažinimo priemonės, atsižvelgus į Reikalavimus.
68. Aplinkybė, ar tokio pobūdžio aktas (taršos leidimas) yra keičiamas, ar – tik tikslinimas, atsižvelgiant į ginčui aktualios redakcijos AAĮ 19² straipsnio ir Taisyklių nuostatas, apsprendžia reikalavimus tiek tokio administracinio akto priėmimo tvarkai, tiek motyvuotumui: AAĮ 19² straipsnis (2020 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2795 redakcija), be kita ko, nustato: fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti (2 d.); taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas (3 d.); aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti AAĮ 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena AAĮ 19² straipsnio devintojoje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl AAĮ 19² straipsnio dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o 19² straipsnio devintos dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena AAĮ 19² straipsnio devintos dalies 1-6 punktuose sąlygų, iš jų – ir 2 punkte numatyta: kai aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos (9 d.).
69. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, kurias tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru, yra nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka (AAĮ 19² str. 1 d.), be kita ko, nustatanti: siekdama užtikrinti Taisyklių 21 punkte nurodytų principų laikymąsi, užtikrinti, kad įrenginys būtų eksploatuojamas pagal leidimo sąlygas, ir leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, AAA privalo peržiūrėti leidimo sąlygas Taisyklių 72.1-72.12 papunkčiuose numatytais atvejais (Taisyklių 72 p.), iš jų – įsigaliojus naujiems arba pasikeitus tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimams, aplinkos apsaugą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, kuriais vadovaujantis nustatomos leidimo sąlygos Taisyklių 72.2 p.); išmetamų ar išleidžiamų teršalų sumažinimo priemonės taikomos, jeigu Taisyklių 72 punkte nustatyta tvarka atlikusi leidimo sąlygų peržiūrą, AAA nustato, kad (78 p.): 78.1. monitoringo (stebėsenos) rezultatai ar kitaip gauti duomenys (pvz., peržiūrėjus leidimo sąlygas Taisyklių 72.1, 72.3, 72.4, 72.7 ar 72.8 papunkčiuose nurodytais atvejais) rodo, kad įrenginio keliama tarša leistina, tačiau daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, ir galima teisės aktų nustatyta tvarka leidime pakeisti ar įrašyti naujas išmetamų ar išleidžiamų teršalų ribines vertes (78.1 p. p.); įrenginiui saugiai eksploatuoti reikia taikyti kitas technologijas (pvz., peržiūrėjus leidimo sąlygas Taisyklių 72.3, 72.6 papunkčiuose nurodytais atvejais) (78.2 p. p.); kai leidimo sąlygos peržiūrimos vadovaujantis Taisyklių 72.6 punktu, leidimo sąlygos sugriežtinamos arba įrašomos naujos (keičiamas leidimas arba patikslinamos jo sąlygos), specialiųjų dalių lentelėse „Kitos sąlygos“ nurodant techninius (skaitinius) parametrus iš paraiškos bendrosios dalies informacijos, reikalaujamos pagal Taisyklių 25.1.6 papunktį (jei nebuvo įrašytos išduodant leidimą), kitas sąlygas, būtinas Taisyklių 29.5, 32.2.1–32.2.9 papunkčiuose nurodytų teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimui, arba įrašomos kitos sąlygos, leisiančios užtikrinti aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų laikymąsi (79 p.).
70. Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, kurie, pagal aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-682 2.2 papunktį fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie iki šio įsakymo įsigaliojimo vykdė Reikalavimuose nurodytą veiklą, išskyrus 9 punktą, taikomi nuo 2021 m. gegužės 1 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini aplinkos apsaugą reglamentuojančio įstatymo – AAĮ – įgyvendinamojo teisės akto reikalavimais, kuriais nustatytos naujos – tiek griežtesnės, tiek papildomos – Taršos leidimo sąlygos, dėl ko šių Reikalavimų įsigaliojimas laikytinas AAĮ 19² straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios turi būti nustatytos griežtesnės ir / ar papildomos Taršos leidimo sąlygos, AAĮ 19² straipsnio 9 dalies ir Taisyklių nustatyta tvarka pakeičiant Taršos leidimą.
71. Kadangi Agentūros 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-5212 dalis, kuria pakeistos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 sąlygos, nurodytos specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ įtraukiant 3 punktą, 5 punktą su 5.1–5.10 papunkčiais ir 6 punktą, priimta pažeidžiant nustatytą tvarką, kuri iš esmės užtikrina, kad, rengiant leidimą, su veiklos vykdytoju būtų aptariami visi ginčytini klausimus ir, esant nesutarimui atitinkamoje dalyje, būtų priimamas motyvuotas sprendimas, ji (Agentūros 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4E-5212 dalis) negali būti laikoma teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), yra naikintina, dėl ko keisti nurodytą pirmosios instancijos sprendimo dalį nėra pagrindo.
72. Vertinti, kad Reikalavimų įsigaliojimas nėra AAĮ 19² straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, nėra pagrindo: taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos (AAĮ 1 str. 24 p.). Reikalavimais nustatytos naujos – griežtesnės ir papildomos – įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos (dėl ko jų iš esmės ir negalėjo būti paraiškoje pagal Taisyklių 25.1.6 p. p.), ką byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose akcentuoja pats atsakovas, todėl siekiant užtikrinti AAĮ 19² straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų laikymąsi, taip pat kad įrenginys būtų eksploatuojamas pagal leidimo sąlygas, ir leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų, iš jų – ir Reikalavimų, reikalavimus, taršos leidimo sąlygos turi būti ne iš esmės vienašališkai tikslinamas pagal Taisyklių 80.3 papunktį, bet taršos leidimas pakeičiamas AAĮ 19² straipsnio 9 dalies bei ją įgyvendinančių Taisyklių normų nustatyta tvarka, sudarančia galimybę aptarti su veiklos vykdytoju visus ginčytinus tokio pobūdžio klausimus.
73. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikė apeliacinį skundą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu (1 023 Eur), ir prašydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti pilna apimtimi, priteisiant pareiškėjui 11 834,71 Eur išlaidų, patirtų už advokato pagalbą byloje, ir 35 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
74. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė 23 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidas motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo atstovas nuolat atstovauja pareiškėją ir kitose tokio pobūdžio bylose, kuriose atsakovu yra Aplinkos apsaugos agentūra, dėl ko pareiškėjo atstovas, susipažindamas su bylų medžiaga ir rengdamas skundus, nagrinėja panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, vertindamas jas tapataus teisinio reguliavimo kontekste; skundas nėra išskirtinai sudėtingas nei faktinių aplinkybių, nei teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, lyginant su skundais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino pareiškėjo prašymo dėl išlaidų, patirtų bylą du kartus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (5 322,49 Eur, 1 920,27 Eur atstovavimo bei 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų), o pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nevertino.
75. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
76. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; Nr. eA-1932-520/2016; kt.).
77. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teikė du reikalavimus: 1) prašė panaikinti atsakovo Sprendimo dalį, kuria patikslintos Taršos leidimo sąlygos, specialiojoje leidimo dalyje „Aplinkos oro taršos valdymas“ 3 lentelėje „Kitos sąlygos aplinkos oro taršai valdyti pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ įtraukiant 3 punktą, 5 punktą su 5.1-5.10 papunkčiais ir 6 punktą; 2) prašė įpareigoti atsakovą patikslinti Taršos leidimo sąlygas, į specialiosios leidimo dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ 1 lentelę „Leidžiami išmesti teršalai ir jų kiekis“, įtraukiant leidžiamą išmesti teršalą - Mangano junginius, teršalo kodas 3516, leidžiamas išmesti kiekis – 0,0037 t/m. Pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas atsisakė nuo antrojo skundo reikalavimo, atsakovui jį patenkinus geruoju, o likusioje skundo dalyje pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas pilna apimtimi.
78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog skundo antrasis reikalavimas geruoju buvo patenkintas tik po skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo (skundas teismui pateiktas 2021 m. gegužės 26 d., atsakovui susipažinti išsiųstas 2021 m. birželio 1 d., o apie Taršos leidimo klaidos ištaisymą (skundo 2 reikalavimo patenkinimą) atsakovas informavo pareiškėją 2021 m. birželio 10 d. raštu), sprendžia, jog pareiškėjas įgijo teisę į bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą dėl abiejų skundo reikalavimų.
79. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atlygintinų išlaidų sumą nepagrįstai sumažino.
80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti bylos sudėtingumą bei suteiktų paslaugų apimtį.
81. Atkreiptinas dėmesys, jog nepagrįstas priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas nepadeda pasiekti tikslų, kuriuos atlieka bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016).
82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
83. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 11 834,71 Eur už advokato pagalbą byloje. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 5 322,49 Eur (su PVM) advokato išlaidų bylą nagrinėjant pirmą kartą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikta 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos teisinės paslaugos už 4 398,75 Eur (ir 923,74 Eur PVM), t. y. pareiškėjas už skundo parengimą patyrė 3306,25 Eur (be PVM), o už rašytinių paaiškinimų parengimą – 1 092,50 Eur (be PVM) išlaidų.
84. Pareiškėjas, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2022 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl 4 591,95 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 2 731,25 Eur (be PVM) už apeliacinio skundo parengimą ir 1 063,75 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą (2022 m. lapkričio 28 d. pažyma), atlyginimo, bei prašė priteisti 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
85. Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas pateikė 2023 m. kovo 28 d. prašymą dėl 1 920,27 Eur (su PVM) išlaidų atlyginimo už rašytinių paaiškinimų parengimą (2023 m. kovo 27 d. pažyma).
86. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017).
87. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo patirtų 5 322,49 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (3 306,25 Eur (be PVM) už skundo parengimą ir 1 092,50 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą), vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais, taip pat atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose nustatytus koeficientus, pažymi, jog atsakovo prašoma priteisti 5 322,49 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą, pareiškėjui, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma, ir 23 Eur žyminio mokesčio.
88. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašomos priteisti 4 591,95 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudarė 2 731,25 Eur (be PVM) už apeliacinio skundo parengimą ir 1 063,75 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą (2022 m. lapkričio 28 d. pažyma), įvertinusi Rekomendacijų 8.10 ir 8.16 punktuose nurodytus koeficientus ir nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą; taip pat atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies (buvo panaikintas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir 12 Eur žyminio mokesčio.
89. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo patirtų 1 920,27 Eur (už rašytinių paaiškinimų parengimą) bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, akcentuoja, jog ši išlaidų suma neatitinka Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už paaiškinimų parengimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina 500 Eur suma.
90. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 92-94 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 023 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, keistina, ir pareiškėjui priteistina 5 000 Eur (3 000 Eur + 1 500 Eur + 500 Eur) atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 35 Eur žyminio mokesčio.
91. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti 4 143,65 Eur (iš kurių 3 424,50 Eur – advokato pagalbai apmokėti, o 719,15 Eur – PVM) už apeliacinio skundo ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjo teismui pateikta 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažyma patvirtina pareiškėjo patirtas išlaidas.
92. Kadangi šia nutartimi netenkintas atsakovo apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei iš dalies patenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas, pripažintina, kad šis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį (administracinio sprendimo trūkumai, atstovavimo išlaidos), pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjui taip pat priteisiama 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 35 Eur žyminio mokesčio. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 700 Eur (septyni šimtai eurų) atstovavimo išlaidoms bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginti ir 12 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.