Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir M. B. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2011-09-27 Radviliškio r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. B. skirta galutinė 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytos laikas nuo 2011-03-14 dienos iki 2011-03-15, nuo 2011-06-28 iki 2011-06-30 laikinajame sulaikyme ir nuo 2011-06-30 iki nuosprendžio priėmimo 2011-12-13 dienos suėmime išbūtas laikas.

Nuosprendžiu turtinės žalos atlyginimui iš M. B. priteista 1378,74 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 74 ct) E. D., 249,28 Lt (du šimtai keturiasdešimt devyni litai 28 ct) E. R. ir 5214,96 Lt (penki tūkstančiai du šimtai keturiolika litų 96 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos.

Nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimui iš M. B. priteista 3500 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų) E. D. ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) E. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo mėn. 29 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 15 namo, tyčia, be jokios priežasties, sudavė nukentėjusiajam E. D. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, spyrė vieną smūgį koja į veido sritį, po ko jis suklupo ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. D. – kairio skruostikaulio–viršutinio žandikaulio komplekso lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio skruostikaulio-viršutinio žandikaulio komplekso lūžio nukentėjusiojo E. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. nuteistas už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Be to, M. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio mėn. 25 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje – prie krepšinio aikštelės, įžūliais veiksmais, tyčia be jokios priežasties, spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam E. R. į krūtinę, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių E. R. į galvos sritį, spyrė ne mažiau trijų smūgių E. R. į galvos sritį, tuo dėl nubrozdinimo galvos dešinėje, kraujosruvos kairės akies, kairio dilbio, plaštakos srityse sukėlė nukentėjusiajam E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. nuteistas už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 tr. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas M. B., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl jo veiksmų kaltumo yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, yra tinkamai įvertinti.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. kaltu, pagrįstai nustatė, kad jis 2011 m. kovo mėn. 29 d. apie 22 val., Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 15 namo, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, tyčia, sudavė nukentėjusiajam E. D. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, spyrė vieną smūgį koja į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat pagrįstai nustatė, kad M. B. 2011 m. birželio mėn. 25 d. apie 22 val., Radviliškio rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje – prie krepšinio aikštelės, įžūliais veiksmais, tyčia spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam E. R. į krūtinę, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių E. R. į galvos sritį, spyrė ne mažiau trijų smūgių E. R. į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktai prasidėjo ne nukentėjusiųjų iniciatyva, o būtent M. B. iniciatyva ir tęsėsi dėl pastarojo kaltų veiksmų. Tokias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis E. D. savo parodymuose tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodęs, kad aptariamo įvykio metu ir vietoje, jam išėjus su M. B. iš S. P. namo į gatvę jis pajuto smūgį į veido dešinę pusę iš rankos, po ko M. B. jam spyrė koja, suklupęs pajuto stiprų skausmą. M. B. jį pakėlė nuo žemės ir nuvedė į namus, pasakė, kad nereikia kištis kur nepriklauso (1 t., 43, 44-46, 2 t., 129-130 b. l.).

Tai, kad M. B. buvo konflikto ir smurto iniciatorius savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir nukentėjusysis E. R. nurodęs, kad prieš aptariamą įvykį dienos metu buvo alubaryje, gėrė alų, po to krepšinio aikštele ėjo namo, buvo girtas, išgirdo, kad kažkas jį pravardžiuoja ,,asilu“, pamatė, kad tai M. B., priėjo prie jo, jie sustumdė, daugiau nieko neatsimina, atsimena tik, kad jį tėvas pakėlė nuo žemės, o mama iškvietė medikus (1 t., 84-85 b.l., 2 t. 130-131 b.l.). Nukentėjusio parodymus patvirtino liudytojai R. P. ir S. P., kurie matė, kaip M. B. mušė E. R., S. P. apie tai informavo E. R. tėvą telefonu, kad dar kas būtų sumuštas arba E. R. būtų mušęs M. B., jie nematė (1 t. 106-108, 110-111 b.l.).

Nukentėjusiesiems M. B. veiksmais padaryti sužalojimai nustatyti ir užfiksuoti 2011-04-26 ir 2011-09-07 specialistų išvadose (1 t., 6-7, 69 b.l.).

Nuteistasis M. B., nors ir pripažino savo kaltę, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde tvirtino, kad jo veiksmus išprovokavo kalti nukentėjusiųjų veiksmai. Nuteistojo versiją, kad jis sužalojo E. R. neva dėl to, jog šis iš invalido vežimėlio išvertė priekyje jo važiavusį vyriškį, paneigia apklausto liudytojo V. A. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog yra vienintelis invalidas (duomenys neskelbtini) kaime, kuris važinėja invalido vežimėliu ir 2011-06-25 vakarą jo niekas nemušė, iš vežimėlio neišmetė ir jis jokių muštynių nematė (1 t., 112 b. l.). Nukentėjusysis E. D. parodė, jog jis jokių necenzūrinių žodžių nuteistojo M. B. atžvilgiu nevartojo, jo nestumdė (2 t., 130 b. l.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. (E. D. nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas E. R. atžvilgiu). Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte yra išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. B., apklausiamas įtariamuoju, prisipažino sužalojęs E. D. ir pažeidęs viešąją tvarką E. R. atžvilgiu, teigė, kad gailisi, tačiau atsiprašyti nukentėjusiųjų nežadėjo (1 t., 174-175 b.l.). Teisiamajame posėdyje nuteistasis taip pat nurodė, kad gailisi, tačiau abiejų nukentėjusiųjų atsipašyti nenorėjo (2 t., 129 b. l.). Taigi, darytina išvada, kad nors M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir pripažino, tačiau tai, jog nurodė, kad gailisi, tačiau nenori atsiprašyt, rodo, jog jis kritiškai nevertina savo elgesio ir jo gailėjimasis nėra nuoširdus, o paremtas tik siekiu sušvelninti savo atsakomybę, tad nebuvo pakankamo pagrindo vertinti jo prisipažinimą ir gailėjimąsi kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė ir kitų M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 6 p., gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybė, kai nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokiais atvejais kaltininko nusikalstama veika būna atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, kurie gali pasireikšti kaltininko skatinimu pradėti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog M. B. be priežasties sužalojo E. D. ir viešoje vietoje prikibo prie nukentėjusiojo E. R. ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kritiškai vertinami nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusieji patys išprovokavo savo veiksmais jo padarytus nusikaltimus, kadangi jie neatitinka bylos faktinių aplinkybių, prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams.

M. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis yra ir anksčiau teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo teistas tris kartus (1 t., 181-182 b. l.), baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai (2 t., 13, 29-30 b.l.), jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, nedirba. Šios aplinkybės rodo, jog M. B. yra konfliktiškas, linkęs smurtauti bei nesilaikyti visuomenei priimtinų elgesio normų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad M. B. nusikalto būdamas nepilnamečiu ir į šias aplinkybes atsižvelgė, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik M. B. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei sankcijose nurodytus laisvės atėmimo bausmės dydžius, M. B. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus nėra aiškiai per griežtos arba neteisingos, jos neviršija sankcijose numatytų bausmių vidurkių, bausmės paskirtos tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.