Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Priemiestis“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-2612 teikia administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė teikė paslaugas minėtam butui, o atsakovė už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir ieškovės vykdomą administravimą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nėra sumokėjusi 4 909,22 Eur užmokesčio. Vėliau atsakovė dalį skolos padengė ir liko nesumokėjusi 4 794,12 Eur. Atsakovei jau buvo suteikta galimybė skolą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovė nepasinaudojo minėta galimybe, ieškovė sutiko skolą išdėstyti dalimis 3 mėnesių laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Priemiestis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-2612 teikia administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams. Apeliantė nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir ieškovės vykdomą administravimą laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nėra sumokėjusi 4 909,22 Eur: 25,32 Eur už namo bendrų objektų eksploatavimą ir priežiūrą, 4 740,26 Eur už remonto darbus, 23,04 Eur už administravimo išlaidas, 81,96 Eur už šiukšlių išvežimą, 38,64 Eur už kaupiamąsias lėšas. Vėliau atsakovė dalį skolos padengė ir liko nesumokėjusi viso 4 794,12 Eur.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad duomenų, jog atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl suteiktų paslaugų ir atliktų darbų kokybės, byloje nėra; atsakovė tik teikdama atsiliepimą nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau nepateikė teismui jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 4 794,12 Eur už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, jog 2015 m. ji įsigijo nekokybišką būstą, kurio trūkumai išryškėjo tik žiemą, todėl 2016 m. nutarė pakeisti stogą už Europos sąjungos lėšas.

7. Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi prievolės išlaikyti turtą ir jį prižiūrėti (atitinkamai apmokėti jo remonto išlaidas) pagrindas yra nuosavybės teisė.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pati apeliantė 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama atlikti stogo ir lietvamzdžių remonto darbus. Ieškovė 2016 m. balandžio mėn. pateikė Lokalinę sąmatą, kurią atsakovė ją suderino pasirašydama. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė namo gyventojams pranešė apie ketinamus atlikti stogo remonto darbus bei darbų sumą – 15 041,55 Eur, kuri bus paskirstoma proporcingai turimam savininkų patalpų plotui. Remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, kaip teisingai nurodo ieškovė, aplinkybės, jog apeliantė įsigijo nekokybišką būstą bei, kad stogo remontas turėjo būti atliktas iš Europos Sąjungos lėšų, nėra susijusios su ginčo dalyku ir su atsakovės pareiga atsiskaityti, nes atsakovė pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį privalo proporcingai savo daliai apmokėti administratoriaus patirtas stogo remonto išlaidas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad stogo remonto darbai yra atlikti nekokybiškai.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad jos pajamos (invalidumo pensija ir našlaičio pensija) neleidžia per tokį trumpą laiką sumokėti visą sumą. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

11. Byloje nustatyta, kad poreikį išdėstyti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą atsakovė grindžia sunkia savo finansine padėtimi, kuriai pagrįsti į bylą pateikė nepilnamečio sūnaus gimimo liudijimą, išvadą, kad jos nepilnametis sūnus turi teisę į socialinę paramą mokinimas bei nedarbingumo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovei nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliantei yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 proc. Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės į bylą pateikti duomenys realiai pagrindžia, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir ji yra faktiškai nepajėgi iškart sumokėti ieškovei priteistą sumą (CPK 185 straipsnis), kita vertus, atsakovė nepateikė teismui kitų įrodymų, leidžiančių pilnai įvertinti jos finansinę padėtį ir spręsti dėl ilgesnio teismo sprendimo vykdymo termino išdėstymo pagrįstumo. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į priteistos ieškovei sumos dydį bei vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti apeliantės interesų apsaugą, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistos skolos vykdymo išdėstymo patikslinti ir priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Tokia sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka ir terminai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atitinka CPK 284 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovės mokumą, gina ir ieškovės interesus. Be to, ieškovės patiriamus minimalius nuostolius, kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.

12. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo vykdymo išdėstymo terminą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išdėstant atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Priemiestis“ (į. k. 221487620), priteistą 4 794,12 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 12 ct) skolą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.