- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- ATP-587-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03111-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. balandžio 18 d., apie 8.46 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 318, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbula jos nesuvaldė, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abi transporto priemones, neesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie įvykį pastarajam bei policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 ir 219.1 punktų reikalavimus.L. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 40 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį L. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad įvertinus įvykio nustatytas aplinkybes, nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad L. P. nagrinėjamoje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodama pasišalino iš įvykio vietos, t. y. jos pasišalinimas buvo tyčinis, ir padarė išvadą, kad šiuo atveju L. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukimo ir priimti naują nutarimą.Skundo autoriaus nuomone, iš byloje surinktų įrodymų (pareigūnų tarnybinių pranešimų, liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto, vaizdo įrašo) akivaizdu, jog L. P., važiuojant atbulai ir kliudant stovinčią transporto priemonę, smūgis buvo pakankamai stiprus, galine vairuotojo pusės dalimi, dėl ko smūgis turėjo būti itin juntamas. Pažymima, kad vaizdo įraše matosi, jog automobilis Audi po smūgio pasislinko iš vietos, vairuotoja, po eismo įvykio, pavažiavo keletą metrų ir sustojo, kas leidžia daryti išvadą, kad ji suvokė, jog kliudė kitą automobilį. Be to, 2016 m. balandžio 18 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto išvadoje nurodyta, jog ant L. P. vairuoto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matoma braukimo žymė, kuri atitinka su automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais. Taip pat iš liudytojo S. R. paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. balandžio 18 d. per darbovietės langą antrame aukšte, matė kaip L. P., važiuodama atbula, galine automobilio BMW vairuotojo pusės dalimi atsitrenkė į kito automobilio Audi galinę vairuotojo pusės dalį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.Skunde taip pat nurodoma, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikoma norminiuose teisės aktuose įtvirtinta eismo keliais organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, t. y., nori taip elgtis. Anot apelianto, L. P. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y., pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės bei atlyginti padarytą žalą. Pabrėžiama, kad pirminiame L. P. paaiškinime nėra duomenų apie tai, jog ji žinojo, kad teritorija yra filmuojama. Šią versiją, skundo autoriaus nuomone, ji sugalvojo, vėliau, siekdama išvengti administracinės atsakomybės (teismas tai laikė kaip viena iš aplinkybių, šalinančių L. P. atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo). Iš tokio pažeidėjos elgesio spręstina, kad pasišalindama ji tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiam žalą.Apelianto manymu, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad L. P. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodama pasišalino, t. y., jos pasišalinimas buvo tyčinis. Teigia, kad dėl šios priežasties vertintina, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju L. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. atsiliepime prašoma atmesti Institucijos apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos skundas atmetamas.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl L. P. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nėra, apeliaciniame skunde Institucija ginčija tik administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis). Apygardos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių L. P. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimo dalį. Aplinkybė, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų Institucija, nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta, ar kad jos įvertintos netinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, apelianto tikinimu, pagrindžiantys L. P. tyčią dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, – nepagrįsti. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), pareigūno tarnybinis pranešimas (3 b. l.), nukentėjusiojo J. Š. (5 b. l.), liudytojo S. R. (6, 28 b. l.), pačios L. P. (4, 27-28 b. l.) paaiškinimai, taip pat eismo įvykio vietos schema (2 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktas ir fotonuotraukos (8, 12-18) – pirmiausia patvirtina tai, kad L. P. veiksmais buvo apgadintos transporto priemonės, po ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuvažiavo iš įvykio vietos, t. y., egzistuoja ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai. Antra, iš transporto priemonių techninės apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymūs (8, 12-18 b. l.). Trečia, L. P. nuosekliai ir tapačiai viso proceso metu teigė, kad nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, smūgio nejuto, o byloje esanti medžiaga patvirtina, kad jos pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, priešingai, po įvykio policijos pareigūnams susisiekus su ja telefonu, ji pati geranoriškai atvyko į policiją ir nurodė įvykusio įvykio aplinkybes (4, 27-28 b. l.). Taigi, pirmiau nurodyti ir byloje esantys duomenys, priešingai apelianto skunde nurodytiems samprotavimams, kuriais grįsti asmens kaltę negalima, neleidžia daryti išvados, kad L. P. suprato, jog ji sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalina pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vadinasi, ir atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį L. P., neįrodžius jos suvokimo, kad ji pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, negalima.Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. P. atžvilgiu, nesant jos veikoje jai inkriminuoto administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nutraukta pagrįstai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į Institucijos apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau nenurodoma, kokį konkretų sprendimą panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliantas prašo teismo priimti, bei kokias nuobaudas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirti. Toks institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde suformuluotas nekonkretus prašymas, apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias nei anksčiau šiame sprendime nurodytas išvadas, pažeistų ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir įstatymų numatytais atvejais skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės, įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui yra keliami didesni reikalavimai parengti įstatymų reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus (apeliacinius skundus), kadangi jai turi būti žinomos apeliacinių skundų turinį ir formą reglamentuojančios teisės normos (302⁵ straipsnis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas – atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.