Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. P. (E. P.), institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Algirdui Cibulskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal E. P. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnas 2008 m. sausio 31 d. surašė E. P. ATP protokolą už tai, kad jis, būdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnu, laiku neįvykdė 2007 m. spalio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-8.2-199. Tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ str. 1 ir 3 d., jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51¹⁴ str. 1 d. (b. l. 18).

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros pareigūnas 2008 m. vasario 4 d. priėmė nutarimą (b. l. 17), kuriuo E. P. už ATPK 51¹⁴ str. 1 d. pažeidimą buvo nubaustas 600 Lt bauda. Nutarime konstatuota, kad 2007 m. lapkričio 27 d. E. P., būdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, laiku neįvykdė 2007 m. spalio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-8.2-199 reikalavimų nustatyta tvarka pašalinti visas atliekas (butines, statybinį laužą) nuo valstybinės žemės sklypo, kuris yra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje ir grąžinamų sklypų plane įvardintas Nr. 8072 (toliau Privalomasis nurodymas). Apie Privalomojo nurodymo termino pratęsimą E. P. buvo informuotas 2007 m. spalio 23 d. raštu Nr.VR-8-6-482. Tuo jis pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ str. 1 ir 3 d., 34 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą nutraukti.

Skunde (b. l. 2-5) paaiškino, kad nutarimas priimtas netinkamo subjekto atžvilgiu. Žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo redakcija) 3 str. 3 d. įtvirtinta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Minėto įstatymo 13 str. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės fondą <...> tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms. Žemės įstatymo 7 str. 2 d. numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise perduodami savivaldybėms. Sklypas, kurį jis buvo įpareigotas sutvarkyti, Vilniaus rajono savivaldybei, kaip ir (duomenys neskelbtini) seniūnijai, Vyriausybės nutarimu perduotas nebuvo ir joms nepriklauso. Nei savivaldybė, nei (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra minėto sklypo valdytojos ar naudotojos, juo nedisponuoja. Pažymėjo, kad nuo 1995 m. balandžio 15 d. žemės reformos įvykdymo, žemėtvarkos klausimai perduoti spręsti apskričių administracijoms. Todėl seniūnija neturėjo ir neturi jokių įgalinimų atlikti kokius nors veiksmus minėtame žemės sklype. Pripažinus, kad sklypas vis dėlto buvo valdomas savivaldybės, ATP byla turėjo būti keliama savivaldybės tarybai arba administracijai. Vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija) 31 str. 2 d. nėra įtvirtinta, jog seniūnas privalo besąlygiškai šalinti atliekas iš bet kokio pavaldumo seniūnijoje esančių žemės sklypų. Įstatymu seniūnija įpareigota tvarkyti tik bendrojo naudojimo teritorijas, o ne visas teritorijas. Sklypas, kurį jis buvo įpareigotas sutvarkyti, nepriklauso bendrojo naudojimo teritorijai. Atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) 25 str. įtvirtinta, jog savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. Šia įstatymo nuostata yra įpareigojamos ne seniūnijos, o savivaldybių institucijos. Seniūnija yra tik savivaldybės administracijos struktūrinis - teritorinis padalinys, todėl bet kokie reikalavimai įvykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. įtvirtintus veiksmus turėjo būti pateikti ne seniūnui, o tiesiogiai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Nurodo, kad skiriant administracinę nuobaudą, neatsižvelgta į tai, kad atliekos buvo sutvarkytos iki ATP bylos nagrinėjimo, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apie tai jis Vilniaus rajono agentūrą informavo 2008 m. sausio 22 d. raštu Nr. 4-14(2.1).

Teismo posėdyje E. P. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ str. 1 d. numato, jog esant realiai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai, ūkio subjektas privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių priemonių. Jeigu reali žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų prevencinių priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją. Pagal šio straipsnio 3 d. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą: 1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba jos grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti; 2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių; 3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui nurodymus dėl visų veiksmų, susijusių su teršalų surinkimu ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu, kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai; 4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo; 5) pati imtis būtinų prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais atvejais.

Pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 50 Lt iki 100 Lt, pareigūnams – nuo 200 Lt iki 1 000 Lt.

E. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad, būdamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnu (pareigūnu ATPK 51¹⁴ str. 1 d. prasme), laiku neįvykdė 2007 m. spalio 23 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-8.2-199 reikalavimų.

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Kaip liudija bylos rašytiniai įrodymai, Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 2 d., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A27-430 patvirtintomis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos veiklos nuostatų 9.1, 9.8, 9.21, 9.25 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. ir atsižvelgdamas į R. G. prašymą (b. l. 37), 2007 m. spalio 23 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-8.2-199 (b. l. 28) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai nurodė nustatyta tvarka pašalinti visas atliekas (buitines, statybinį laužą) nuo valstybinės žemės sklypo, kuris yra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje ir grąžinamų sklypų plane įvardintas Nr. 8072.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas 2007 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 4-178(2.1) (b. l.27) informavo, kad 2007 metų seniūnijos sąmatoje Privalomajame nurodyme nurodytiems darbams atlikti lėšos nenumatytos; prašė Privalomajame nurodyme darbų atlikimo terminą pratęsti iki 2008 m. balandžio 20 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarime (adm. byla N575-736/2009) konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas yra tinkamas pažeidimo subjektas, todėl šis klausimas iš naujo nagrinėjant ATP bylą nebeanalizuotinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.).

Kaip matyti iš teismui pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2009 m. birželio 26 d. rašto Nr. 4-111(2.2.) (b. l. 77), šios seniūnijos sąskaitoje laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 23 d. buvo nuo 146 560,63 Lt iki 137 177,58 Lt. Atliekų tvarkymo darbams šiuo laikotarpiu buvo skirta 14 783 Lt. Šios lėšos pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 str. buvo skirtos organizuoti bendro naudojimo teritorijų, šaligatvių, kapinių, želdinių valymo ir priežiūros darbams organizuoti. Privalomajam nurodymui Nr. VR-8.2-199 įvykdyti buvo panaudota 1 699,24 Lt lėšų, skirtų 2008 metų sąmatoje.

Taigi, iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos informacijos akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 23 d. seniūnijos sąskaitoje buvo pakankamai lėšų (14 783 Lt), skirtų atliekų tvarkymo darbams atlikti, tam, kad laiku įvykdyti Privalomąjį nurodymą (jo įvykdymo kaštai - 1 699,24 Lt). Todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad iki 2007 m. seniūnijos biudžete nebuvo numatyta lėšų tokiems darbams atlikti. Esant pakankam lėšų atliekų tvarkymo darbams atlikti, teismo vertinimu, iš esmės nebuvo pagrindo prašyti pratęsti Privalomajame nurodyme nurodytiems darbams atlikti.

Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 str. 2 d. numatė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaiga buvo 2007 m. lapkričio 23 d., o pareiškėjo pasirašytas prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratesimo datuotas 2007 m. lapkričio 19 d. (b. l. 27) , t. y. iš esmės praleidus terminą pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratesimo.

Skunde akcentuota, kad Privalomasis nurodymas seniūnijoje gautas tik 2007 m. spalio 31 d., t. y. likus trims savaitėms iki termino pabaigos. Tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat negali eliminuoti administracinės atsakomybės taikymo, kadangi 3 savaičių terminas yra pakankamas parinkti atitinkamus darbus atliksiančius rangovus ir kt. Iš kitos pusės, byloje nėra jokių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Protokolo surašymo metu galiojusio Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. numatė, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Iš tokio reglamentavimo akivaizdu, kad minėtame straipsnyje nurodytiems subjektams egzistuoja pareiga organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Todėl šiuo atveju nėra svarbu nustatyti konkretų atliekų turėtoją.

Pareiškėjas skunde taip pat akcentavo, kad jam nebuvo įteiktas vienas ATP protokolo egzempliorius (ATPK 259 str. 3 d.) bei pasirašytinai nebuvo įteiktas nutarimas (ATPK 288 str. 1-3 d.).

Kadangi E. P. iš esmės įgyvendino teisę apskųsti teismui priimtą nutarimą ATP byloje, darytina išvada, kad ankščiau nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu skundžiamo nutarimo naikinimui.

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visetą, spręstina, kad E. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. buvo patrauktas pagrįstai.

Spręstinas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Vilniaus rajono agentūros pareigūnas, nenustatęs asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, už pažeidimo padarymą E. P. skyrė 600 Lt baudą, t. y. sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

ATPK 31 str. 1 d. 2 p. numato, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą.

Byloje yra duomenų, kad Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas (pašalintos atliekos iš sklypo) iki nutarimo priėmimo ATP byloje dienos (b. l. 22), todėl ši aplinkybė vertintina kaip E. P. atsakomybę švelninanti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą. Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 str., taip pat nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti Vilniaus rajono agentūros 2008 m. vasario 4 d. nutarimą ir sumažinti E. P. paskirtą baudą iki 200 Lt, t. y. iki normos sankcijoje numatytos baudos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

E. P. (E. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono aplinkos pasaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008 m. vasario 4 d. nutarimą, kuriuo E. P. paskirta 600 Lt bauda, pakeisti.

Už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ str. 1 d., padarymą paskirti E. P. 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.