- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-406-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06448-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui, UAB „4finance“
- Kategorijos
- 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-406-755/2015
2015 m. birželio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-812/2015 išnagrinėtoje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „4finance“, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:
-nutraukti jos ir atsakovo R. S. santuoką, sudarytą (duomenys nesklebtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės;
-nutraukus santuoką, ieškovei palikti prieš santuokos sudarymą turėtą R. pavardę;
-nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., g. (duomenys nesklebtini), ir S. S., g. (duomenys nesklebtini), gyvenamąją vietą kartu su motina;
-priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 450 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo momento iki vaikų pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja skirti motiną;
-santuokoje prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui pagal 2010-01-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 05200904364L/2009, 2006-11-30 kredito sutartį Nr. 4202-2006-5965, 2008-04-08 kredito sutartį Nr. 4202-2008-39709 nutraukus santuoką pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole;
-pripažinti bylose Nr. L2-1764-580/2011 ir Nr. L2-246-459/2010 nustatytas išieškomas skolas asmeninėmis atsakovo skolomis;
-priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. S., g. (duomenys nesklebtini), 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą už tris metus;
-priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui S. S., g. (duomenys nesklebtini), 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą už tris metus;
-priteisti 5 procentų metinių palūkanų iš atsakovo ieškovės naudai už bendrą teismo priteistą ieškovei pinigų sumą už trijų metų vaikų išlaikymo įsiskolinimą ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, iki atsakovas pilnai išmokės ieškovei teismo priteistą pinigų sumą;
-priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame 2014-11-10 ieškinyje S. S. nurodė, kad gimus vaikams, netrukus santuokos metu ėmė nesutapti ieškovės ir atsakovo požiūriai bendro gyvenimo klausimais, išryškėjo charakterių nesuderinamumas, atsakovas R. S. ėmė nesirūpinti šeima, kreditorinių įsipareigojimų dengimu, vaikų išlaikymu. Atsakovas šeima nesirūpina mažiausai trejus metus, per tą laiką ji sukūrė faktinę šeimą, jai gimė sūnus. Trejus metus su atsakovu netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, trejus metus atsakovas nemoka vaikams išlaikymo ir su vaikais nebendrauja, nors ji bendravimo su vaikais neriboja. Atsakovas dingęs ir šeima nesirūpina, jis galimai yra Anglijoje, jo buvimo vietą gali žinoti jo mama, tačiau, ji, ieškovė, apie atsakovo gyvenamąją vietą jokių duomenų neturi. Ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skiria 930 Lt, todėl atsakovas turėtų prisidėti vieno vaiko išlaikymui bent 450 Lt kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės. Nurodė, kad mažiausia priteistina įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui 250 Lt per mėnesį, todėl priteistinas įsiskolinimais kiekvienam vaikui po 9000 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-14 iki (duomenys nesklebtini).
Nurodė, kad ginčų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo ir auklėjimo nėra. Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalavo. Nurodė, kad paskolą, paimtą iš banko grąžins su atskovu solidariai. Atsakovo skolos, kurių vykdomosios bylos Nr. L2-1764-580/2011 ir L2-246-459/2010 yra asmeninės atsakovo skolos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, neradus atsakovo jo paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje ir nežinant atsakovo buvimo vietos, apie teismo posėdį atsakovui pranešta viešo pasklebimo būdu.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.Teismas nusprendė nutraukti S. S., ir R. S. (duomenys nesklebtini) Panevėžio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl R. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo S. S. palikta iki santuokos turėta pavardė „R.“. Nepilnamečių vaikų S. S. ir R. S. gyvenamąją vietą nustatė su motina S. S.. Priteistas iš atsakovo R. S. išlaikymas nepilnamečiams S. S. ir R. S. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014-09-25 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteistas iš atsakovo R. S. išlaikymo nepilnamečiams S. S. ir R. S. įsiskolinimas kiekvienam po 2375,05 Eur. Nepilnamečių S. S. ir R. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta motina S. S.. Teismas pripažino atsakovo R. S. prievolę kreditoriui UAB „4Finance“ , į.k. 301881644, pagal 2011-02-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1764-589/2011, asmenine prievole. S. S. ir R. S. prievoles kreditoriui AB DNB bankui, į.k. 112029270, pagal 2008-09-03 Kreditavimo sutartį Nr. K-4202-2008-51 bei 2010-01-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 05200904364L/ 2009, pagal 2006-11-30 Kredito sutartį Nr. 4202-2006-5965 ir 2008-04-08 kredito sutartį Nr. 4202-2008-39709 teismas pripažino solidariomis prievolėmis. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas iš atsakovo R. S. priteisė 18,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 236,10 Eur žyminį mokestį į valstybės pajamas, o 35,15 Eur žyminio mokesčio ieškovei S. S.. Iš S. S. priteista 3,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas, konstatavo, kad šalių santuoka iširusi, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliems, remti vienas kitą materialiai ir moraliai (CK 3.27 str. 1 d.). Nustatęs, kad santuokos metu ieškovė sukūrė naujus šeimos santykius, susilaukė vaiko nuo kito asmens, tačiau atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo dėl jo vieno kaltės ir šiais faktais nesirėmė kaip įrodančiais ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovė naujus santykius sukūrė po to, kai atsakovas paliko ją su vaikais ir nustojo rūpintis šeima, todėl konstatavo, kad santuoka nutrauktina dėl vieno atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena pas savo tėvus, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaikai buvo išklausyti per skyriaus atstovę ir išreiškė norą gyventi su motina, į tai, kad teismui nežinoma atsakovo nuomonė šiuo klausimu, be to, atsakovas su vaikais negyvena, jo ryšys su vaikais yra silpnas, vaikais rūpinasi ieškovė, į tai, kad ieškovės reikalavimas, kad vaikai gyventų su ja, nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, todėl klausimo dėl bendravimo tvarkos teismas nesprendė.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 260 Eur, į tai, kad nurodyta suma yra protinga ir reikalinga užtikrinti minimalius vaikų poreikius, įvertinęs abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį, pripažino, kad šalys yra lygevertės pagal savo turtinę padėtį, todėl padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2014-09-25 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
Teismas nenustatęs, kad šalys turėtų dalintino turto, šio klausimo nesprendė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, priešingų įrodymų byloje nėra, iš atsakovo priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 3.200 str., CPK 376 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad atsakovas paliko šeimą 2012 m. sausio mėnesį, todėl padarė išvadą, kad iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012-01-01 iki 2014-09-25. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes apie vaikų poreikius ir poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymo sumą bei ieškovės argumentus, laikė, kad vaikų išlaikymo prievolėje atsakovo dalis buvo 72,41 Eur (250 Lt) kiekvienam vaikui. Viso kiekvienam vaikui iš atsakovo, nustatė, yra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-09-25 po 2375,05 Eur.
Teismas konstatavęs, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie solidariosios sutuoktinių prievolės buvimą, atsakovo R. S. prievolę kreditoriui UAB „4Finance“ pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1764-589/2011 pripažino asmenine atsakovo prievole. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi kreditorių AB DNB banką ir nėra ginčo dėl solidarios ieškovės ir atsakovo atsakomybės kreditoriui, prievolės įgytos santuokos metu, pripažino ieškovės ir atsakovo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui pagal 2008-09-03 Kreditavimo sutartį Nr. K-4202-2008-51 bei 2010-01-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 05200904364L/2009, pagal 2006-11-30 Kredito sutartį Nr. 4202-2006-5965 ir 2008-04-08 kredito sutartį Nr. 4202-2008-39709 solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas iš atsakovo už bendrą teismo priteistą ieškovei pinigų sumą už trejų metų vaikų išlaikymo įsiskolinimą ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, iki atsakovas pilnai išmokės ieškovei teismo priteistą pinigų sumą, teismas atmetė.Ieškinį patenkinęs iš dalies (84 procentai) iš atsakovo teismas priteisė procese patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 18,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 236,10 Eur žyminį mokestį – valstybei, 35,15 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio S. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-29 sprendimą, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo jam priteisti iš ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.
Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Su šeima gyvena Anglijoje, su vaikais ir ieškove, teigia, nuolatos bendravo, todėl ieškovė tiksliai žinojo jo gyvenamosios vietos adresą. Nurodo, kad abu buvo pasirašę teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, taip pat aptarę ir surašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jog kiekvienam vaikui jis kas mėnesį mokės po 150 litų, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, o jam su vaikais bus leista bendrauti netrukdomai, tačiau, nurodo, kad dėl įsiskolinimo už vaikų išlaikymą su ieškove neistarė, tam nebuvo pagrindo. Teigia, kad ieškovė jam apie teisminį procesą nepranešė, to nepasakė ir jo motinai, kuri gyvena netoli ieškovės namų, be to, ieškovė teismą klaidino melagingai nurodydama jo gyvenamosios vietos adresą (duomenys nesklebtini), nors tiksliai žinojo jo gyvenamosios vietos adresą Anglijoje. Tvirtina, kad ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad jis, gyvendamas santuokoje, ėmė nesirūpinti šeima. 2014-10-10 ir 2014-11-10 d. ieškiniuose teismui ieškovė teisingai nurodo, kad po paskolos paėmimo, nepalankiai susiklosčius šeimos finansinei padėčiai, ji nusprendė paprasčiausiai pabėgti nuo visų problemų ir rūpesčių. Apeliantas paaiškina, kad jų šeima išvažiavo į užsienį su tikslu užsidirbti, nes buvo pasiėmę paskolą būstui įsigyti, 2008-08-22 d. pirko namą ir abu privalėjo išmokėti gautą paskolą. Gyvenant Anglijoje, 2013 metų vasario mėnesį ieškovė išėjo į naktinį klubą pasilinksminti ir iš klubo į namus, kur gyveno su šeima, parsivedė vyrą ir su juo linksminosi. Apeliantas teigia, kad būdama susituokusi, ieškovė pradėjo santykius su kitais vyrais, ko neslėpė. Tai atsakovą žemino, jis ieškovei ne kartą siūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu, bet jai labiau rūpėjo nauji santykiai, nei jų santuoka, šias aplinkybes, teigia, patvirtins liudytojai. Apeliantas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodo, kad ieškovė, būdama susituokusi su juo, Anglijoje gyveno su kitu vyru, susilaukė nuo jo vaiko.
Nurodo, kad 2014 metų liepos pabaigoje, būdami Anglijoje, abu susitarė santuoką nutraukti bendru sutarimu, ambasadoje kreipėsi dėl santuokos nutraukimo dokumentų suruošimo, tačiau Anglijoje santuokos nutraukti nepavyko dėl formalumų, todėl abu susitarė ir ieškovė surašė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, taip pat sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią abu pasirašė, kurią, teigia, ieškovė nuslėpė ir teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl jo kaltės. Teigia, kad ieškovė šmeižia ieškinyje nurodydama, kad jis slapstosi nuo užvestų bylų Nr. L2-1764-580/2011 ir Nr. L2-246-459/2010.
Apeliantas tvirtina, kad jis nuolatos bendraudavo su savo vaikais, jie būdavo pas jį savaitgaliais, kartu leisdavo laiką, jis vaikams pirkdavo maistą, būtinų daiktų, rūbų ir žaislų, tuo pačiu bendraudavo ir su ieškove. Nesutarimų dėl vaikų išlaikymo tarp jų nebuvo, ieškovė iš jo nereikalavo pinigų vaikų išlaikymui už praėjusius trejus metus. Kol gyveno Anglijoje, tvirtina, abu kartu išlaikė vaikus, kai ieškovė apsigyveno su kitu vyru, jis vaikams skirdavo pinigų. Ieškovei yra padaręs pinigų pervedimus - 2013-03-05 - 2000 svarų, 2013-03-25 - 1000 svarų (4109,03 Eur), kuriuos ji turėjo skirti vaikams, tačiau vėliau jam ieškovė sakė, kad už jo pervestus pinigus Anglijoje ji įsigijo automobilį „(duomenys nesklebtini)“, todėl, apeliantas teigia, kad ieškovė klaidino teismą pateikdama pažymą iš VĮ „Regitra“, jog transporto priemonių ji neturi, nes ji važinėja savo automobiliu, kuris yra registruotas Anglijoje. Be to, nurodo, kad gyvendama Anglijoje ieškovė iš valstybės už vaikus gaudavo dideles išmokas - iš viso apie 450 svarų, t.y. 338,34 eurų per mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, pasirinko žymiai brangiau kainuojantį santuokos nutraukimo būdą, nors jie buvo susitarę santuoką nutraukti bendru susitarimu, dėl ko ieškovė nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl mano, kad yra neteisinga šias išlaidas priteisti iš jo, jų apmokėti jis nesutinka. Apeliantas teigia, jog teismas dėl suklaidinimo priėmė neteisingą sprendimą, o ieškovė galimai siekė pasipelnyti teikdama teismui reikalavimus ir nurodydama neteisingą jo gyvenamosios vietos adresą. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, taip pat nesutinka dėl vaikams priteistos išlaikymo sumos už trejus praėjusius metus. Ieškovė išlaidų vaikų išlaikymų nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka kiekvienam savo vaikui mokėti po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apibendrindamas apleiantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl: nutraukimo jo ir ieškovės santuokuos dėl jo kaltės; dėl išlaikymo įsiskolinimo iš jo priteismo nepilnamečiams S. S. ir R. S. kiekvienam po 2375,05 Eur; dėl priteisimo iš jo 18,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 236, Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, taip pat dėl priteismo iš jo 35,11 Eur žyminio mokesčio ieškovei. Be to, apeliantas nurodo, kad grįžęs į Lietuvą pastebėjo, jog ieškovė įtakoja vaikus, kad šie su juo nebendrautų, nors jis su vaikais bendrauti nori, taip pat nori, kad vaikai atvyktų atostogų pas jį į Angliją, kur ilgą laiką gyveno. Mano, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, su ieškove susitartų ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos sąlygų. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra naikintinas, nes ieškovė tyčia nuslėpė jo gyvenamąją vietą, neinformavo teismo ir pažeidė CPK 121 str. 1 d. bei pateikė teismui neteisingus duomenis. Nurodo, kad jis nežinojo apie bylos nagrinėjimą ir dėl ieškovės neteisėtų veiksmų iš jo buvo atimta teisė dalyvauti tiriant įrodymus, reikšti prieštaravimus, atsiliepimus, ginti savo interesus teisme. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl kad ieškovė nuslėpė faktus, jog būtent jis išlaikė vaikus, jais rūpinosi ir teikė jiems išlaikymą, taip pat tai, kad jie su ieškove buvo susitarę ir surašę dokumentus nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, bet ne dėl to, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Apeliantas tvirtina, kad teismas netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog būtent ieškovė, nepalankiai susiklosčius šeimos finansinei padėčiai, nusprendė išvengti problemų ir rūpesčių. Teigia, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė mokėti žyminio mokesčio sumas 236,10 Eur ir 35,15 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vaikams mokėjo periodines išmokas bei išlaikė vaikus. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis pasisavino vaikams skirtas valstybės išmokas 1704,33 svarus, kuriais pagal įstatymą turėjo disponuoti ieškovė, todėl, teigia, teismas turi teisę išeiti už ieškino ribų ir papildomai priteisti jos naudai socialinių išmokų sumą. Ieškovė teigia, kad atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo motinai V. S., kuri atsisakė juos priimti, bet sūnui apie tai pranešė. Teigia, kad apeliantas dėl bendravimo su ja ir vaikais meluoja, slepia savo gyvenamąją vietą, nes žino, kad ji prašys išlaikymo vaikams bei Jungtinės Karsalystės socialinio fondo pervestų į jo sąskaitą pinigų, kurių dalies atsakovas jai nepervedė. Nurodo, kad apeliantas meluoja teigdamas, kad jie tarėsi dėl skyrybų, dėl to buvo ambasadoje. Tvirtina, kad ji viena mokėjo už butą, atsakovą išvijo ir gyveno viena su vaikais. Vėliau susipažino su E. S. ir susilaukė su juo vaiko bei sukūrė faktinę šeimą. Dėl atsakovo pervestų į jos sąskaitą nurodomų pinigų, ieškovė teigia, kad pinigai į asmeninę atsakovo sąskaitą buvo pervesti valstybės darbo ir vaikų fondo - 2013-03-20 – 1192,56 svarai, vaikų išmokos iš karalienės fondo - 2013-03-18 – 999,67 svarai, iš valstybės darbo ir vaikų fondo – 2013-03-04 – 1638,35 svarai, iš karalienės fondo - 2013-03-04 -873,75 svarai. Nurodo, kad iš jų atsakovas į jos sąskaitą pervedė 2013-03-05 - 2000 svarų ir 2013-03-25 – 1000 svarų. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog iš savo algos yra mokėjęs vaikams išlaikymą. Teismui dokumentus atsakovas teikia ne lietuvių kalba ir teismo sprendimo nevykdo. Tvirtina, kad atsakovas painioja tėvo pareigą išlaikyti vaikus iš savo pajamų su pinigais, kuriuos vaikams skiria Anglijos socialinės tarnybos. Nurodo, kad santuokos nutraukimo būdą ji pasirinko atsižvelgdama į atsakovo nesukalbamumą. Ieškovė teigia, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius CK ir CPK pažeidimus, bylą nagrinėti iš naujo nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei iš jo priteistino išlaikymo įsiskolinimo vaikams. Taip pat teismas sprendė santuokos nutraukimo pasekmių klausimus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. S. iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir motyvais, nurodydamas, kad ieškovei nuo teismo nuslėpus jo gyvenamosios vietos adresą, jai pažeidus CPK 121 str. 1 d. ir teismui išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant, teismas priėmė sprendimą nutraukti santuoką dėl jo kaltės bei priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi jis vaikus išlaikė ir jais rūpinosi, santuoka su ieškove iširo nė dėl jo kaltės. Tvirtina, kad santuoką, su ieškove buvo sutarę nutraukti bendru sutarimu, todėl apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje su teismo sprendimu apeliantas sutinka.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies ir sprendžia, jog yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys nesklebtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti prieš santuokos sudarymą turėtą pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų R. S. ir S. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 450 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo momento iki vaikų pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja skirti ieškovę, santuokoje prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankui pagal 2010-01-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 05200904364L/2009, 2006-11-30 kredito sutartį Nr. 4202-2006-5965, 2008-04-08 kredito sutartį Nr. 4202-2008-39709 nutraukus santuoką pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, pripažinti bylose Nr. L2-1764-580/2011 ir Nr. L2-246-459/2010 nustatytas išieškomas skolas asmeninėmis atsakovo skolomis, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams R. S. ir S. S. po 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą už trejus metus; priteisti 5 procentų metinių palūkanų iš atsakovo ieškovės naudai už bendrą teismo priteistą ieškovei pinigų sumą už trijų metų vaikų išlaikymo įsiskolinimą ir priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, iki atsakovas pilnai išmokės ieškovei teismo priteistą pinigų sumą ( b.l. 55-58).
Ieškovė pirminiame ieškinyje bei patikslintame 2014-10-10 ieškinyje atsakovo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) km. ( b.l. 3-5; 24-26). Patikslintame 2014-11-11 ieškinyje S. S. nurodė, kad jai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma ir prašė teismo įteikti astakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (b.l. 55-58). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-11-11 nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui procesiniai dokumetai ieškovės nurodytoje atsakovo gyvenamojojoje vietoje (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) k., neįteikti, atsakovo R. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, nėra žinoma kitų adresų, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus atsakovui, ieškovė neprašo taikyti kitų įstatymo numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, pripažino, kad egzistuoja visos CPK 130 str. numatytos sąlygos ir nusprendė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ( b.l. 59-60).
CPK 130 str. 1 d. numato, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovei jo gyvenamoji vieta Anglijoje buvo žinoma, nes jis su šeima gyveno Anglijoje, ieškovė jo gyvenamosios vietos adresą nuo teismo nuslėpė bei klaidino teismą nurodydama jo gyvenamosios vietos adresą (duomenys nesklebtini). Apygardos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti apelianto gyvenamąją vietą Anglijoje, nurodė ieškovei šalinti su tuo susijusius ieškinio trūkumus, bet prieš viešai įteikiant dokumentus nesprendė kuratoriaus paskyrimo klausimo. Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2014-11-11 teismo nutarties dėl procesinių dokumetų atsakovui įteikimo viešo paskelbimo būdu teismas iš Panevėžio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gavęs 2014-10-23 raštą Nr. SD5-1244 Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo jiems priteisimo. Iš nurodyto rašto matyti, kad ieškovė institucijai paaiškino, jog atsakovas R. S. gyvena Didžiojoje Britanijoje, su vaikas susitinka tuo metu, kai atvyksta į Lietuvą ( b.l. 35-36). Tuo tarpu, bylos duomenimis, tiksli atsakovo gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje teismo nebuvo aiškintasi. Ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovas atvyksta į Lietuvą, sužinoti jo adresą, nebuvo įpareigota. Be to, tiek iš apelianto skundo, tiek iš ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad atsakovo motina ir ieškovė gyvena tame pačiame (duomenys nesklebtini) kaime, todėl esant atsakovo motinos sutikimui, byloje buvo reali galimybė atsakovui byloje skirti kuratorių (CPK 39 str. 1 d.), tačiau, ši galimybė teismo nesiaiškinta. Iš ieškovės procesinių dokumentų matosi,jog ieškovės pozicija dėl kuratoriaus paskyrimo nesuformuluota. Teismų praktikoje pripažįstama,jog tokiu atveju laikoma,jog jo paskyrimo galimybės nėra atsisakyta kas yra būtina viešo paskelbimo sąlyga .Tokiu būdu, teismas vertina, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog CPK 130 str. 1 d. nuostatas teismas taikė ir procesinius dokumentus atsakovui sprendė įteikti viešo paskelbimo būdu nesant tam pakankamo pagrindo, tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo - teikti įrodymus, dalyvaut tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 str. 1 d.).
Įvertinusi paminėtas faktines bylos aplinkybes bei tai, kad šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę savo iniciatyvą rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių apelianto gyvenamajai vietai nustatyti, įvertinti galimybes paskirti kuratorių, taigi, ir įteikti atsakovui dokumentus per paskirtą kuratorių. Teismas, prieš įteikdamas dokumentus viešo paskelbimo būdu, tinkamai neįvertino ar šis procesinių dokumentų įteikimo būdas tinkamas atsižvelgiant į nagrinėjamą bylą, ar būtina imtis kitų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų tinkamai įteikti atsakovui. Pažymėtina, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. CPK 39 str. 1 d. nustatyta, kad kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą, t. y. turi visas atstovaujamojo teises ir pareigas. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis, jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Teismas nesiaiškino, ar nėra galimybės atsakovo kuratoriumi skirti atsakovo giminaičio, neįpareigojo ieškovės tokius duomenis pateikti.
Dėl pasakyto teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje jis neturėjo objektyvios galimybės tinkamai pasinaudoti civilinio proceso įstatymo jai suteiktomis teisėmis teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams, reikšti priešieškinį ir kita (CPK 42 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įteikimą, visapusiškai neįvertino kuratoriaus skyrimo galimybės ir tokiu būdu priėmė sprendimą iš esmės remiantis tik ieškovės pateiktomis aplinkybėmis ir duomenimis, neužtikrino atsakovo teisės į visapusišką ir išsamų bylos nagrinėjimą.
Kolegija pastebi,jog vien šis procesinis pažeidimas savaime nebūtų sprendimo panaikinimo priežastimi, bet šiuo konkrečiu atveju dėl netinkamo dokumentų įteikimo ir atsakovo informavimo apie vykstantį procesą nepavyko atskleisti dalies bylos esmės.
Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė dėl žalos dydžio ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str.1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Šiuo atveju , kolegijos vertinimu, susiklostė būtent tokia procesinė padėtis, kad reikalinga naujai tirti įrodymus dėl nemažos ieškinio dalies- dėl sutuoktinių kaltės, dėl tutro padalijimo, dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo.Tai atliktina išklausant abi šalis ar jų atstovus, tiriant pateiktus ir naujai teikiamus įrodymus.
Ieškinyje pareikšti reikalavimai susiję su santuokos nutraukimu dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimu. Dėl to teismas sprendžia, kad buvo aktualu siekti apie procesą informuoti atsakovą tinkamai ir vertinti jau minėtą kuratoriaus paskyrimo galimybę.
Atsakovas iš esmės neigia, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. CK 3.61 str. 1 d. numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Vadovaujantis CK 3.61 str. 2 d., teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Nagrinėjamu atveju, teismas laikė, kad R. S. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliems, remti vienas kitą materialiai ir moraliai. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, rėmėsi tik ieškovės pateiktais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovo pozicija ginčo klausimais liko neištirta, todėl, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai ir objektyviai ištirti visas bylai svarbias aplinkybes bei kiek galima tiksliau nustatyti faktines aplinkybes.Tokią išvadą apeliacinės instancijos daro atsižvelgęs į atsakovo apeliacinio skundo turinį, iš kurio matyti, kad R. S. nurodo, jog būtent ieškovė paliko šeimą, būdama su juo susituokusi, pradėjo santykius su kitais vyrais, kas jį žemino, ji su kitu vyru susilaukė vaiko, be to, pažymi, kad santuoką su ieškove buvo nusprendę nutraukti bendru sutarimu. Todėl susidariusioje situacijoje vertintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka nutrauktina dėl vieno atsakovo kaltės, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikoma pagrįsta.
Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteismo iš atsakovo vaikams klausimą, taip pat iš esmės vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos įrodymų tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo ir priešingų įrodymų byloje nėra. Taip pat nurodė, kad remiasi ieškovės paaiškinimais, jog atsakovas šeimą paliko 2012 m. sausio mėnesį, o apie vaikų poreikius ir jų tenkinimui reikalingą išlaikymo sumą, teismas sprendė pagal ieškovės argumentus. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad kai ieškovė apsigyveno su kitu vyru, jis vaikams pinigų skirdavo, ir kol gyveno abu kartu Anglijoje, abu kartu išlaikė vaikus, be to atsakovas nurodo ieškovei pervedęs viso 4109,03 Eur, skirtus vaikams, o gyvendama Anglijoje ieškovė iš valstybės už vaikus gaudavo išmokas - iš viso apie 450 svarų, t. y. 338,34 Eur per mėnesį. Šie duomenys teismo sprendimu nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį vertinti nebuvo. Tuo tarpu iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovė teigė, jog atsakovas vaikams išlaikymo neteikė. Teismas turėjo duomenis, kad ieškovė gauna išmokas vaikams iš Anglijos biudžeto. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovė paaiškino, jog išmokos vaikams per mėnesį sudaro 3720,33 Lt, tačiau teismas nepagrindė išvados, jog atsakovo įsiskolinimas per mėnesį kiekvienam vaikui sudaro 250 Lt (72,41 €) sumą, nes neįvertino, ar ieškovės gaunamų išmokų vaikų poreikiams patenkinti pakako ar ne. Be to, apygardos teismas vertina, kad nurodomo įsiskolinimo pradžios data - 2012 m. sausio mėn. nustatyta vien ieškovės paaiškinimais. Tuo tarpu iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis nurodo, jog 2013 m. vasario mėnesį atsakovas ir ieškovė dar gyveno kartu ( b.l. 136). Pastebima, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje teigiama, jog iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą ieškovė su vaikais sugrįžo tik 2014 m. rugpjūtį. Gyvenimo atskirai pradžios aplinkybė tikrintina, nes tai reikšminga nustatinėjant kada ir dėl ko nutrūko šalių šeimyniniai santykiai, kaip ir kokio dydžio išlaikymą atsakovas teikė vaikams.
Apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto su skundu naujai pateiktų įrodymų į bylą, kuriais jis grindžia aplinkybę, kad ieškovei pervedė pinigus, skirtus vaikams, kadangi dokumentai neišversti į lietuvių kalbą ( CPK 113 str.3 d.). Nors šių kopijų teismas ir neprijungia, bet iš ieškovės atsiliepimo į skundą matosi, jog ji komentuoja apeliacinio skundo teiginius dėl 3000 svarų vaikams pervedimo ,analizuoja pridėtas banko dokumentų kopijas ir neneigia, kad apeliantas jai 2013 m. kovo mėnesį pervedė šią sumą. Tokį ieškovės paaiškinimą kolegija vertina kaip vieną iš bylos įrodymų ir jis tirtinas. Šalys skirtingai aiškina kokios tai lėšos- ieškovė atsiliepime teigia tai buvus vaikams skirtas pašalpas, apeliantas skunde to niekaip nedetalizuoja. Bet kuriuo atveju, ieškovei pripažįstant gavus iš atsakovo bent 3000 svarų per laikotarpį už kurį teismas priteisė vaikams išlaikymo įsiskolinimą, turi būti išsiaiškinta kokios tai lėšos ( fondų ar atsakovo), pasisakyta ar į šias lėšas sprendžiant dėl įsiskolinimo fakto ir dydžio turi būti atsižvelgta.
Be to, pastebėtina, kad apeliantas skundu pažymi tai, kad ieškovė nuslėpė turinti automobilį. Ši aplinkybė tikrintina, nes,esant preziumuojamam santuokos metu įgyto turto bendrumui, turto padalijimo klausimas išruokos byloje turi būti išspręstas ( CK 3.88 str.2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė dalies bylos esmės, teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės ir priimti galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Pagal CPK IV dalies XIX skyriaus I skirsnio nuostatas ,priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalvimų dėl vaikų gyvenamsosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo,žalos atlyginimo,jeigu toks reikalavimas pareikštas, klausimus. Toks reglamentavimas suponuoja,kad visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai kaip taisyklė turi būti išsprendžiami vienu teismo sprendimu, todėl teismo sprendimo dalies panaikinimas negalimas.
Kadangi panaikinus teismo sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo,procesas gali užtrukti, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaikų interesą gauti reguliarų išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo( įsiteisėjimo) , taikytinos laikinosios apsaugos priemonės –laikino išlaikymo vaikams pritesiimas ir tai išspręstina atskira nutartimi.
Siekiant išvengti išankstinės nuomonės byloje nagrinėjamais klausimais išreiškimo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako, nes tirti pačius įrodymus, vertinti motyvus ir nustatyti aplinkybes turės pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo. Pastebima, jog byloje nėra atsakovo pateiktų rašytinių duomenų vertimo, todėl teismas turėtų pasiūlyti pateikti dokumentų vertimus.
Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.