Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių R. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovių R. K. ir E. K. ieškinį atsakovams J. R. ir V. R., trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pašalinti paprastąjį klevą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovės R. K. ir E. K. palaikė ieškinio reikalavimo dalį įpareigoti atsakovus V. R. ir J. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti grėsmę keliantį paprastąjį klevą, augantį (duomenys neskelbtini), pagal 2000-08-15 A. P. personalinės įmonės parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, prie pastato – gyvenamojo namo šiaurės vakarinio kampo, o atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo, leisti ieškovėms pašalinti paprastąjį klevą. Paaiškino, kad klevas kelia grėsmę jų turtui ir jų saugumui, nes medis yra senas, pažeistas, užstoja šviesą daliai pastato, yra pavojingai pakrypęs į gyvenamojo namo pusę, todėl jį būtina pašalinti.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-03-08 sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą pašalinti paprastąjį klevą.Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo įpareigoti pašalinti paprastąjį klevą pagrįstumą, padarė išvadą, kad reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovės neįrodė, kad paprastasis klevas, augantis (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę ieškovėms, jų sveikatai ar turtui. Miškininko V. P. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomonę teismas įvertino kritiškai, o specialių žinių turinčio asmens, arboristo, ekologo S. A. D. išvadas vertino, kaip didesnę galią turintį rašytinį įrodymą, kuris patvirtina, kad medį galima ir būtina išsaugoti, įvertinus jo gamtinę ir kultūrinę – istorinę vertę. Teismas pažymėjo ir tai, kad medis yra atsakovų nuosavybė, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomonė ir rekomendacija dėl privačios nuosavybės klausimų, siūlymo pašalinti privačios nuosavybės medį privačios nuosavybės žemės sklype vertintina kritiškai, atsižvelgus ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie medžio turtui ir asmenims keliamą grėsmę. Medis ieškovėms negali kelti didesnės grėsmės, nei medžio savininkams atsakovams, kurių naudojamoje žemės sklypo dalyje yra ginčo medis. Atsakovai yra ir dalies gyvenamojo namo savininkai, tačiau jie neigia grėsmę jų turtui ir jiems patiems. Atsakovai, būdami medžio savininkai ir prižiūrėtojai, žino ir supranta galinčias kilti pasekmes, yra pasirengę pasirūpinti medžio apsauga, siekdami išsaugoti medį ir pašalinti galinčias kilti grėsmes.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde ieškovės prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimą ir ieškinio reikalavimą tenkinti.Ieškovės nurodo, jog teismas nepagrįstai arboristo išvadas vertino kaip didesnę įrodomąją galią turintį rašytinį įrodymą. Teismas neatsižvelgė ir iš esmės paneigė Palangos miesto savivaldybės administracijos Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos 2014-09-04 Želdinių būklės įvertinimo akto, kaip oficialaus rašytinio įrodymo, statusą, remdamasis vien tik S. A. D., kaip liudytojo, raštu išdėstyta nuomone. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieškovės neįrodė medžio keliamos grėsmės jų turtui ir sveikatai. Tai, kad medžio būklė yra nepatenkinama ir kelia pavojų aplinkai patvirtina šie įrodymai: Palangos miesto savivaldybės administracijos Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos 2014-09-04 Želdinių būklės įvertinimo aktas; miškininko V. P. 2014-09-02 išvada dėl paprastojo klevo; taip pat ir VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ direktoriaus S. A. D. Paprastojo klevo sanitarinės būklės ir vertingųjų savybių vertinimo išvadų aiškinamasis raštas. Kaip matyti, pats S. A. D. akcentuoja, kad medis gali tiesiog išvirsti ir būtina imtis skubių priemonių, o, jeigu nėra galimybės imtis priemonių, medį rekomenduoja skubiai šalinti. Iš byloje pateikto žemės sklypo, kuriame auga medis, naudojimosi tvarkos plano matyti, kad tarp gyvenamojo namo ir ginčo medžio nėra asmeninio naudojimo žemės – yra tik bendro naudojimo takelis apeiti gyvenamąjį namą. Taigi ieškovėms turint teisę patekti prie pat pavojų keliančio medžio nėra jokio pagrindo teigti, kad nėra įrodymų, jog medis kelia pavojų ieškovių sveikatai ir turtui.Teismo argumentas, jog atsakovai supranta medžio keliamą grėsmę ir yra pasirengę pasirūpinti medžio apsauga, galėtų būti motyvas atmesti ieškinį nebent tada, jeigu atsakovai būtų pateikę įrodymus, kad ėmėsi priemonių medžio keliamam pavojui pašalinti. Tačiau atsakovai iki šiol jokių priemonių nesiėmė.Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė pareiškimą, kuriama nurodė prisidedanti prie apeliacinio skundo, prašo ieškovių apeliacinį skundą tenkinti. Teigia, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad medis kelia grėsmę žmonių, statinių ir kito turto saugumui.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsižvelgiant į bylos pobūdį 2014-09-04 aktas negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią: tai tik paprastas rašytinis įrodymas. Kadangi teismas ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog savivaldybės nuomonė vertintina kritiškai.Atsakovės V. R. nuomone, nėra jokio pagrindo šalinti ginčo medį. Atsakovė, kaip rūpestinga ir tausojanti aplinką, siekia, kad medis būtų išsaugotas. Ginčo medis yra pakankamai nutolęs nuo gyvenamojo namo, jo būklė pakankamai gera.Arboristas S. A. D., surašęs išvadą dėl medžio būklės, nurodė, jog medis yra patenkinamos būklės ir galima bei būtina jį išsaugoti. Siekdama išsaugoti medį, atsakovė sudarė sutartį su VšĮ „Arboristikos centras“, kad būtų prailgintas medžio gyvavimo laikas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Tiek ieškovės, tiek atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų: ieškovės pateikė želdinio būklės įvertinio aktą, surašytą 2016-05-27, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016-04-06 raštą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-07-15 raštą, atsakovai – atliktų arboristikos darbų aiškinamąjį raštą su priedais, arboristikos paslaugų sutartį. Visi šie nauji įrodymai, pripažinus, kad reikšmingi nagrinėjant bylą, ir tai, jog jų pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, siekiant visapusiškai išnagrinėti šalių ginčą, teismo posėdžio metu buvo priimti (CPK 314 str.).Šioje civilinėje byloje ieškovės R. K. ir E. K. pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus V. R. ir J. R. pašalinti paprastąjį klevą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra bendrasavininkės pastatų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 76-80). Atsakovų V. R. ir J. R. valdomoje žemės sklypo dalyje auga paprastasis klevas. Ieškovės prašė įpareigoti atsakovus pašalinti klevą, kaip keliantį grėsmę turto ir asmenų saugumui (tomas I, b. l. 118-119, 132). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.Kolegija, įvertinusi ginčo teisinių santykių specifiką, konstatuoja, jog ieškovės šioje byloje pareiškė prevencinį ieškinį.Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina.Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, turi įrodyti ieškovas. Ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos. Tai gali būti pasirengimas tokiems veiksmams, pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudarytų objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui ar žalai arba taptų pagrindu padaryti dar kitus neteisėtus veiksmus. Apibendrinant darytina išvada, kad prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Taigi, atsižvelgiant į reiškiamo reikalavimo pobūdį, ieškovės šioje byloje turėjo įrodyti, jog neteisėti atsakovų veiksmai (tai apima ir neveikimą) tam tikriems jų interesams kelia realią grėsmę.Ieškovės grėsmę jų interesams įrodinėjo iš esmės į bylą pateikta miškininko V. P. 2014-09-02 išvada dėl paprastojo klevo, augančio (duomenys neskelbtini)., būklės įvertinimo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-09-04 Želdinių būklės įvertinimo aktu, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktu 2016-05-27 Želdinio būklės įvertinimo aktu. Šiuose dokumentuose medžio būklė įvertinta nepatenkinamai, nurodoma, kad todėl medis kelia grėsmę turtui ir žmonių saugumui, nutarta informuoti (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalies ir paprastojo klevo savininką apie nepatenkinamą klevo būklę, siūlant klevą pašalinti; 2016-05-27 akte nurodyta, jog medžio kamienas plyšta, todėl kyla savaiminio kamieno plyšimo, lūžimo grėsmė, medžio kamienas tuščiaviduris, sveikos medienos telikę apie 30 proc. (tomas II, b. l. 21, 22-28, 146). Atsakovai, siekdami paneigti ieškovių teiginius ir rašytinių dokumentų turinį, pateikė paprastojo klevo sanitarinės būklės ir vertingųjų savybių vertinimo išvadų aiškinamąjį raštą, kuriame specialistas, biologijos magistras, arboristas ekologas S. A. D. nurodo, kad 150-170 metų amžiaus paprastojo klevo, augančio (duomenys neskelbtini), fiziologinis aktyvumas ir statika patenkinami, tačiau prastėjantys; medžio perspektyvumas ribotas; medžio statikai sutvirtinti būtinos arboristikos priemonės, stabilizuojančios kamieną ir lają; pagrindinė akto išvada – medį saugoti ir tvarkyti kaip išskirtinio amžiaus, matmenų ir formų ir dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingą botaninį subjektą, būdingą šiam kraštovaizdžiui gamtinį elementą; siūloma medį skelbti valstybės ar savivaldybės saugomu botaniniu gamtos (ir kultūros – istoriniu) paveldo objektu. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas Botanikos parko direktoriumi dirbantis ir miškininko profesinį išsilavinimą turintis V. P. parodė, kad medis gali kelti grėsmę, nors jo būklė yra vidutinė. Arboristas ekologas S. A. D. patvirtino savo išvados aiškinamojo rašto duomenis dėl paprastojo klevo, augančio (duomenys neskelbtini), būklės, jo išsaugojimo galimybių ir priežiūros.Jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir po to, kai Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-05-27 surašė pakartotinį aktą dėl želdinio būklės, atsakovai pateikė 2016-04-20 sudarytą Arboristikos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“, kurios objektas – arboristikos paslaugų teikimas, remiantis paprastojo klevo sanitarinės būklės ir vertingųjų savybių 2016-01-08 vertinimo išvadomis. Pagal sutartį buvo numatyta suteikti tokias paslaugas: medžio lajos formuojamieji (sanuojantys, sauguminiai ir redukciniai) genėjimai, lajos dinaminiai ir/arba statiniai surišimo (sutvirtinimo) ir augavietės revitalizavimo darbai. Sutarties 1.3 punkte numatyta, jog visos teikiamos paslaugos privalo atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, Europos arboristikos tarybos nustatytus standartus ir tai, jog paslaugų teikėjas prisiima visišką atsakomybę už suteiktų paslaugų kokybę.Sutarties pagrindu nuo 2016-05-20 iki 2016-09-09 buvo atliekami ginčo medžio tvarkymo darbai. Iš lajos buvo šalinamos sausos, apmirusios, nudžiūvusios, neperspektyvios šakos, besikryžiuojančios šakos, augančios į aukščiausius lajos aukštus ir taip tankinančios, sunkinančios (keliančios medžio svorio centrą aukštyn) lajos vaikiną. Šiais veiksmais buvo siekiama suteikti lajai tokią struktūrą, kuri ir toliau leistų medžiui gyvuoti nelūžtant, neskylant per kamienų difurkacines pažastis. Lajoje nugenėtos šakų viršūnėlės, palengvintos galinčios lūžti šakos, koreguoti augalo augimo metu besikaičiantys šakų svorio centrai, žaizdos paruoštos „užsitraukimui“. Įrengti prevenciniai pavojingų difurkacinių kamienų statiniai. Virš drevės, susiformavusios netinkamai nupjautos šakos pažastyje, įrengtas stogelis. Atliktas dalinis paviršiaus revitalizavimas, dirvos struktūros atkūrimas. Pateiktos rekomendacijos dėl tolimesnės medžio priežiūros.Palangos miesto savivaldybės administracija išvados dėl medžio būklės ir perspektyvų po atliktų medžio arboristikos darbų neteikė. Kolegija taip pat reikšminga laiko tą aplinkybę, jog tiek 2014-09-04 Želdinių būklės įvertinimo aktas, tiek 2014-09-02 miškininko V. P. išvada nėra administraciniai aktai, sukeliantys tam tikras teisines pasekmes. Akte tik pasiūlyta savininkei kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo medžiui pašalinti, taigi tai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Kadangi atsakovai nebuvo suinteresuoti medį pašalinti, jie ėmėsi medžio išsaugojimo darbų. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę: 1) privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų; 2) sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais. Pagal įstatymo 22 straipsnio 2 dalį želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. R., kaip privačioje žemėje augančio medžio savininkė, atsakinga už jo priežiūrą, ėmėsi veiksmų medžiui išsaugoti: sudarė sutartį su juridiniu asmeniu dėl medžio išsaugojimo ir būklės pagerinimo darbų, sutarties pagrindu buvo atlikti arboristikos darbai. Ieškovės įrodymų, kad taip veikdama atsakovė pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių privačių želdinių priežiūrą nuostatas, nepateikė. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą. Kita vertus, ieškovės nepateikė ir neginčijamų įrodymų, jog medis kelia potencialią grėsmę jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kaip jau minėta, po arboristikos darbų atlikimo savivaldybės komisija medžio nebevertino, todėl jos anksčiau pateiktų išvadų negalima vertinti kaip atitinkančių faktinę, šiuo metu esančią situaciją.Svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, jog atsakovė yra inicijavusi medžio pripažinimo gamtos paveldo objektu procesą. 2015-05-01 VšĮ „Klaipėdos krašto kultūros išsaugojimo fondas“ rašte rekomenduojama klevą skelbti botaniniu – istoriniu saugomu gamtos paveldo objektu, turinčiu tiek šiam regionui būdingų kraštovaizdžio estetinių savybių (sodybos kertinis medis), tiek istorinius įvykius menančių vertybinių bruožų (tomas II, b. l. 56). UAB „Klaipėdos projektas“ rašte nurodyta, jog 2015-06-08 Istorinių tyrimų darbų sutartimi Nr. 26 atsakovė V. R. užsakė, kad istorikė paveldosaugos ekspertė J. V. atliktų žemės sklypo istorinius tyrimus. Užsakovė siekia inicijuoti istoriniu – memorialiniu požiūriu reikšmingos registruotos kultūros vertybės statuso sodybai suteikimą, išskiriant jos istorinę – memorialinę reikšmę, išsaugant istorinius struktūros elementus, tarp jų – kieme išlikusį klevą (tomas II, b. l. 86). Atsižvelgdama į tai, jog atsakovai deda aktyvias pastangas, siekdami išsaugoti medį ir paskelbti jį gamtos paveldo objektu, kaip medžio savininkai, ėmėsi priemonių jo būklei pagerinti, ieškovės neginčijamų įrodymų, kad atsakovų veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad medis kelia potencialią grėsmę, nepateikė, kolegija konstatuoja, jog neįrodytos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog medis ieškovėms negali kelti didesnės grėsmės, nei medžio savininkams, kurių naudojamoje žemės sklypo dalyje medis yra. Atsakovai neigia grėsmę, kurią gali kelti paprastasis klevas, būdami medžio savininkai ir prižiūrėtojai žino ir supranta galinčias kilti pasekmes, rūpinasi medžio apsauga, siekdami jį išsaugoti ir pašalinti galinčią kilti grėsmę. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė V. R. pateikė įrodymus, jog ji patyrė 800 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovių, atmetus apeliacinį skundą, priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palangos apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei V. R. iš ieškovių R. K. ir E. K. priteisti po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.