- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 1-329-573/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53341-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- A. I.
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. I., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., teistas 2010-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 2011-04-18 Vilniaus apygardos teismo (išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka) panaikinta 2010-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 149 str. 1 d. ir pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d., 149 str. 1 d. – paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 m. laisvės atėmimo, 2013-05-10 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. I. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 15.00 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs, konflikto su savo sugyventine K. M., su kuria veda bendrą ūkį metu, tyčia dešine ranka vieną kartą sudavė K. M. į dešinį skruostą, taip vieno trauminio poveikio pasėkoje padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kas K. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. I. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine K. M.. Tą vakarą buvo pavartojęs alaus. Sugyventinė nuėjo pamiegoti, o jis nusprendė dar nusipirkti ir išvažiavo į kioskelį. Grįžęs rado užrakintas duris. Tada sugyventinei nusiuntė keletą negražių žinučių. Tada nuvažiavo pas tėvus. Kitą dieną atvažiavo pas sugyventinę, norėjo pasiimti pinigų, įvyko apsižodžiavimas. Jis sugyventinės paklausė kur pinigai, o ji pasakė, kad jų nėra ir nebuvo, ko pasėkoje ir įvyko konfliktas. Ir iš sugyventinės pusės sulaukė įžeidžiančių žodžių. Tada jai sudavė vieną kartą į veido sritį ir pasišalino. Konfliktą matė tėvas. Kraujosruvą galėjo padaryti, gal gavosi stipresnis smūgis, bet kumščiu tikrai nedavė. Sugyventinės iš karto atsiprašė, susitaikė, gyvena kartu. Anksčiau to nėra buvę. Vaikus bendrai augina, rūpinasi. Jau nuo 1998 metų abu pažįstami. Vasarą dirbą Švedijoje, dirba sezoniškai, nuvažiuoja derlių paskinti, medžius pjauna.
Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:
2016-11-13 Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pareiškėja K. M. kreipėsi į policiją ir policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodė, jog 2016-12-13, apie 15.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis A. I. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - sudavė smūgius į veidą, dešinį šoną ir spyrė į dešinį klubą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Apžiūrėta įvykio vieta, fotolentelėse užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas. Užfiksuota, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 3-4, 7-10).
2016-11-13 Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio S. V. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad policiją kvietė K. M., įvykio vietoje nustatyta, kad A. I. smurtavo prieš savo sugyventinę K. M.. Užfiksuoti sužalojimai ant K. M. veido – patinimas po dešine akimi. A. I. iš įvykio vietos pasišalinęs (b. l. 5-6).
Liudytojos K. M. parodymai, iš kurių matyti, kad buvo suduota vieną kartą delnu. Buvo nežymi mėlynė. Daugiau problemų nekyla, gyvena kartu. Tai buvo šeimos konfliktas. Nesąmoningai padarė, kad iškvietė policiją. Iš ikiteisminio tyrimo metu jos duotų parodymų matyti, kad ji kad su A. I. kartu gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus: H. I., gim. 2007 m. ir K. I., gim. 2007 m. Abu vaikai mokosi Kauno T. I. progimnazijoje, lanko trečią klasę. Su sugyventiniu A., kai jis nevartoja alkoholinių gėrimų, sutaria gerai, bet kai išgeria, konfliktuoja. 2016-11-13, apie 03.00 val. buvo namuose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) miegojo. Kitame kambaryje buvo jos sugyventinis A., kuris vartojo alkoholinius gėrimus. Tada jis kažkur išvažiavo. Kai grįžo, durys buvo jau užrakintos, todėl jis labai supyko ir pradėjo jai skambinėti į mobilaus ryšio telefoną, klausdamas, kodėl jo neįsileidžia į namus, ji jam nieko neatsakė. Apie 06.00 val. sulaukė iš jo SMS žinutės, kurioje rašė, kad jis nori atvažiuoti pasiimti daiktų. Ji jam pasakė, kad vienas nevažiuotų, tegu jo tėtis atvažiuoja ir paima tuos daiktus. Tuomet, apie 15.00 val. būnant jai namuose, gaminant valgyti, atvyko pas ją į namus jos sugyventinis su savo tėčiu A. I.. Ji juos abu įsileido į namus. A. nuėjo į kambarį ir pradėjo rinktis savo daiktus, kilo tarp jų konfliktas. Jis vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, o tiksliau į dešinį skuostą ties akimi. Skausmą ji juto. Tada dar vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jai į dešinį pilvo šoną bei spyrė su dešine koja vieną kartą jai į dešinį klubą, bet spyrė nestipriai. Skausmo dėl šitų dviejų smūgių ji nejuto. Dėl to ji jam nieko nesakė, tiesiog nubėgo į virtuvę, ten užsidarė ir pasiėmusi mobilaus ryšio telefoną iš karto paskambino į policiją. Tuo metu, dar kai jai sugyventinis sudavė tuos smūgius, jo tėtis jį vis ramino, sakė, kad jis nustotų. Kai buvo užsidariusi virtuvėje, A. jai sakė, kad atidarytų duris, bet ji pasakė, kad atidarys kai atvažiuos. Jis paklausė: „kas atvažiuos?“ Sakė jam, kad pamatys. Greičiausiai jis suprato, kad iškvietė policiją, todėl iš karto pasiėmė daiktus ir su savo tėčiu išėjo iš jos namų. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi (b. l. 22-23).
2016-11-13 Kauno apskrities VPK KP NVRS pareigūno nutarimu K. M. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 24).
2016-11-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2969/2016(02) K. M. konstatuota poodinės kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, nurodytu laiku - 2016-11-13. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12).
Specialisto paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad apklausus specialistę Z. M. ji nurodė, kad sužalojimas K. M. galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b. l. 18-19).
Liudytojo T. K. Š. parodymai iš kurių matyti, kad 2016-11-13, apie 15.00 val. buvo savo namuose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Tuomet jo sūnus A. I. paprašė jo kartu su juo nuvykti pas sūnaus sugyventinę K. M., gyvenančią adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Kodėl jis ten norėjo nuvykti būtent su juo, nežino, nesiaiškino. Nuvykus pas K. M. į namus, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ji juos įsileido. Sūnus A. iš karto nuėjo dėtis daiktus, jie vis konfliktavo žodžiu. Vaikai nematė kaip tėvai konfliktavo. Jo sūnus A. su K. vis konfliktavo dėl kažkokių buitinių priežasčių. Jis nesikišo, kadangi tai buvo ne jo reikalas, tik vis sūnų ramino, kad nustotų konfliktuoti. Tuomet jie pradėjo dar labiau konfliktuoti. Ar vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, negali pasakyti, kadangi nepamena. Bet matė, kaip sūnus A. sudavė K. M. smūgį iš rankos į veidą. Kur dar sudavė jis nematė. Jis stengėsi nuraminti sūnų, sakydamas, kad taip negalima. Tada K. nubėgo į virtuvę ir ten užsidarė. Sūnus dar norėjo nueiti į virtuvę, bet K. jam durų neatidarė, todėl jis su sūnumi A. išėjo į savo namus. Kodėl jo sūnus A. taip pasielgė, pasakyti negali. Jis yra prieš tokius dalykus. Kiek galėjo ir kiek leido sveikata, mėgino sūnų raminti. Kiek jam yra žinoma, A. su K. M. susitaikė, ji sūnui pretenzijų nebeturi, sūnus jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 26-27).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. I., veikdama tiesiogine tyčia, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę K. M., t. y. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 15.00 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs, konflikto su savo sugyventine K. M. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė K. M. į dešinį skruostą, sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė pagal BK 140 str. 2 d. įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nors kaltinamasis A. I. kaltę iš esmės pripažino, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajai į veidą sudavė ne su kumščiu, o su delnu, tačiau tai reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Kaltinamojo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios parodymai, kurias teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusiosios sužalojimo mąstą patvirtina specialisto išvada bei specialistės parodymai apie tai, kad K. M. padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje.
Kadangi nukentėjusioji K. M. ir nusikaltimą padaręs asmuo – A. I. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis A. I. Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, teistas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje (b. l. 47-48, 49-55), nedirbantis, Sodros duomenų bazėje neužregistruotas, Darbo biržoje neužsiregistravęs (b. l. 56, 57), baustas administracine tvarka (b. l. 58-59).
Duomenų apie kaltinamojo gydymą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare bei konsultacijų kabinete, teismui nepateikta. Taip pat nėra duomenų, ar kaltinamasis yra registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, nukentėjusiajai padarytą sužalojimą), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str.).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Nukentėjusioji K. M. civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.
A. I. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Kaltinamajam A. I. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.