Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Energy Projects“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2025 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-944 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021-2022 metų ataskaitai“ dalį, kuria pritarta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021-2022 metų ataskaitos 4-1 priedo „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ 63 punktui (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2025 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 30-647/25 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021-2022 metų ataskaitos tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021-2022 metų ataskaitos 4-1 priedo „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ 63 punktas (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 28 d. pasiūlymus (reg. Nr. A50-28717/23) ir jiems pritarti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje buvo paskelbta informacija apie pradedamą rengti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą už 2021-2022 metus (toliau – Stebėsenos ataskaita). Visuomenė turėjo galimybę iki 2023 m. spalio 1 d. pateikti pasiūlymus rengiamai Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo Stebėsenos ataskaitai, pasiūlymus pateikiant raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kartu nurodant ir pasiūlymus pagrindžiančius motyvus.

Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriui 2023 m. liepos 28 d. pateikė motyvuotus pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių, nustatytų teritorijai, į kurią patenka jos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (toliau – Pasiūlymai). Pasiūlymuose pareiškėja prašė Bendrajame plane nustatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias funkcines zonas Nr. RAČ-5-1, Nr. RAČ-6-1 ir Nr. RAČ-3-4 (žemės naudojimo būdai G1; K; V; R; B; I2; E), esančias dalyje tarp Fabriko ir Pilialaukio gatvių bei Račkūnų ir Galvės gatvių, pakeisti į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas, šioje teritorijoje nustatant ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą (žemės naudojimo būdai G1; G2; K; V; R; B; I2; E).

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė ir jos užsakymu parengtą teritorijos, esančios tarp Račkūnų, Fabriko gatvių bei Galvės plento, Vilniaus m. sav., vystymo galimybių pagrindimą urbanistiniu aspektu analizę (toliau – Urbanistinė analizė), o 2024 m. rugpjūčio 27 d. – papildymą prie Pasiūlymų.

Pareiškėja paaiškina, kad 2025 m. vasario 21 d. gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51- 31304/25(3.3.2.29E-PAS) „Dėl pasiūlymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimui ar keitimui“ (toliau – Raštas), kuriame pateikta bendro pobūdžio informacija, susipažino su viešinamu Stebėsenos ataskaitos projektu ir 2025 m. vasario 25 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama tenkinti Pasiūlymuose suformuluotą prašymą, t. y. pakeisti (koreguoti) Bendrojo plano sprendiniuose nustatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias funkcines zonas Nr. RAČ-5-1, Nr. RAČ-6-1 ir Nr. RAČ-3-4 (žemės naudojimo būdai G1; K; V; R; B; I2; E) į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų zonų funkcines zonas (žemės naudojimo būdai G1; G2; K; V; R; B; I2; E).

Pareiškėja pažymi, kad Stebėsenos ataskaitos priede Nr. 4-1 pateikti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta atsižvelgti į jos pasiūlymą sklypų apimtyje pakeisti mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas, patvirtina, kad atsisakymas koreguoti Bendrojo plano sprendinius pagal Pasiūlymus grindžiamas Stebėsenos ataskaitos skyriaus „Demografinė situacija ir socialinė infrastruktūra“ išvadomis, kad suplanuotose teritorijose gali tilpti virš 1 mln. nuolatinių Vilniaus gyventojų.

Pareiškėjos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jos pateiktus Pasiūlymus vertino paviršutiniškai. Pareiškėja mano, kad jos Pasiūlymai atmesti formaliu pagrindu, t. y. nurodant, jog suplanuotose teritorijose gali tilpti virš 1 mln. nuolatinių Vilniaus gyventojų.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad jai į pateiktus Pasiūlymus nebuvo pateiktas joks atsakymas (neatsakyta raštu), kuriame būtų aiškiai nurodyti sprendimo atsisakyti tenkinti jos prašymą motyvai bei jų teisinis pagrindimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ).

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atmesdama pateiktus Pasiūlymus, neatsižvelgė į Vilniaus mieste egzistuojančią būsto prieinamumo problemą. Miestiečiams įsigyti nuosavą būstą ir ypač miesto centrų zonose yra sudėtinga. Gyvenamojo būsto plėtra Vilniaus miesto priemiesčiuose suteiktų galimybę įsigyti būstą už mažesnę ir konkurencingesnę kainą.

Pareiškėja nurodo, kad ji pateiktais Pasiūlymais ne tik prašė pakeisti jos nuosavybės teise valdomų sklypų intensyvumą, tačiau kartu siūlė ir įrengti visą reikalingą inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą, vystomiems kvartalams suplanuoti teritorijas paslaugų ir komercinės paskirties statiniams (darželiams, prekybai, gydymui, administracinei veiklai ir kt.), tokiu būdų suplanuojant ir pastatant tiek daugiabučių, tiek vienbučių gyvenamųjų namų kvartalą su visa jo aptarnavimui reikalinga infrastruktūra ir visa tai įgyvendinant privačiomis lėšomis. Anot pareiškėjos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė ir į tai, jog jai įgyvendinus naują daugiabučių ir vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo statybos projektą Vilniaus rajono prieigose, gyventojai turėtų galimybę rinktis ne tik dirbti, bet ir gyventi bei mokesčius mokėti į Vilniaus miesto, o ne į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą.

Pareiškėjos tvirtinimu, jos siekiamas tikslas – daugiafunkcis kvartalas, t. y. ne tik vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba, bet nedidelių kompaktiškai suplanuotų daugiabučių gyvenamųjų namų statybos integravimas, suteiktų galimybę racionaliau planuoti priklausomuosius želdynus, bendras vaikų žaidimų aikšteles, sporto aikštynus ir pan. bei sudarytų galimybę būstus įsigyti įvairių socialinių grupių gyventojams, t. y. ir tiems gyventojams/šeimoms, kurie neturi galimybių įsigyti individualaus gyvenamojo namo.

Pareiškėja pažymi, kad ginčo kvartalus ji vysto savo lėšomis, siekdama sukurti šiuolaikišką, patrauklų mišrų gyvenamąjį rajoną su išvystyta socialine ir inžinerine infrastruktūra. Visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypuose yra planuojama statyti vaikų darželį bei pradinę mokyklą, taip pat būsimiems gyventojams įrengti bendrojo naudojimo teritorijas. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybei įsipareigojo investuoti 18 000 000 Eur į ginčo teritorijos inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą.

Pareiškėjos vertinimu, jos vystomi nauji vienbučių ir dvibučių bei daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai turėtų teigiamos įtakos gretimose paslaugų funkcinėse zonose esančių žemės sklypų ir/ar juose esančių paslaugų/prekybos paskirties objektų plėtrai ir veiklai bei naujų darbo vietų kūrimui.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad žemės sklypai nėra įsisavinti, o registruotų gyventojų tankis sudaro iki 15 gyv./ha. Pažymi, kad tuo atvejui, jei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose kurtųsi tik vienas namų ūkis, atitinkamai gyventojų tankis būtų tik apie 19 gyv./ha – o tai nesiektų Teritorijų planavimo normų 18.1 papunktyje, nurodyto rekomenduojamo minimalaus rodiklio - 30 gyv./ha. Esant tokiam gyventojų tankiui funkcionuoja tik minimalios bazinės paslaugos, toks gyventojų tankis neformuoja kompaktiško miesto, yra per mažas, kad funkcionuotų paslaugos siekiant „15 minučių miesto“ koncepcijos.

Pareiškėjos teigimu, Urbanistinė analizė taip pat pagrindžia jos Pasiūlymuose išdėstytus argumentus dėl tikslingumo koreguoti Pasiūlymuose nurodytus Bendrojo plano sprendinius, ginčo teritorijoje esančiuose žemės sklypuose numatant ir G2 (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų) naudojimo būdą.

Be to, pareiškėja nurodo, kad jai nėra aiškus nei Pasiūlymų atmetimo pagrindas, nei tokio sprendimo motyvai. Todėl tvirtina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamų sprendimų dalis, kuriomis priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti jos Pasiūlymus.

Atsakovės Taryba ir Administracija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atsiliepime nurodo, kad Stebėsenos ataskaita suprantama kaip apibendrinantis dokumentas, kuris reiškia, kad į kiekvieną pasiūlymą nėra rengiamas atskiras atsakymas, o teikiama apibendrinta pozicija. Atsakovės nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad pareiškėjai privalėjo būti pateiktas atsakymas pagal VAĮ, nes nei Tarybos Sprendimas aprobuojantis Stebėsenos ataskaitą, nei Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo patvirtinta Stebėsenos ataskaita, nėra individualūs aktai pareiškėjos atžvilgiu, kurie privalo būti individualiai motyvuoti.

Atsakovės atsiliepime nurodo, kad Stebėsenos ataskaitoje yra pateikta išvada, jog Bendrojo plano sprendiniai yra aktualūs ir nereikalauja keitimo, tačiau derinant valstybės, savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų Bendrąjį planą reikalinga koreguoti bei atitinkamai pateikti konkrečius siūlymus Bendrojo plano sprendinių koregavimui pagal identifikuotas miesto plėtros problemas.

Atsakovės pažymi, kad rengiant Stebėsenos ataskaitą ir vertinant gautus pasiūlymus, buvo parengtas Stebėsenos ataskaitos priedas Nr. 4-1 „Pasiūlymai koreguoti Bendrojo plano sprendinius (gauti Administracijoje) ir pasiūlymų įvertinimas“, kuriame buvo susisteminti visi gauti siūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių tobulinimo, keitimo ir pateiktas preliminarus šių pasiūlymų vertinimas.

Atsakovės atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Stebėsenos ataskaitos skyriuje 5.2. „Siūlymai bendrojo plano koregavimui“ yra pateiktas siūlymas koreguojant Bendrąjį planą įvertinti gautus pasiūlymus koreguoti Bendrojo plano sprendinius.

Atsakovės atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos atstovo iniciatyva ir prašymu papildomai buvo skirtas laikas pateiktų Pasiūlymų pristatymui ir aptarimui gyvai, kuris įvyko 2024 m. rugpjūčio 12 d. Aptarimo metu buvo aptarta, kad ginčo teritorijoje jau prasidėjusi intensyvi vienbučių gyvenamųjų namų plėtra, dalis sklypų nežinoma apimtimi parduoti asmenims individualių namų statybai, kaip tai ir numato galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, taip pat besiribojančioje teritorijoje prie Fabriko gatvės aktyviai vystoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra. Aptarimo metu buvo pastebėta, kad pareiškėja nebuvo įvertinusi ir analizavusi teritorijoje įvykusio pokyčio, o bet koks pokytis galėtų būti svarstomas tik turint aiškią teritorijos vystymo koncepciją.

Atsakovės atsiliepime nurodo ir tai, kad Administracija savo iniciatyva atliko papildomą visuomenės informavimą bei 2025 vasario 25 d. pakvietė visuomenę į renginį tikslu supažindinti ir informuoti apie parengtą Stebėsenos ataskaitos projektą ir pristatyti gautus galutinius rezultatus. Pareiškėjos atstovas reaguodamas į paviešintą Stebėsenos ataskaitos projektą, pateikė papildomus raštus 2025 m. vasario 25 d. (registracija Nr. A50-7034/25) ir 2025 m. vasario 27 d. (registracija Nr. A50-7277/25), kuriuose vienas iš reikalavimų buvo pakeisti Stebėsenos ataskaitos priede 4-1 nustatytą pasiūlymo įvertinimą.

Atsakovės nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Pasiūlymai buvo įvertinti formaliai ir paviršutiniškai. Akcentuoja, kad Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 2 skyriuje „Miesto vidinė struktūra“ yra nurodyta, kad viena iš pagrindinių Vilniaus miesto savitumo saugojimo ir puoselėjimo priemonių yra atskirose Vilniaus miesto dalyse, rajonuose, kvartaluose ir kaimynijose susiformavusių savitų urbanistinės struktūros požymių ir charakteristikų apsauga, nustatant saugojimą ar tvarią kaitą užtikrinančius užstatymo ir viešųjų erdvių tipologiją, užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, vyraujantį urbanistinių struktūrų ir pastatų aukštį, kitus specifinius atskirų teritorijų parametrus.

Atsakovės atsiliepime pažymi, kad pagal Bendrojo plano sprendinius visame Račkūnų rajone yra nustatyta mažo intensyvumo gyvenamoji zona.

Atsakovių nuomone, pareiškėja, siekdama nustatyti vidutinio užstatymo intensyvumo zoną, ketina neišspręsti tariamą būsto prieinamumo klausimą, o išvystyti pelningesnį projektą ir atitinkamai gauti maksimalią naudą. Tvirtina, kad pareiškėja neatskleidžia tikrojo savo Pasiūlymų tikslo.

Atsakovės, nesutikdamos su pareiškėjos skundo argumentais dėl infrastruktūros vystymo, teigia, kad ginčas yra kilęs dėl sprendimų, susijusių su Bendrojo plano stebėsenos ataskaita, o ne su tuo, kiek planuojama vystyti infrastruktūrą ir kokiomis lėšomis ši infrastruktūra yra vystoma.

Atsakovės pripažįsta, kad pareiškėjos valdomi žemės sklypai ribojasi su sparčiai urbanizuojamu Lentvario miestu, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lentvaris yra Trakų rajono savivaldybės miestas ir nepatenka į Vilniaus miesto bendrojo plano apimtį.

Be to, anot atsakovių, periferinių centrų koncepcija turi būti organizuota ne individualiai, o kompleksiškai. Atsakovių vertinimu, Stebėsenos ataskaitoje aiškiai išdėstyta, kad pagal Bendrojo plano sprendinius iki šios dienos mieste yra suplanuota pakankamai vietų patenkinti miesto augimo poreikius. Todėl atsakovės nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jai yra nesuprantami Pasiūlymų atmetimo motyvai.

Teismo posėdyje atsakovių atstovė pareiškėjos skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo dalies ir Administracijos direktoriaus Įsakymo dalies, kuriomis aprobuotas ir patvirtintas Stebėsenos ataskaitos 4-1 priedo „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ 63 punktas, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to kildinamo išvestinio reikalavimo perduoti Administracijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Pasiūlymus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje buvo paskelbta informacija apie pradedamą rengti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-972, sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą už 2021-2022 metus. Pagal pateiktą informaciją visuomenė turėjo galimybę pateikti pasiūlymus rengiamai bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo Stebėsenos ataskaitai, pasiūlymus pateikiant raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kartu nurodant ir pasiūlymus pagrindžiančius motyvus.

Pareiškėja 2023 m. liepos 28 d. Administracijos Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriui pateikė pasiūlymus dėl Bendrojo plano sprendinių, nustatytų teritorijai, į kurią patenka pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Pasiūlymuose pareiškėja prašė Bendrajame plane nustatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias funkcines zonas Nr. RAČ-5-1, Nr. RAČ-6-1 ir Nr. RAČ-3-4 (žemės naudojimo būdai G1; K; V; R; B; I2; E), esančias dalyje tarp Fabriko ir Pilialaukio gatvių bei Račkūnų ir Galvės gatvių pakeisti į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas, šioje teritorijoje nustatant ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą (žemės naudojimo būdai G1; G2; K; V; R; B; I2; E).

Administracija 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad Pasiūlymai yra įtraukti į Bendrojo plano monitoringą ir nurodė, kad vykdant Bendrojo plano sprendinių stebėseną yra kaupiama informacija, analizuojami gauti pasiūlymai, prognozuojamos teritorijos raidos tendencijos ir jų įtaka Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui, parengiama stebėsenos ataskaita, kurioje pateikiami atliktos stebėsenos rezultatai, reikalingumas keisti Bendrąjį planą.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 28 d. UAB „Vilniaus planas“ pateikė parengtą teritorijos, esančios tarp Račkūnų, Fabriko gatvių bei Galvės plento Vilniaus m. sav., vystymo galimybių vertinimą, kurį prašė prijungti prie pareiškėjos 2023 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktų Pasiūlymų.

Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 27 d. Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriui pateikė papildomus paaiškinimus prie pateiktų Pasiūlymų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. vasario 21 d. raštu Nr. A51-31304/25(3.3.2.29E-PAS) „Dėl pasiūlymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimui ar keitimui“ pareiškėją informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu parengtas Stebėsenos ataskaitos projektas, kuriame nurodyta sukaupta informacija, analizuoti gauti pasiūlymai, prognozuotos teritorijos raidos tendencijos ir jų įtaka Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui. Minėtame rašte Administracija pažymėjo, kad Stebėsenos ataskaitos projekte yra teikiama išvada, jog Bendrojo plano sprendiniai yra aktualūs ir nereikalauja keitimo, tačiau derinant valstybės, savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą reikalinga koreguoti bei atitinkamai pateikti konkretūs siūlymai Bendrojo plano sprendinių koregavimui pagal identifikuotas miesto plėtros problemas.

Administracija nurodytu raštu pareiškėjai paaiškino, kad kai bus patvirtinta Stebėsenos ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka spręs dėl Bendrojo plano koregavimo apimties.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2025 m. vasario 21 d. raštu Nr. A51-31304/25(3.3.2.29E-PAS) „Dėl pasiūlymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimui ar keitimui“ pareiškėją taip pat informavo, kad pirminis ir tuo pačiu preliminarus pateiktų visuomenės pasiūlymų įvertinimas bus pateiktas Stebėsenos ataskaitos projekto priede Nr. 4-1 „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“, o patvirtinta Stebėsenos ataskaita su priedais bus paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka bei su ja bus galima susipažinti savivaldybės tinklalapyje. Minėtame rašte Administracija taip pat nurodė, kad Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos rengimo metu identifikuotas problemos bus sprendžiamos sistemiškai viso miesto mastu.

Pareiškėja, susipažinusi su Stebėsenos ataskaitos projekto priedu Nr. 4-1 „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“, 2025 m. vasario 25 d. kreipėsi į Administracijos Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyrių su prašymu tenkinti pareiškėjos Pasiūlymuose pateiktą prašymą – pakeisti (koreguoti) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nustatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias funkcines zonas Nr. RAČ-5-1, Nr. RAČ-6-1 ir Nr. RAČ-3-4 (žemės naudojimo būdai G1; K; V; R; B; I2; E) į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų zonų funkcines zonas (žemės naudojimo būdai G1; G2; K; V; R; B; I2; E).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-21 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 25 punktu, 2025 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-944 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021-2022 metų ataskaitai“ pritarė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021–2022 metų ataskaitai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalimi, 29 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-21 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 21 ir 26 punktais, 23.5 papunkčiu bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2025 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1-944 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021–2022 metų ataskaitai“, 2025 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 30-647/25 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021-2022 metų ataskaitos tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2021–2022 metų ataskaitą.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, viena iš jų – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas).

Vietos savivaldos įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, kad teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybių bendriesiems planams turi būti atliekama kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos funkcija priskirta savivaldybės institucijoms. Savivaldybės institucijos, atlikdamos šią funkciją, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą (Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena – teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo sisteminis kokybinių ir kiekybinių aplinkos pokyčių stebėjimas ir vertinimas.

Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita yra rengiama; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimo pradžios ir pabaigos terminus; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos organizatorių ir stebėsenos ataskaitos rengėją; 4) tai, kaip visuomenė gali pateikti pasiūlymus dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama, tobulinimo.

Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Iš Sprendimo ir Įsakymo turinio, aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad minėti administraciniai aktai priimti vykdant savarankiškas savivaldybei priskirtas funkcijas teritorijų planavimo srityje.

Byloje ginčo dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimo pradžios, galimybės pateikti pasiūlymus dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama, tobulinimo, nėra.

Pareiškėja nesutinka su atliktos stebėsenos rezultatais, vertinant pareiškėjos pateiktus Pasiūlymus.

Teritorijų planavimo įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį ir stebėsenos atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-21 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir stebėsenos atlikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).

Pagal Aprašo 2 punktą stebėsenos ataskaita suprantama kaip apibendrinantis dokumentas, kuriame pateikiami teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programos, atliktų analizių ir stebėsenos rezultatai, ir pasiūlymai dėl reikalingumo keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Aprašo 18 punkte nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento stebėsenos ataskaitą sudaro: 1) duomenys apie teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo programą; 2) apibendrinanti informacija (išvados, prognozės ir siūlymai). Aprašo 21 punkte įtvirtinta, kad viešinamos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos turi būti patvirtintos planavimo organizatoriaus teisės aktu.

Pagal Aprašo 25 punktą savivaldybės ir vietovės lygmens bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita rengiama ne rečiau kaip kartą per 2 metus ir aprobuojama savivaldybės taryboje ne vėliau kaip iki kitų metų kovo mėn. 1 d. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento stebėsenos ataskaitą sudaro kasmetiniai rodikliai, raidos tendencijos ir pasiūlymai dėl savivaldybės teritorijoje patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo.

Taigi, Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos metu sistemiškai stebimi ir vertinami šio dokumento sprendinių įgyvendinimo kokybiniai ir kiekybiniai aplinkos pokyčiai. Bendrojo plano stebėsenos ataskaitoje išdėstomi atliktos stebėsenos rezultatai, pateikiamos išvados ir reikalingumas keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Stebėsenos ataskaitos 4-1 priedo „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ 63 punkte nurodyta, kad 224 žemės sklypai Račkūnuose patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas RAČ-5-1, RAČ-6-1 ir RAČ-3-4. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad advokatų profesinės bendrijos „Relegal“ pasiūlymas sklypų apimtyje pakeisti mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas atmestas, įvertinus Stebėsenos ataskaitos 1.5.3. Skyriaus „Demografinė situacija ir socialinė infrastruktūra“ išvadą, kad suplanuotose teritorijose gali tilpti virš 1 mln. nuolatinių Vilniaus gyventojų.

Taigi, koreguoti Bendrojo plano sprendinius Račkūnų rajone atsisakyta motyvuojant Stebėsenos ataskaitos 1.5. Skyriaus „Demografinė situacija ir socialinė infrastruktūra“ 3 punkto išvada. Stebėsenos ataskaitos 1.5 Skyriaus „Demografinė situacija ir socialinė infrastruktūra“ 3 punkte nurodyta, kad dėl demografinės padėties pokyčio pastaraisiais metais koreguoti Bendrojo plano sprendinių nėra pagrindo, nes suplanuotose teritorijose gali tilpti virš 1 mln. nuolatinių Vilniaus gyventojų.

Byloje ginčo, kad Račkūnų teritorija, į kurią patenka 224 žemės sklypai, dėl kurių Pasiūlymus pateikė pareiškėją atstovaujanti advokatų profesinės bendrija „Relegal“, yra suplanuota Bendrojo plano sprendiniais, nėra. Stebėsenos ataskaitos 1.5. Skyriaus „Demografinė situacija ir socialinė infrastruktūra“ 3 punkto išvados teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas ir byloje nėra ginčijamas.

Taigi, šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Stebėsenos ataskaitos 4-1 priedo „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ 63 punkte nurodytas atsisakymas tenkinti pareiškėjos pateiktus Pasiūlymus yra pagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo Stebėsenos ataskaitos viešinimo procedūrose. Pareiškėjos pateiktų Pasiūlymų vertinimo rezultatas įformintas Stebėsenos ataskaitos 4-1 priedo „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ 63 punkte. Pareiškėjos pateiktų pasiūlymų įvertinimo įforminimas atitinka Apraše nustatytus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinio ir formos reikalavimus.

Stebėsenos ataskaitą ir jos 4-1 priedą „Pasiūlymai koreguoti VMBP sprendinius (gauti VMSA) ir pasiūlymų įvertinimas“ aprobavo Vilniaus miesto savivaldybės taryba (Aprašo 25 punktas) ir patvirtino planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu ( Aprašo 21 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, veikė pagal savo kompetenciją, Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatų nepažeidė. Tokių pažeidimų pareiškėja nenurodo ir skunde.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos viešinimas, rengimas, pasiūlymų vertinimas reglamentuotas Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatomis. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjos ir atsakovės byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjos skunde ir atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Projects“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.