Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-397/2015

Teisėja Edita Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00531-2014-1

2015 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo L. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d., 159 str., ir paskirtos bausmės: pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo; – pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d. – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką L. K. įskaitytas laikas nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d., t. y. laikas išbūtas suėmime, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiu taip pat nuteistos E. K. ir R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 260 str. 1 d., už tai, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su E. K. ir R. K., organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. 2014 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytu laiku paskambinęs savo žmonai E. K. ir vėliau nepilnametei seseriai R. K., paprašė jų neteisėtai atvežti jam narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytu laiku paskambinęs savo žmonai E. K. bei bendraudamas su ja ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suderino to asmens ir savo žmonos E. K. susitikimą, kad jai būtų perduotos narkotinės medžiagos, nurodydamas savo žmonai E. K. paimti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paketus su narkotinėmis medžiagomis ir kartu su seserimi R. K. paslėpus paketus su narkotinėmis medžiagoms vaginose, 2014-04-15 atgabenti į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją, 3-iąjį sektorių bei perduoti jam pasimatymo metu. Po ko, E. K., vykdydama šiuos nurodymus iš jo nurodytų, bet ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo du paketėlius, iš kurių viename buvo narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė 40,5222 g (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 16,7 %), kitame buvo narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys) 13,1733 g. (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 21,6 %), turėdama tikslą šias narkotines medžiagas pagal L. K. nurodymą 2014-04-15 nugabenti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti jam, šias įgytas narkotines medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) iki 2014-04-15 ryto, tiksliai nenustatyto laiko, kuomet, vieną paketėlį, kuriame buvo narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys) 13,1733 g. (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 21,6 %) E. K. perdavė R. K., o kitą paketėlį kuriame buvo narkotinės medžiagos kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė 40,5222 g (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 16,7 %), tiksliai nenustatytu laiku, pagal jo nurodymą E. K. paslėpė įsikišdama į vaginą, tokiu būdu laikė prie savęs, bei veikdamos kartu atgabeno į (duomenys neskelbtini), pasimatymų biuro patalpą, kambarį Nr. 7, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamos tikslą jas perduoti L. K. šias medžiagas toliau su savimi laikė iki 11.40 val., kol pareigūnėms paklausus ar neturi su savimi draudžiamų daiktų, prisipažino, kad turi su savimi draudžiamų daiktų paslėpusios savo vaginose ir E. K. pateikė pareigūnėms paketą, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė 40,5222 g (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 16,7 %), o R. K. pateikė pareigūnėms paketą, kuriame buvo narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys) 13,1733 g. (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija 21,6 %).

Be to, L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str., už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2014 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytu laiku paskambinęs savo nepilnametei seseriai R. K., pasinaudodamas savo, kaip vyresnio brolio turinčio didesnę patirtį autoritetu, pasiūlė neteisėtai atvežti jam narkotines medžiagas į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įtraukė, ją į narkotinių medžiagų platinimą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize, teisingai kvalifikavo L. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis L. K. ginčija veikos kvalifikavimą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. padarymo aplinkybes, tame tarpe ir L. K. vaidmenį nusikaltimo padaryme, pagrįstai vadovavosi nuosekliais kitų nuteistųjų E. K. ir R. K., liudytojų D. M. ir L. P. parodymais, kurie visiškai atitinka kitus rašytinius bylos įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą ir kt.

Nuteistasis, nesutikdamas su nuosprendžiu, nurodė, kad narkotinių medžiagų siuntimąsi jis organizavo sau, be to, nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota tik kaip pasikėsinimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad vadovaujant L. K., kiti nusikalstamos veikos bendrininkai – E. K. ir R. K. įgijo, gabeno į pataisos namus narkotines medžiagas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas yra alternatyvios ir, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų be to jos yra formalios, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios iš išvardytų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai ar tik iš dalies. Tai yra veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, įgyti, nugabenti ar nusiųsti į paskirties vietą narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl apelianto argumentai, kad jis negavo jam skirtos ir gabentos siuntos, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas (pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.), atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo L. K. apeliacinio skundo motyvu, jog jo padaryta veika atitinka ne BK 260 str. 1 d., o BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, kadangi narkotinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui, o jo asmeniniam naudojimui.

Vertinant nuteistojo L. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str, pagrįstumą, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kur išaiškinta jog BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir bendrininkaujant. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Vienas iš bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, organizatoriumi (LAT 2014-07-03 nutartis Nr. 2K-7-173/2014).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, ko neneigia ir pats nuteistasis L. K., jog jis organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, jis skambino sesei R. K. ir sutuoktinei E. K., prašydamas jų pagelbėti. Sutuoktinės E. K. prašė piniginės pagalbos, tačiau konkrečios jam reikalingos sumos neįvardijo. Finansinės paramos jam reikėjo įsigyti narkotikams, kuriuos ketino vartoti pats. Jis sutuoktinei kalbėjo taip, kaip kad jam pačiam reikėjo. Įkalinimo įstaigoje jis nuolat vartojo „žolę“ ir nuolat ją pirko, o tam reikėjo pinigų, kad galėtų ją įsigyti. Kadangi sutuoktinė jam pasakė, kad pinigų ji neturi ir padėti negali, jis susirado žmogų, kuris jam davė telefono numerį, kuriuo paskambinęs jis susitarė, kad jam gautų narkotikų. Tas žmogus narkotikus pristatė E. K.. Sutuoktinė narkotikus turėjo atnešti eidama pas jį į ilgalaikį pasimatymą. Sutuoktinei nurodė, kad saugiausias ir geriausias būdas narkotikus į pataisos įstaigą įnešti juos įsidedant į vaginą. Taip pat jis sutuoktinei pasakė, kad jai reikės nuvažiuoti į Joniškį paimti perduodamą paketą, kurį reikės įsidėti į vaginą ir jam atnešti į pataisos įstaigą. Taip pat pasakė sesei, kad pastaroji nueitų pas E. K., kuri jai (R. K.) viską paaiškins. 2014 m. balandžio mėnesį sesuo neplanavo važiuoti į pasimatymą su juo, važiavo tik dėl to, kad jam reikėjo pagalbos. Sesei užsiminė, kad reikės įsidėti ir ateiti į pataisos namus, tačiau visko sesei nenorėjo pasakoti, todėl nurodė nueiti pas E. K., kuri viską ir papasakos.

Šios nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtino, jog L. K. parengė nusikalstamos veikos planą ir jį vykdė nuo narkotikų suradimo, pristatymo nusikalstamos veikos bendrininkėms iki jų gabenimo organizavimo į (duomenys neskelbtini)teritoriją ir jam vadovavo. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšį, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų, ypač L. K. veiksmų pobūdį ir vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytų bei aukštesniojo teismo patikrintų aplinkybių kontekste, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog L. K. organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėtos nepažeidžiant BPK 20 str. nuostatų .

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su L. K. už BK 24 str. 4 d. 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Apylinkės teismas nepažeidė BK 54 str. 2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, į tai, kad L. K. buvo šio nusikaltimo organizatorius. Bausmė atitinka bausmių tikslus ir yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl, skiriant bausmę L. K., įstatymas buvo taikytas tinkamai.

Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.