- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- eI-607-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01926-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- R. V.
- Pareiškėjas
- Varėnos rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. V., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Varėnos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. V. (toliau – atsakovė) 131,83 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir 22,99 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, kad atsakovei R. V. Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje bendros nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir įtraukta į pareiškėjos tvarkomą vietinės rinkliavos mokėtojų registrą bei jai kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
Teigia, kad atsakovei 2016 – 2018 m. buvo teikiami mokėjimo pranešimai ir raginimai dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo, tačiau ji vietinės rinkliavos nesumokėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.
Pažymi, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti pareigą mokėti vietinę rinkliavą, nuo tokios pareigos jis gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, kad asmuo laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju nepaisant to, jog komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos jam nebuvo teikiamos, atliekų jis neturėjo ar konteineris joms šalinti nebuvo skirtas.
Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų dėl kurių atsakovė galėtų atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą arba norminių teisės aktų, kurių pagrindu nuo vietinės rinkliavos mokėjimo atsakovė būtų atleista. Todėl egzistuoja visos sąlygos ir įrodymai, kad minėtą vietinę rinkliavą prašoma priteisti teisėtai ir pagrįstai.
Atsakovė R. V. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 131,83 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., priteisimo iš atsakovės.
Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. lapkričio 16 d. išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: ¼ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovei 2016 – 2018 m. buvo siunčiami mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovė ginčo laikotarpiu jų neapmokėjo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas); Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII- 634 (redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.).
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 punktas). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir gyventojus, kurių aprūpinimo atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis negali užtikrinti savivaldybė (Nuostatų 9 punktas). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 26 punktas). Vietinė rinkliava turi būti sumokama bankuose ar pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslaugomis arba pašto skyriuose per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 29 punktas).
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII- 634 (toliau – Nauji nuostatai). Minėtais nuostatais rinkliava nustatoma visiems Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje (3 punktas). Naujų nuostatų 6.6 punkte nurodyta, jog rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Rinkliavos dydžius tvirtina Savivaldybės taryba (8 punktas). Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje naujoje Nuostatų redakcijoje pareiškėjui suteiktos teisės ir pareigos administruoti rinkliavos sumokėjimą, teikti mokėjimo pranešimus rinkliavos mokėtojams (6.8 punktas, 20 punktas, 58 punktas) atlikti teisminį ir neteisminį nesumokėtų rinkliavų išieškojimą (34 ir 35 punktai) išliko. Minėtų nuostatų 26 punkte buvo nustatyta, kad rinkliava sumokama į Administratoriaus (mokėjimo pranešime nurodytą) surenkamąją banko sąskaitą, iš kurios lėšos pervedamos į Savivaldybės biudžetą, o pagal nuo 2018 m. sausio 30 d. įsigaliojusią Nuostatų 26 punktą redakciją rinkliava sumokama į Varėnos rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą.
Surinkti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė skunde minimu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, savininkė, todėl pagal Nuostatų 4 punktą ir Naujų nuostatų 6.6 punktą atsakovė yra tinkama vietinės rinkliavos mokėtoja. Šias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė skunde minimu laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nereagavo į įspėjimą, todėl pagrįstai susidarė pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, imperatyviai pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu - asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai suponuoja pagrindą išvadai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (ABTĮ 56 straipsnis). LVAT minėtoje nutartyje taip pat akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas paminėtiems asmenims nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje (teršėjas moka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 79 punkto nuostatomis. Sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio reikalavimais savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Kaip jau buvo paminėta, pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant ginčui aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali ir Europos sąjungos teisminių institucijų praktika.
Anksčiau paminėtos 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB Dėl atliekų 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti atliekų turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni atliekų turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai. Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos iš esmės atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. ETT, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a) punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (ETT 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 punktas), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (ETT 2008 m. birželio 24 d. Didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.), LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1765/2013 ir kt.).
Remiantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22,99 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš teismui pateiktų 2018 m. lapkričio 2 d. išrašo iš Paslaugų teikimo sutarties ir 2019 m. balandžio 24 d. Paslaugų suteikimo akto bei 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1818 matyti, jog už prašymo parengimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo advokato padėjėjui sumokėta 22,99 eurų suma. Pažymėtina, jog priteistina suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra iš esmės pagrįstas ir patenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Varėnos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės R. V. 131,83 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.
Priteisti iš atsakovės R. V. pareiškėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos naudai 22,99 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.