Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-9-277/2013

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-03
Bylos Nr.: 2-9-277/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00282-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algirdas Baliulis
Ieškovas: J. L. M., D. T., V. T.
Atsakovas: P. A. M.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. G., J. B.

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-9-277/2013Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00282-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.5.; 116.1. (S)

IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovams J. L. M., D. T. ir V. T., ieškovų atstovui advokatui L. G., atsakovui P. A. M., atsakovo atstovei advokatei I. N., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. R., trečiajam asmeniui M. G. ir trečiajam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. L. M., D. T., F. S., V. T., A. T. ir M. O. V. ieškinį P. A. M. dėl žemės sklypų ribos ir servitutų nustatymo ir P. A. M. priešieškinį dėl žemės sklypų ribos ir servitutų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, M. G. ir J. B.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad Ignalinos rajono savivaldybėje, Linkmenų kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,71 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Greta yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis 3,95 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Sklypai turi bendrą ribą, dėl kurios šalys nesutaria. Ieškovų užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Matavimo studija“ atliko ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo planą. Atsakovas su kadastrinių matavimų rezultatais nesutinka, nes mano, kad jie atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl, kad pagal tuos matavimus jo žemės sklypas sumažėja nuo 3,95 ha iki maždaug 3,25 ha ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai patenka į ieškovų žemės sklypą. Mano, kad atsakovo prieštaravimai nepagrįsti, nes netrukdomą ieškovui priklausančių statinių naudojimą užtikrina numatyti servitutai, suteikiantys teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, o žemės sklypo sumažėjimas, viršijantis leistiną paklaidą, atsakovui turės būti kompensuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Prašo ieškinį patenkinti. Nustatyti žemės sklypų ribą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtą planą M 1:2000 ir nustatyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus, suteikiančius teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nes mano, kad kadastriniai matavimai ieškovų užsakymu atlikti nesivadovaujant teisės aktų reikalavimasis ir teritorijų planavimo dokumentais: Linkmenų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, laikinuoju žemės sklypo planu ir žemės sklypų lauko brėžiniais (abrisais). Anksčiau pažymėta bendra žemės sklypų riba pagal pateiktą planą perkelta į kitą vietą, todėl ieškovų žemės sklypas padidėjo, o jo žemės sklypas sumažėjo ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, net ir gyvenamasis namas, patenka į ieškovų žemės sklypą. Prašo patenkinti priešieškinį ir nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal J. B. įmonės atliktus kadastrinis matavimus ir parengtą žemės sklypo planą M 1:1000. Mano, kad šis planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant ne į vienos, o į abiejų šalių interesus. Pagal šį planą šalims priklausantys gyvenamieji namai yra šalims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, o ūkinių pastatų tinkamam naudojimui nustatomi neatlygintini servitutai. Atsakovų žemės sklype prašo nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, kad galėtų patekti prie savo rūsio ir šulinio, esančių ieškovų žemės sklype, ir prie savo ūkinių pastatų, esančių jo žemės sklype. Kelio servitutą prašo nustatyti esamo kelio į sodybą vietoje. Nustačius tokį kelio servitutą, ieškovų interesai nebus pažeisti, nes tuo keliu daugelį metų jau naudojasi ir ieškovai, ir atsakovas. Įrenginėti kitą kelią būtų sudėtinga, nes sklypas apribotas keliu, įrengti kelio grioviai, nustatyta kelio apsaugos zona. Įrenginėti kitą kelią ir neprotinga, nes jau yra šalių daug metų bendrai naudojamas kelias.

Šalies argumentai

Ieškovai priešieškinio nepripažįsta ir siūlo jį atmesti, nes mano, kad J. B. individualios įmonės parengtame žemės sklypo plane nurodyta bendra žemės sklypų riba neatitinka anksčiau paženklintos ribos, todėl šis planas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, numatančiai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Be to, siūloma riba neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, nes žemės sklypo dalis, kurioje yra ieškovų pastatai, patenka į atsakovo žemės sklypą. Todėl toks žemės sklypų ribų nustatymas yra ne tik neteisėtas, bet kartu pažeidžia ieškovų teises, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė mano, kad ieškovų reikalavimas nustatyti šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bendrą ribą pagal ieškovų pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtą planą prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 4 punkto nuostatams dėl namų valdų naudojamų žemės sklypų formavimo, nes į ieškovų žemės sklypą patenka atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, todėl atliekant kadastrinius matavimus buvo privalu vadovautis Linkmenų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, laikinuose žemės sklypų planuose ir lauko matavimo brėžiniuose (abrisuose) pateikta informacija. Iš šių dokumentų seka, kad pirmiau 1993 m. balandžio 26 d. vietovėje buvo paženklintas M. T. sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas dabar yra atsakovas, o vėliau 1995 m. rugsėjo 26 d. – A. T. sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), dabar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovams. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise nurodyta, kad nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki rytinės sklypo ribos pietinio taško yra 90 metrų. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise nurodyta, kad nuo to paties stabilaus vietovės objekto iki vakarinės sklypo ribos pietinio taško yra 85 metrai. Toks atstumas nurodytas ir laikinajame šio žemės sklypo plane. Faktiškai tarp šalių ir vyksta ginčas tik dėl jų sklypus skiriančios ribos pietinio taško, nes dėl šios ribos šiaurinio taško ginčo nėra. Trečiojo asmens atstovė mano, kad reikėtų vadovautis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise esančiais duomenimis, nes šis sklypas vietovėje buvo paženklintas pirmiau. Kadastro žemėlapyje pažymėta sklypų bendra riba negali būti vertinama kaip aiški riba, nes ji pažymėta remiantis preliminariais matavimais ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintus Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninius reikalavimus gali turėti paklaidą net iki 20 metrų. Kad uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtame plane pavaizduotas ne toks sklypas, koks buvo paženklintas vietovėje 1995 metais, rodo ir ta aplinkybė, kad sklypo ribas 1995 metais ženklino keturi riboženkliai, o pateiktame plane žemės sklypo ribos ženklinamos jau penkiais riboženkliais. Pažymėjo, kad 2008 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu nustatyta, kad šio žemės sklypo riboženklis, plane pažymėtas Nr. 8, yra bendras su ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos pietiniu tašku. Ieškovai su tokiais kadastrinių matavimų rezultatais sutiko ir tai patvirtino parašais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų parodymo-paženklinimo akte. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtą planą ieškovų žemės sklypo rytinės ribos pietinis taškas pasislinko nuo paminėto riboženklio į vakarus per keliolika metrų, o tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimams. Mano, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, nustatantis bendrą šalims priklausančių žemės sklypų ribą, yra priimtinesnis, labiau atitinka sklypų abrisuose ir kadastro žemėlapyje nurodytą sklypų ribą, nes abiejų sklypų abrisuose nurodyto atstumo nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki šalių sklypus skiriančios ribos pietinio taško 5 metrų skirtumas dalijamas per pusę. Taip labiau atsižvelgiama į abiejų šalių interesus ir gyvenamieji namai patenka į kiekvienos iš šalių žemės sklypą.

Trečiasis asmuo M. G. paaiškino, kad pagal ieškovų užsakymą atliko kadastrinius matavimus 3,71 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono savivaldybės, Linkmenų kadastrinėje vietovėje, Krivasalio kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypą matavo nuo esančių riboženklių, žyminčių sklypo vakarinę ribą, kuriuos plane pažymėjo numeriais 1, 5, 4. Riboženklių, žyminčių sklypo rytinę ribą, parengtame sklypo plane pažymėtų numeriais 2 ir 3, vietą nustatė pagal sklypo laikinajame plane ir lauko matavimo brėžinyje (abrise) esančius duomenis. Nustatant sklypo ribas nebuvo atsižvelgta į pirmiau žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais nustatytą ir šio sklypo kadastrinių matavimų plane riboženkliu Nr. 8 pažymėtą riboženklį, nes tai pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus neprivaloma. Kadastriniais matavimais išmatuotame sklype yra statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso ne šio žemės sklypo savininkams, todėl numatė servitutus, suteikiančius teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype. Mano, kad gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teisės dėl kadastriniais matavimais nustatytų ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), ribų nepažeistos, nes jam nuosavybės teise priklausančių statinių tinkamam naudojimui numatyti servitutai, o jo sklypo ploto sumažėjimas, viršijantis teisės aktais nustatytą galimą paklaidą, bus kompensuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo J. B. paaiškino, kad pagal atsakovo užsakymą atliko kadastrinius matavimus 3,95 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono savivaldybės, Linkmenų kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai, 2008 metais, atliko kadastrinius matavimus gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu nustatė, kad šio žemės sklypo riboženklis, plane pažymėtas Nr. 8, yra bendras su ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos pietiniu tašku. Ieškovai su tokiais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų rezultatais sutiko ir tai patvirtino parašais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų parodymo-paženklinimo akte. Šio žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su bylos šalims priklausančių žemės sklypų pietinėmis ribomis. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinę ribą matavo nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio, pažymėto riboženkliu, kuris žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. 7. Šis riboženklis yra bendras žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje riboje riboženklio, žyminčio ieškovų ir atsakovo žemės sklypų pietinę ribą, nebuvo. Vėliau ieškovai užsakė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, bet, sužinoję jo nuomonę apie tai, kur pagal teritorijų planavimo dokumentus yra riba, žyminti ieškovų ir atsakovo žemės sklypus, paslaugų atsisakė. Vykdydamas atsakovo užsakymą vadovavosi šalių žemės sklypų abrisuose nurodytais duomenimis. Šiuose dokumentuose bendros sklypų ribos pietinis taškas nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio, pažymėto riboženkliu, nurodytas skirtingai: ieškovų žemės sklypo abrise 85 metrai; atsakovo žemės sklypo abrise - 90 metrų, todėl plane pažymėjo šių duomenų vidurkį – 87,50 m ir ribą iki taško šiaurinėje pusėje nubrėžė taip, kad riba neitų per šalims nuosavybės teise priklausančius statinius. Ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų tinkamam naudojimui numatė servitutus atsakovo žemės sklype, suteikiančius svetimam statinio naudotojui naudoti statinius, stovinčius žemės sklype, ir kelio servitutą ieškovų žemės sklype, suteikiantį atsakovui teisę patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatuoja, jog bylos esmė tokia:

Šalims nuosavybės teise priklauso turintys bendrą ribą žemės sklypai, esantys Ignalinos rajono savivaldybės Krivasalio kaime, Linkmenų kadastrinėje vietovėje: ieškovams – 3,71 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. žemėtvarkos projekte 91; atsakovui – 3,95 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. žemėtvarkos projekto plane 37 (T.1,b.l. 23, 136, 143). Abu sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Žemės reformos žemėtvarkos projekto plane abiejuose sklypuose pažymėtos namų valdos (T.1, b.l. 31, 136). Pagal įrašus nekilnojamojo turto registre ieškovams J. L. M., D. T., F. S. ir V. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise skirtingomis dalimis priklauso: gyvenamasis namas, garažas, daržinė, pirtis, sandėlis, lauko tualetas ir 1/2 šulinio (T.1,b.l. 25-27). Atsakovui nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, kiemo rūsys, daržinė, tvartas, lauko tualetas ir 1/2 šulinio (T.1, b.l. 209-212). Šalims priklausantys ūkiniai pastatai - dvi daržinės, garažas, tvartas ir sandėlis yra po vienu stogu (T.1, b.l. 34, 193). Kadastro žemėlapyje bendra sklypų riba pažymėta taip, kad eina per ieškovams priklausantį pastatą – pirtį ir atsakovui priklausantį rūsį (T.2,b.l.19). Šalių užsakymu skirtingi specialistai atliko sklypų kadastrinius matavimus, nustatė ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bet sklypų planuose bendra riba nustatyta skirtingose vietose (T.1, b.l.28, 121). Dėl to tarp šalių kilo ginčas: ieškovai siekia šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bendrą ribą nustatyti taip, kad visi atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai būtų ieškovų žemės sklype ir sklypui nustatyti servitutai, suteikiantys svetimam statinių naudotojui teisę naudoti sklype esančius statinius; atsakovas nori žemės sklypų ribą nustatyti taip, kad jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir dalis ūkinių pastatų (daržinė ir tvartas) bei dalis ieškovams nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų (daržinė, garažas ir sandėlis) būtų jo žemės sklype ir sklypui nustatyti servitutai, suteikiantys teisę svetimam statinių naudotojui naudoti šiame sklype stovinčius statinius ir kelio servitutas ieškovų žemės sklype, suteikiantis atsakovui teisę patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių – rūsio, šulinio, tvarto ir daržinės.

Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010) kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. Šių dviejų ribų nustatymo būdų tarpusavio santykis reguliuojamas Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Šioje byloje abi sąlygos yra: šalys dėl bendros sklypų ribos nesutaria; bendra sklypų riba neaiški, nes preliminarių matavimų pagrindu kadastro žemėlapyje pažymėta riba eina per statinius (tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktui, numatančiam, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas), o pagal kadastrinių matavimų rezultatus sudarytuose sklypų planuose bendra riba nurodoma skirtingai. Esant tokioms aplinkybėms ginčas turi būti išspręstas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, todėl atliekant kadastrinius matavimus buvo privalu vadovautis Linkmenų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, laikinuose žemės sklypų planuose ir lauko matavimo brėžiniuose (abrisuose) pateikta informacija. Iš šių dokumentų seka, kad pirmiau 1993 m. balandžio 26 d. vietovėje buvo paženklintas M. T. sklypas (T.2, b.l.9-11), žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.136), kurio savininkas dabar yra atsakovas, o vėliau 1995 m. rugsėjo 26 d. – A. T. sklypas (T.2,b.l.12-14), žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.31), dabar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ieškovams. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise nurodyta, kad nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki rytinės sklypo ribos pietinio taško yra 90 metrų, bet laikinajame šio žemės sklypo plane (T.1, b.l.136) tas atstumas nenurodytas. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise nurodyta, kad nuo to paties stabilaus vietovės objekto iki vakarinės sklypo ribos pietinio taško yra 85 metrai. Toks atstumas nurodytas ir laikinajame šio žemės sklypo plane (T.1, b.l.31). Faktiškai tarp šalių vyksta ginčas tik dėl jų sklypus skiriančios ribos pietinio taško, nes šios ribos šiaurinio taško vieta pagal abiejų sklypų kadastrinių matavimų planus beveik sutampa. Teismas mano, kad pirmenybė teiktina sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise esantiems duomenimis, nes šis sklypas vietovėje paženklintas pirmiau. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas (T.2,b.l.9-10) patvirtina, kad sklypo ribos paženklintos keturiais riboženkliais. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas (T.2,b.l.12-13) patvirtina, kad dviem riboženkliais buvo paženklinta tik rytinė sklypo riba (gretimybėje su asmenine žeme), o vakarinė riba (gretimybėje su ūkininkės M. T. žeme) buvo nustatyta anksčiau. Taigi atstumas nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki šalių sklypus skiriančios ribos pietinio taško abiejuose abrisuose turėtų būti vienodas, bet taip nėra, nes sklypo Nr. 37 abrise tas atstumas 90 metrų, o sklypo Nr. 91 abrise 85 metrai. Taip galėjo atsitikti dėl kurio noras iš abrisų sudarytojų padarytos matavimo klaidos arba dėl to, kad riboženklis po jo pastatymo 1993 metais ženklinant sklypą Nr. 37 iki sklypo Nr. 91 ženklinimo 1995 metais buvo perkeltas 5 metrus į vakarus, nes 1995 metais žymint vietovėje ieškovų žemės sklypą 1993 metais pastatytų riboženklių vieta nebuvo keičiama. Sklypą ženklino 4 riboženkliai - du naujai pastatyti, žymintys rytinę ribą, ir du pirmiau, ženklinant M. T. žemės sklypo ribas, pastatyti, žymintys vakarinę ribą (T.2,b.l.12-14). Uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtame plane atstumas nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki šalių sklypus skiriančios ribos pietinio taško dar labiau (maždaug iki 75 metrų) sumažintas (T.2, b.l.19). Teismas mano, kad specialistai, atliekantys ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo atsižvelgti ne tik į šio žemės sklypo abriso ir laikinojo plano duomenis, bet ir į gretimo (atsakovo) žemės sklypo abriso duomenis. Sprendimas matuoti sklypą nuo esamo riboženklio, kuris kadastrinių matavimų plane (T.1, b.l. 18) pažymėtas Nr. 4, nepriimtinas, nes net ne specialistui akivaizdu, kad šis riboženklis neatitinka duomenų, esančių žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, laikinajame žemės sklypo plane ir žemės sklypų abrisuose. Jis yra akivaizdžiai mažesniu atstumu nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio, nei parodyta laikinajame žemės sklypo plane ir žemės sklypų abrisuose. Laikinuosiuose žemės sklypų planuose ir abrisuose ginčytina riba pažymėta dviem riboženkliais kaip tiesi linija, o uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtame žemės sklypo plane ji žymima jau trimis riboženkliais, bet riboženklis, kadastrinių matavimų plane (T.1, b.l. 18) pažymėtas Nr. 5, laikinajame žemės sklypo plane ir žemės sklypų abrisuose net nepažymėtas. Tai rodo, kad sudarant planą nesivadovauta nei žemės sklypų abrisais, nei laikinaisiais žemės sklypų planais ir pateiktame kadastrinių matavimų plane pažymėtas ne toks sklypas, koks buvo paženklintas vietovėje 1995 m. rugsėjo 26 d. Tokia išvada darytina ir dar dėl vienos aplinkybės. 2008 metais buvo atlikti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Pagal matavimus sudarytas žemės sklypo planas ir surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (T.2,b.l.16-18). Šio žemės sklypo šiaurinė riba yra bendra su šalių sklypų pietinėmis ribomis ir iš dalies su ieškovų sklypo rytine riba. Pažymėtina, kad ieškovai dalyvavo nustatant šio žemės sklypo ribas ir pastabų dėl nustatytų sklypo ribų neturėjo (T.2, b.l.16), o pagal sklypo planą dalis ieškovų sklypo rytinės ribos yra bendra su šiuo sklypu ir plane nurodytas riboženklis Nr.8 sutampa su ieškovų sklypo rytinės ribos pietiniu tašku (T.2,b.l.17-18). Sugretinus šiame plane esančius duomenis su šalių sklypų abrisuose esančiais duomenimis (T.2, b.l. 11,14), vertinant, kad pirmesniame sklypo Nr.37 abrise atstumas nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki šalių sklypus skiriančios ribos pietinio taško nurodytas teisingai (90 metrų), laikytina, kad, atliekant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, šio sklypo šiaurinės ribos, bendros su ieškovų sklypų pietinėmis ribomis, ilgis nustatytas teisingai – pagal sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ribos ilgis 254,93 m, o pagal šalių sklypų abrisus (Žemėtvarkos projekto plano numeriai 37 ir 91, kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 255 m (90 m + 165 m). Bet ieškovų pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Matavimo studija“ parengtame plane ieškovų sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ribos pietinis taškas, pažymėtas riboženkliu Nr.3 (T.2, b.l.19), nesutampa su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodytu riboženkliu Nr. 8 ir yra pasislinkęs į vakarus keliolika metrų. Tai neatitinka reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkto, numatančio, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau kadastriniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Teismas konstatuoja, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, nustatantis bendrą šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribą, yra priimtinesnis, nes labiau atitinka sklypų abrisuose ir kadastro žemėlapyje nurodytą sklypų ribą ir įstatymo nuostatas (Civilinio kodekso 4.45 straipsnis), susijusias su žemės sklypų ribų nustatymu, nes abiejų sklypų abrisuose nurodyto atstumo nuo stabilaus vietovės objekto – 18 metrų pločio kelio iki šalių sklypus skiriančios ribos pietinio taško skirtumas 5 metrais (90 m – 85 m) dalijamas per pusę ir nustatomas atstumas 87,50 m (T.1,b.l. 125). Dėl šalims nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų ypatumų (dvi daržinės tvartas, garažas ir sandėlis yra po vienu stogu) sklypo riba negali būti nustatyta taip, kad kiekvienai šaliai priklausantys paminėti ūkiniai pastatai būtų tik tos šalies žemės sklype. Šie ūkiniai pastatai gali būti tik kurios nors vienos šalies žemės sklype. Teismas sprendžia, kad pagal atsakovo siūlomą planą labiau atsižvelgiama į abiejų šalių interesus, nes pagrindiniai namų valdos objektai - gyvenamieji namai - yra kiekvienos iš šalių žemės sklype. Teismas atmeta ieškovų atsiliepime į priešieškinį (T.1,b.l.157-158) išdėstytą teiginį, kad atsakovo siūloma riba, kai dalis ieškovams nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų patenka į atsakovo žemės sklypą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes nėra pagrindo spręsti, kad ieškovų siūlymas nustatyti ribą taip, kad visi atsakovo statiniai (taip pat ir gyvenamasis namas) būtų ieškovų žemės sklype labiau atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nustačius sklypų ribą pagal atsakovo pateiktą planą, dalis ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų - garažas, daržinė, sandėlis ir lauko tualetas, pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (T.1,b.l.25-27) ir statinių išdėstymo plane (T.1, b.l. 34) pažymėti indeksais 2I1/m, 3I1/ž, 6I1/ž ir v, patenka į atsakovo žemės sklypą, todėl, siekiant užtikrinti šių statinių tinkamą naudojimą, žemės sklype, kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) turi būti nustatyti servitutai, suteikiantys teisę svetimam statinių naudotojui naudoti žemės sklype stovinčius statinius (Civilinio kodekso 4.111 straipsnis). Atsakovui nuosavybės teise priklausantis kiemo rūsys ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis šulinys, statinių išdėstymo plane (T.1, b.l.193) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (T.1,b.l. 209-212) pažymėti indeksais 2I0/b ir k, patenka į ieškovų žemės sklypą. Atsakovas prašo nustatyti ieškovų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) kelio servitutą, kad galėtų patekti į savo kiemo rūsį, prie šulinio ir į jam nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus – daržinę ir tvartą, statinių išdėstymo plane (T.1,b.l.193) pažymėtus indeksais 4I1/ž ir 5I1/m. Šių ūkinių pastatų vartai yra rytinėje sienoje, todėl į juos patenkama nuo ieškovų sklypo pusės. Mano, kad toks kelio servituto nustatymas praktiškai neribos ieškovų, kaip žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų teisių, nes tą žemės sklypo dalį, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, patys atsakovai naudoja kaip kelią patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Abi šalys daugelį metų tuo keliu bendrai naudojasi, todėl įrenginėti dar vieną kelią atsakovo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų neprotinga. Atsakovo reikalavimas dėl kelio servituto tenkinamas. Servitutas būtinas, kad atsakovas galėtų patekti į savo kiemo rūsį, prie šulinio ir į ūkinius pastatus. Tokio servituto nustatymas praktiškai nesuvaržo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų teisių, nes jie patys tą dalį žemės sklypo, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, naudoja kaip kelią patekti prie savo pastatų, o pagal Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 4 dalį servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį. Šalys daug metų tą kelią bendrai naudoja patekti prie savo statinių. Dar vieno kelio įrengimas negalėtų būti laikomas normaliomis sąnaudomis ir prieštarautų protingumo principui, todėl kelio servitutas turi būti nustatytas (Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalis). Servitutai nustatomi abiejuose šalims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Servitutų nustatymas praktiškai nepakeis faktinio žemės sklypų naudojimo ir nuostolių dėl servitutų nustatymo šalys nepatirs, todėl nustatomi neatlygintini servitutai.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visas ribas, bet teismas nagrinėjo ginčą tik dėl vienos sklypo ribos, kuri yra bendra su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl priešieškinis tenkinamas iš dalies ir nustatomos ne visos sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o tik bendra riba su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kurias, pagal pateiktus dokumentus, sudaro atsakovo sumokėtas 286 Lt žyminis mokestis ir 5250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Atsakovo atstovė advokatė I. N. parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir priešieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose – 2012 m. gruodžio 19 d., atstovavimo laikas 1 val.; 2013 m. vasario 21 d., atstovavimo laikas 1 val. ir 2013 m. kovo 14 d., atstovavimo laikas 5 val. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už atsiliepimo parengimą yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 2400 Lt (3×800=2400); už tripliko parengimą 1,75 MMA arba 1487 Lt (1,75×850=1487,50); už priešieškinį 3 MMA arba 2550 Lt (3×850=2550). Už vieną atstovavimo valandą teisme 2012 m. gruodžio 19 d. - 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 127,50 Lt (850×0,15=127,50). Už šešias atstovavimo valandas 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 14 d. 900 Lt (1000×0,15×6=900). Vadovaujantis Rekomendacijų 3 punktu nepriteisiamos advokato atvykimo į teismo posėdį 2013 m. vasario 21 d. ir 2013 m. kovo 14 d. išlaidos – 700 Lt. Likusi dalis atsakovo patirtų 4550 Lt (5250-700=4550) išlaidų advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl gali būti priteista (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš viso atsakovui priteisiama iš ieškovų 4836 Lt bylinėjimosi išlaidų (286+4550).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 62,34 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš ieškovų J. L. M., D. T., F. S., V. T., A. T. ir M.O. V..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Ignalinos rajono savivaldybės Linkmenų seniūnijos (duomenys neskelbtini), ribą, J. B. įmonės 2012 m. rugpjūčio 20 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:1000 (planas yra sprendimo priedas) pažymėtą taškais 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 8 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 9 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 10 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 11 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 12 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 13 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 14 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 15 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini).

Nustatyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), neatlygintinus servitutus – teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype:

1) 43 m² ploto J. B. įmonės 2012 m. rugpjūčio 20 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:1000, pažymėtą indeksu S1, taškais 11,12,16,17, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 11 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 12 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 16 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 17 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini);

2) 168 m² ploto J. B. įmonės 2012 m. rugpjūčio 20 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:1000, pažymėtą indeksu S2, taškais 13, 14, 18, 19, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: 13 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 14 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 18 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 19 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini).

Nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), 533 m² ploto neatlygintiną kelio servitutą (servituto naudotojas P. A. M.) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus, J. B. įmonės 2012 m. rugpjūčio 20 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:1000, pažymėtą indeksu S3, taškais 9, 10, 11, 12, 13, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, kurių koordinatės valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje yra: Nr. 9 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 10 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 11 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 12 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 13 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 26 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 27 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr.28 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 29 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 30 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 31 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 32 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini); Nr. 33 x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. L. M., D. T., F. S., V. T., A. T. ir M. O. V. lygiomis dalimis P. A. M. naudai 4836,00 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. L. M., D. T., F. S., V. T., A. T. ir M. O. V. lygiomis dalimi į valstybės biudžetą 62,34 Lt (šešiasdešimt du litus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis