- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- Iv-119-505/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00666-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Asociacija Medžiotojų klubas „Raigardas“
- Atsakovas
- Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- Druskininkų savivaldybės administracijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Vitalijui Sosunovičiui,
nedalyvaujant atsakovo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui bei Asociacijos Medžiotojų klubas „Raigardas” atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Asociacija Medžiotojų klubas „Raigardas“, dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. N9-2, išieškoti 2100,00 Lt iš turto, kaip nepagrįstą ir neteisėtą (I t., b.l. 4-14, 35-37).
Šalies argumentai
Skunde, patikslintame skunde (I t., b. l. 4-14, 35-37 ) nurodė bei teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau- Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2010 m. lapkričio 17 d. atliko Druskininkų savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimą ir surašė savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktą (toliau –Aktas), kuriame nurodė, kad Druskininkų savivaldybė, vykdydama Druskininkų savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonę „Finansinė parama miško savininkams, naudotojams ir valdytojams, įgyvendinantiems medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencijos priemones ir kartografinės bei kitos medžiagos, reikalingos medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų pakeitimo projektams parengti įsigijimui" 2 100 Lt programos lėšų panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau- Įstatymas) 4 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Pareiškėja skunde nurodo, jog šiuo metu yra surašyti du patikrinimo dėl Druskininkų savivaldybės 2009 metų aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo aktai su skirtingomis išvadomis. Tokie Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai sukelia netikrumą ne tik savivaldybei, bet ir medžiotojų klubams, įgyvendinantiems prevencines priemones. Pažymėtina ir tai, kad minėta institucija eilę metų atlikdavo aukščiau minėtos programos lėšų naudojimą, tačiau jokių pastabų dėl netinkamo lėšų naudojimo nepateikdavo. Be to, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, surašydamas patikrinimo aktą užfiksavo galimus pažeidimus, nenustatė jokių įpareigojimų pareiškėjui, o nustatė faktinę aplinkybę dėl galimų pažeidimų. Aktas iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų: akte nurodomi pažeidimai, tačiau neįvardinta, kokie konkretūs principai buvo pažeisti, taikomos poveikio priemonės nenurodytos (Akte nurodomas siūlymas), nėra pateikti motyvai dėl sankcijų taikymo, taip pat Akte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų bei nenurodyta Akto apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau- Aplinkos ministerija) 2010 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (9.2)-D8-11439 iš esmės taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų: administracinis aktas neadresuotas tiesioginiam administracinio akto adresatui (t.y. Druskininkų savivaldybei, kuriai pateikta tik kopija), kuris tiesiogiai dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, kurio teisėms ir pareigoms šis aktas turi įtakos, kurio šiuo aktu pažeidžiamos teisės ir yra pagrindas kreiptis į teismą ginant šias teises; raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nenurodyti motyvai dėl taikomų poveikio priemonių; rašte nurodomi pažeidimai, tačiau neįvardinta, kokie konkretūs principai buvo pažeisti, taip pat akte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų bei nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėja nesutinka su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Akte nurodyta išvada, jog medžioklės būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 12 p. nurodoma, kad miško naudotojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie miškų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę. Šio įstatymo 10 str. 2 d. nurodomos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisės naudotis mišku ir jo ištekliais, t.y. miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. įtvirtinta, kad medžioklės plotai tai žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama. Medžioklės plotų naudojimas - medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus nuo neteisėto naudojimo. Medžioklės plotų naudotojas - fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti tai dokumentas, kuris Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Medžioklės plotų vienetas - vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo nustatyta tvarka ir, kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Taip pat Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbą medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygoms gerinti, retų ir nykstančių medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonėms ir kitiems šiuose teisės aktuose numatytiems tikslams. Ši nuostata atitinka Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. nuostatą ir kitas minėtojo įstatymo nuostatas. Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. nurodyta kam specialiosios lėšos yra naudojamos. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad medžioklės plotai yra miško plotai, o medžioklės plotų (miško plotų) naudojimas, t. y. medžiojimas, yra viena iš miško naudojimo rūšių. Todėl asmenys, turintys teisės aktų numatytus dokumentus, leidžiančius medžioti tam tikrame medžioklės plotų vienete, yra teisėti miško naudotojai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau bei sistemiškai ir nuosekliai vertinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo bei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatas, darytina išvada kad medžiotojų klubai, būreliai ir kitokios asociacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete yra medžioklės plotų naudotojai, t.y. ir miško naudotojai. Apie tai, kad medžiotojų klubas „Raigardas" yra miško naudotojas patvirtina ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2003 m. birželio 23 d. išdavęs leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžioklės plotų naudotojui „Raigardo" medžiotojų būreliui. Pažymėtina tai, kad būtent medžiotojų būreliai ir medžiotojai įgyvendina žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui ir gerinti medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Medžiotojų klubas „Raigardas" eilę metų įgyvendina žalos prevencijos priemones. Atitinkamai eilę metų Druskininkų savivaldybė ataskaitas už programos lėšų panaudojimą teikdavo Aplinkos ministerijai ir jokių pastabų negaudavo. Darytina išvada, kad Aplinko ministerija vienašališkai ir be įstatymų tam suteikto pagrindo ėmė kitaip aiškinti teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nei jos nuostatai, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju, jokiais objektyviais duomenimis ar faktais skundžiamas aktas pagrįstas nebuvo, o taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos, todėl skundžiamas aktas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau- Alytaus apskrities VMI) atsiliepimu į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į askundą (I t., b. l. 44-45) nurodė, jog nuo 2011 metų sausio 1 dienos įsigaliojusi Įstatymo 4 str. 4 d. redakcija numato, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso nustatyta tvarka. Ne ginčo tvarka išieškotos lėšos pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtos nuostatos dėl lėšų išieškojimo tvarkos laikytinos procesinėmis teisės normomis, Alytaus apskrities VMI nuomone paminėta tvarka taip pat turi būti išieškomos ir ne pagal tikslinę paskirtį panaudotos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, dėl kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją iki 2010 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos teikimas (prašymas) išieškoti ne pagal paskirtį panaudotas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas yra privalomas Alytaus apskrities VMI, t. y. valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės neatlikti išieškojimo veiksmų prašomų išieškoti lėšų atžvilgiu. Tai pat manome, kad Alytaus apskrities VMI neturi teisės vertinti, ar aplinkos ministerija teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į mokesčių inspekciją su prašymu išieškoti, t.y. įskaitant ir klausimą, ar aplinkos ministerijos prašymas išieškoti pateiktas pasibaigus pažeidimų nustatymo akto apskundimo terminui, jeigu toks terminas nustatytas teisės aktuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 53-56).
Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, jog Įstatymo 4 str. įtvirtinta kam gali būti naudojamos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos (toliau- specialios programos lėšos). Minėto įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad šios programos lėšos naudojamos finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės). Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Įstatymo ir Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų nuostatomis, gavusi Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktą, įvertino nustatytus pažeidimus ir 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (9-2)-D8-11439 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą Druskininkų savivaldybės netinkamai panaudotas savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialios programos lėšas. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) 6 str. 3 d. taip pat nurodoma, kad žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje taip pat įtvirtinta, kad prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Taigi paminėta Medžioklės įstatymo nuostata nurodo, kad specialios programos lėšos skiriamos būtent sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie siekdami išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ėmėsi prevencinių priemonių apsaugoti savo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teise turimą sklypą ir jos, ne mažiau 70 procentų, turi būti padengiamos būtent iš lėšų, surinktų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas iš specialiosios programos lėšų skiriamą finansinę paramą sieja būtent su konkretaus sklypo (t. y. teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre) savininko, valdytojo ar naudotojo tame sklype taikomomis prevencinėmis priemonėmis. Įvertinus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 10-12 dalių nuostatas, kuriose pateiktos miško savininko, valdytojo ir naudotojo sąvokos akivaizdu, kad medžiotojų būrelis nepatenka nei į vieną iš jų. Medžiotojų būrelis atitinka Medžioklės įstatymo 2 str. 13 d. įtvirtintą medžioklės plotų naudotojo sąvoką. Suprantama, kad medžioklės plotų naudotojo ir miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sąvokos nėra tapačios, todėl medžioklės plotų naudotojai negali būti finansiškai remiami Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Medžiotojų būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, nes būti medžiojamųjų išteklių naudotoju nereiškia būti miško sklypo naudotoju. Kadangi Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad specialios programos lėšos naudojamos finansiškai remti tik miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta savininkus, valdytojus ir naudotojus, o medžiotojai, turintys nustatyta tvarka išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, yra medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, bet ne sklypų naudotojai, todėl jų vykdoma veikla negali būti finansuojama iš specialios programos lėšų. Pažymėtina, kad pareiškėja tiek Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktą, tiek Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (9-2)-D8-11439, nepagrįstai laiko individualiais administraciniais aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 yra pažymėjęs, jog Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte išreikštas fakto konstatavimas, kad pareiškėjas specialiosios programos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, tačiau jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame patikrinimo akte nėra, toks aktas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nekelia. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs ir dėl Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (9-2)-D8-l 1439 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo". Teismas konstatavo, kad Aplinkos ministerijos raštas buvo adresuotas mokesčių inspekcijai, o Druskininkų savivaldybei išsiųsta kopija susipažinimui, t. y. Aplinkos ministerijos raštas buvo adresuotas ne pareiškėjui, be to, jame pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios privalomo elgesio taisyklės. Taip pat pabrėžė, jog tai procedūrinis dokumentas, kuriuo pradedama vykdyti procedūra dėl lėšų išieškojimo ir kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog pritaria išdėstytai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonei, jog savivaldybės lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, tačiau išmokėtos ne tam subjektui (I t., b.l. 66-71).
Tretysis suinteresuotas asmuo Asociacijos Medžiotojų klubas „Raigardas” atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė tenkinti pareiškėjos skundą (I t., b.l. 66-71).
Atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Asociacijai Medžiotojų klubas „Raigardas” apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (II t., b.l. 41-43)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau- Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2010 m. lapkričio 17 d. atliko Druskininkų savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimą, t.y. ar Druskininkų savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V35-832 teisėtai 2099,43 Lt skyrė medžiotojų klubui „Raigardas“ 2009 m. įdiegtoms medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonėms kompensuoti, ir surašė savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Druskininkų savivaldybė, vykdydama Druskininkų savivaldybės 2009 m. aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonę „Finansinė parama miško savininkams, naudotojams ir valdytojams, įgyvendinantiems medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencijos priemones ir kartografinės bei kitos medžiagos, reikalingos medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų pakeitimo projektams parengti įsigijimui" 2 100 Lt programos lėšų panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. kaip nurodoma akte „lėšos skirtos medžioklės klubui „Raigardas“ ne pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, t.y. „Finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti modžiojamų gyvūnų daromos žalos miškui“ Medžioklės būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai (Miškų įstatymo 2 str. 10, 11, 12 punktai)“ bei siūlė išieškoti 2100, 00 Lt sumą (1 t., b.l.98-147, 151-198, 2 t. b.l.2-37). Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų (toliau -Rekomendacijos) 8 p., gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo Aktą, įvertinusi nustatytus pažeidimus ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo, nes pagal Įstatymo 4 str. 4 d. savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (1 t., b.l.17,18). Druskininkų savivaldybei Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku (Alytaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 22 d. rašte Nr.(9.22-15)-S-4783 pasiūlytas 3 mėnesių terminas) nepervedus Akte nurodytų lėšų, Alytaus apskrities VMI, vykdydama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. prašymą (teikimą) Nr.(9-2)-D8-11439, 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr.N9-2 nusprendė išieškoti į biudžetą iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2100,00 Lt sumą (1 t., b.l.15-20, 90-96).
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Alytaus apskrities VMI 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr.N9-2 išieškoti į biudžetą iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2100,00 Lt sumą teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b.l.96).
Minėta, kad Druskininkų savivaldybės administracija 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V35-832, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p., Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 p., Medžioklės įstatymo 6 str. 3 p. ir remdamasi Druskininkų savivaldybės administarcijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.V35-897 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinėms priemonėms įgyvendinti Druskininkų savivaldybėje finansinės paramos teikimo tvarka ir atsižvelgdamas į Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos 2009 m. gruodžio 16 d. siūlymą (protokolas Nr.3) skyrė iš Druskininkų savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo 2009 m. sąmatos išlaidų III straipsnio 1 eilutės “Finansiškai remti miško savininkus ir valdytojus, įgyvendinančius medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencijos priemones, ir kartografinei bei kitai medžiagai, reikalingai medžioklės plotų vientų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektams parengti įsigyti 2099,43 Lt medžiotojų klubui „Raigardas“ 2009 m. įdiegtoms medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonėms kompensuoti (1 t., b.l.100-147). Nors šiame įsakyme nurodytas Įstatymo 4 str. 1 p., tačiau iš šio įsakymo turinio matyti, kad 2099,43 Lt medžiotojų klubui „Raigardas“ 2009 m. įdiegtoms medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonėms kompensuoti buvo skirta šio Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 6 str. 3 d. (toliau- Medžioklės įstatymas)(redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 18 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) numatė, kad žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) numatė, kad Specialiosios programos lėšos naudojamos finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti – įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktą.
Taigi paminėta Medžioklės įstatymo nuostata nurodo, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos skiriamos būtent sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie siekdami išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ėmėsi prevencinių priemonių apsaugoti savo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teise turimą sklypą ir jos, ne mažiau 70 procentų, turi būti padengiamos būtent iš lėšų, surinktų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų skiriamą finansinę paramą sieja būtent su konkretaus sklypo (t. y. teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre) savininko, valdytojo ar naudotojo tame sklype taikomomis prevencinėmis priemonėmis.
Pareiškėja skunde nurodo, kad jos nuomone, medžiotojų būreliai yra miško sklypų ar miško naudotojai, taip pat medžiotojų būreliai, būdami medžioklės plotų naudotojais, turi teisę Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. pagrindu gauti finansinę paramą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka, todėl medžiotojų klubas “Raigardas”, būdamas miško naudotoju ir įgyvendindamas žalos prevencijos priemones, teisėtai gavo minėtas lėšas.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 2 str. 10-12 dalyse pateiktos miško savininko, valdytojo ir naudotojo sąvokos. Šiose nuostatose įtvirtinta, kad miško savininkai - valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus; miško valdytojai - miško savininkai; miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės bei organizacijos, valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilini teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusios privačios miško žemės valdymo teisę; miško naudotojai - juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę (pažymėtina, kad miško ištekliai pagal Miškų įstatymo 2 str. 7 d. - nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai. medžių žievė, karnos ir tošis, medžių sula, kalėdiniai medeliai, kitos dekoratyvinės miško medžiagos, šakelės, vytelės, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažolės ir vaistinės žaliavos, miško paklotė ir lapai bei miško augalija).
Taigi įvertinus paminėtas sąvokas akivaizdu, kad medžiotojų būrelis nepatenka nei į vieną iš jų. Medžiotojų būrelis atitinka Medžioklės įstatymo 2 str. 13 d. įtvirtintą medžioklės plotų naudotojo (t. y. fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete) sąvoką. Suprantama, kad medžioklės plotų naudotojo ir miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo sąvokos nėra tapačios, todėl medžioklės plotų naudotojai negali būti finansiškai remiami Įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Medžiotojų būreliai nėra miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai, nes būti medžiojamųjų išteklių naudotoju nereiškia būti miško sklypo naudotoju. Todėl pripažintina, kad medžiotojų būreliai neturi jokio teisinio pagrindo jiems nuosavybės ar kita teise nevaldomame sklype taikyti minėtas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme nurodytas žalos prevencijos priemones (t. y. apdoroti želdinius repelentais, aptverti tvoromis ar apsauginėmis juostomis, veisti želdinius, gerinančius laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas ir pan.). Kadangi šiame įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos naudojamos finansiškai remti tik miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta savininkus, valdytojus ir naudotojus, o medžiotojai, turintys nustatyta tvarka išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, yra medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojai, bet ne sklypų naudotojai, todėl jų vykdoma veikla negali būti finansuojama iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Esant minėtoms aplinkybėms bei minėtam teisinių santykių reglamentavimui, pripažintina, kad Aplinkos ministerija visiškai teisingai įvertino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Aktu nustatytus faktus ir pateiktas išvadas ir raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, o ši atitinkamai skundžiamu sprendimu nusprendė ne pagal minėto Įstatymo nuostatas panaudotas lėšas išieškoti į Valstybės biudžetą.
Pareiškėja nurodo, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, surašydamas ginčijamą Aktą, užfiksavo galimus pažeidimus ir nenustatė jokių įpareigojimų Druskininkų savivaldybei, o nustatė faktinę aplinkybę dėl galimų pažeidimų ir mano, kad šis Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuosatų, todėl teisinis pagrindas priimti skundžiamą aktą- sprendimą, yra abejotinas ir jokiais teisės aktais nepagrįstas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. prašymas (teikimas) Nr.(9.2)-D8-11439.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 (Druskininkų savivaldybės administracijos skundas atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Asociacija Medžiotojų klubas „Raigardas“, dėl patikrinimo akto ir rašto panaikinimo) yra pasisakęs kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.) (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Šioje byloje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo 2010 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akto nuostatas teisėjų kolegija pabrėžė, kad Patikrinimo akte yra užfiksuotos Alytaus RAAD nustatytos SAARP lėšų panaudojimo faktinės aplinkybės. Akte yra išreikštas fakto konstatavimas, kad pareiškėjas specialiosios programos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, tačiau jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame patikrinimo akte nėra, toks aktas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių negalia. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog Patikrinimo aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1326/2010), tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus RAAD Patikrinimo akto nuostatas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Taip pat šioje byloje dėl pareiškėjo Dėl reikalavimo panaikinti Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (9-2)-D8-11439 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“, teisėjų kolegija nurodė, kad savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Rekomendacijų 8 punktas nustatė, jog Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus paprašo savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į VMI dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant minėto įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokių lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo. Vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis, Aplinkos ministerija 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (9-2)-D8-11439 „Dėl savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ skundžiamu raštu kreipėsi į VMI bei, inter alia, nurodė: „Prašome minėtas lėšas ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą <...>“. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad Aplinkos ministerijos Raštas buvo adresuotas VMI, o Druskininkų savivaldybei išsiųsta kopija susipažinimui (b. l. 9), t. y. Aplinkos ministerijos Raštas buvo adresuotas ne pareiškėjui, be to, šiame Rašte pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios privalomo elgesio taisyklės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Aplinkos ministerijos kreipimasis į VMI yra administracinės procedūros iki VMI sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo dalis, t. y. procedūrinis dokumentas, kuriuo pradedama vykdyti procedūra dėl lėšų išieškojimo ir kurio apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pastarasis dokumentas pareiškėjo teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14 - 15 d.). Kolegija pažymėjo, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamas Aplinkos ministerijos Raštas nėra laikytinas patvarkymu (įpareigojimu) dėl lėšų išieškojimo.
Taigi Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tiek Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktas, tiek Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (9-2)-D8-l 1439, kuriuo buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašant ne ginčo tvarka išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą Druskininkų savivaldybės netinkamai (ne pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas) panaudotas savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas – nelaikytini individualiais administraciniais aktais, kuriems taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimai, todėl pareiškėjos atstovų argumentai pripažintini nepagrįstais.
Taip pat pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo 2010 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų nuostatas, t. y. akte nenurodyta, kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį ar sąmatoje nenumatytoms priemonėms (eilučių ir skilčių pildymas), tačiau ir šie argumentai yra nepagrįsti, nes iš Akto turinio akivaizdu, jog savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos buvo paskirtos medžioklės būreliui, kuris nėra miško sklypų savininkas, valdytojas ar naudotojas Miškų įstatymo 2 str. 10,11,12 punktų prasme ir nėra Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo subjektas.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas- Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. N9-2 pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasi Įstatymo 4 str. 4 d. nusprendė išieškoti iš pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos 2100,00 Lt ne ginčo tvarka, todėl skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.