Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Indrės Averkienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juditos Sungailaitės,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. G. prašymą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 105 straipsnio 2 punktą, 5 punktą, 8 punktą ir pritaikius 1961 m. BK 35 straipsnį jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu bausmė, pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalį ir pritaikius 1961 m. BK 32 straipsnį jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo su 50 MGL – 6250 litų bauda. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu ir 50 MGL – 6250 litų bauda. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi G. G. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK), t. y. iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 2 dalį; bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu, paliekant Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos; panaikinta nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6 250 Lt) dydžio bauda; pakeistas nuosprendis dėl turto konfiskavimo, konfiskuojant turto už 2 000 litų.

2025 m. kovo 25 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo G. G. prašymas, atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus, peržiūrėti nuosprendį, vertinant naujausias kodekso nuostatas, kurios gali turėti įtakos nuteistojo baudžiamajai atsakomybei bei bausmės švelninimui. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą, dėl ko vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Prašymas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. prašymas tenkinamas iš dalies

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniai ir priedas (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas).

G. G. Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi perkvalifikavus) nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus. Minėtu 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu buvo keičiamas BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktas, tačiau šis pakeitimas nėra keičiantis nuteistųjų teisinę padėtį. Minėti BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo G. G. veiksmų kvalifikacijai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, taip pat neturi įtakos ir bausmės skyrimui, dėl ko laikytina, jog šis pakeitimas nėra reikšmingas nuteistojo teisinei padėčiai.

Pažymėtina ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais (toliau – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnis buvo pakeistas 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033.

Nors 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu buvo priimti BK normų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, tačiau remiantis 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo, pakeisto 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, 50 straipsnio 3 dalimi, šios asmenų teisinę padėtį lengvinančios nuostatos gali būti taikomos tik toms iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju, Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Atsižvelgiant į tai, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai nuteistojo teisinės padėties švelninimui įtakos neturi.

Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi perkvalifikavus) G. G. nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu, BK 187 straipsnis nebuvo keičiamas. Visgi, svarbu įvertinti tai, jog 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d.) buvo pakeista BK 187 straipsnio 2 dalis, numatant alternatyvias bausmės rūšis – baudą ir laisvės apribojimą. Nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis - svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu, kuris nustatytas Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, nesikeitė. Esant aptartoms aplinkybėms spręstina, kad minėti pakeitimai susiję su bausmės skyrimu, laikytini nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantys, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Dėl ko yra pagrindas perkvalifikuoti G. G. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 2 dalies nuostatas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) į BK 187 straipsnio 2 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.).

Perkvalifikavus veiką spręstinas ir bausmės pagal šią veiką paskyrimo klausimas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Iš Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra, jog G. G. padarė sunkų ir labai pavojingą nusikaltimą, sukeliantį neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikalstamais veiksmais G. G. nužudė du senyvo amžiaus žmones ir tai padarė šaltakraujiškai, abejingai ir žiauriai. Be to, teismas atsižvelgė į tai, jog G. G. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau yra teistas, iš padarytų nusikaltimų išvadų nedaro. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už BK 187 straipsnio 2 dalį paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant maksimalų sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Nuteistojo G. G. veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotina, tačiau dėl to sumažinti jam paskirtos bausmės už šį nusikaltimą, teismas neįžvelgia pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. G. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu G. G. kvalifikuotą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalyje, kuri 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495), perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 2 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), nekeičiant už šią už šią nusikalstamą veiką paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės bei galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.