Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-06-29 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „P“ vadovui R. R. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių teisių pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „P“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įsteigta 2013-11-06. Bendrovės vykdoma veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (EVRK 412000), bendrovės vadovas nuo 2019-12-13 R. R., buhalterinę apskaitą nuo 2020-12-02 tvarko MB „S“, kodas 305580784. Sodros 2023-02-21 duomenis bendrovėje yra 7 apdraustieji.

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau- MAIS) 2023-06-07 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 201.000,23 Eur, iš kurios: Gyventojų pajamų mokestis 1414,82 Eur ir šio mokesčio delspinigiai -58,29 Eur; Pridėtinės vertės mokestis – 169.343,71 Eur ir 30.170,15 Eur šio mokesčio delspinigiai, bei 13,28 Eur pagal vykdomuosius dokumentus

Pareiškime pažymėta, kad Bendrovs mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021-12-27, Bendrovei 2022-12-07 pateikus patikslintą deklaraciją už 2021 m. lapkričio mėn., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka - nuo 2022-12-01. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2023-01-05, priimant VMI prie FM nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Siekiant nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas Bendrovės operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31. Atlikus patikrinimą 2023-03-10 surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-133. Patikrinimo metu Bendrovės vadovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Bendrovė pateikti visų prašomų dokumentų negali, nes vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17762-22. Tyrimo vykdymui Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkaus ir organizuoto nusikalstamo tyrimo 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai atliko kratą Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir surašė 2022-10-11 kratos protokolą bei paėmė dokumentus iš įmonės biuro ir iš buhalterės.

VMI prie FM duomenimis, Bendrovė turi šias atsiskaitomąsias sąskaitas: Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-04-20 sąskaita uždaryta); Paysera LT, UAB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos uždarytos); LTL kredito unija Nr. (duomenys neskelbtini) bei kredito unija „Taupa“ Nr.: (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito unijos „Taupa“ gautu išrašu už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 nustatyta, kad Bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2022-01-01 buvo 0,01 Eur, analizuojamu laikotarpiu iš veiklos gauta 126.656,95 Eur įplaukų, išleista 126.309,39 Eur, sąskaitos likutis 2022-12-31 sudarė 347,57 Eur.

VMI prie FM turimais duomenimis, UAB „P“ 2021-11-16 išrašė PVM sąskaitą- faktūrą UAB „D“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 729.338,84 Eur ir 153.161,20 Eur PVM, tačiau šios apskaičiuotos mokėtinos PVM sumos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo.

Išrašiusi pirmiau paminėtą PVM sąskaitą-faktūrą, Bendrovė privalėjo laikytis PVMĮ 85 str. 1 d. nurodytų deklaracijos pateikimo terminų bei tvarkos ir PVM deklaraciją už 2021-11-01 - 2021-11-30 mokestinį laikotarpį su apskaičiuota mokėtina PVM suma pateikti ne vėliau kaip per 25 dienas po šio mokestinio laikotarpio pabaigos (nagrinėjamu atveju iki 2021-12-27), tačiau to nepadarė. Pažymi, kad Bendrovė 2021-12-27 deklaravo grąžintiną - 2.057,00 Eur PVM sumą, o tik beveik po vienerių metų, t. y. 2022-12-07, pateikė patikslintą deklaraciją su apskaičiuota mokėtina PVM suma.

UAB „P“, 2021-11-16 išrašydama PVM sąskaitas-faktūras, žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti PVM sumas už 2021 m. lapkričio mėnesį iki 2021-12-27 ir privalėjo numatyti VMI prie FM apskaitomų prievolių sumas. Kaip matyti iš operatyvus patikrinimas pažymos tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė į banko sąskaitą gavo 126.656,95 Eur įplaukų. Akivaizdu, kad Bendrovė, išrašydama sąskaitas-faktūras 2021 m. lapkričio mėn., žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti PVM sumas, o sąskaitoje turimų lėšų būtų beveik pakakę visiškai padengti prievolę valstybės biudžetui (įskaičius Bendrovės turimą mokesčio permoką PVM nepriemoka sudarė 126.674,71 Eur).

VMI prie FM nuomone, Bendrovė, nesilaikydama PVMĮ numatytos prievolės deklaruoti mokesčius nustatytais terminais ir tvarka, galimai siekė tikslo, kad VMI prie FM, būdama UAB „P“ kreditore, neturėtų galimybės išieškoti Bendrovės įsiskolinimo iš jos kredito unijoje „Taupa“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškime pažymima, jog tikrintu laikotarpiu UAB „P“ išieškotinos nepriemokos neturėjo, kadangi Bendrovė nesilaikė PVM deklaracijų pateikimo terminų. Tačiau akivaizdu, kad prievolė deklaruoti ir mokėti PVM mokestį egzistavo, tik Bendrovė įstatymo nustatytu terminu ir tvarka neteikė deklaracijų ir mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui nemokėjo. Todėl tikrintu laikotarpiu nuo 2021-12-27 VMI prie FM turėjo galiojančią reikalavimo teisę į 126.674,71 Eur PVM Bendrovės atžvilgiu. Išnagrinėjus pateiktus 2023-02-02 kredito unijos „Taupa“ Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo išrašus nustatyta, kad Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, tikrintu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Pareiškime nurodomi keletas konkrečių pažeidimo faktą įrodančių pavyzdžių, kai bendrovė iš kredito unijos „Taupa“ esančios bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė avanso grąžinimą (avanso dalies grąžinimą už butą), t.y. 2022-04-21 pervedė 15000,00 Eur; 2022-05-06 10.000, 00 Eur; 2022-05-19- 22.000, 00 Eur; 2022-11-16 360,00 Eur; 2022-11-17 -390,00 Eur; 2022-11-21 - 340,00 Eur; 2022-11-21 pervedė 340,00 Eur ir 450,00 Eur bei 2022-11-25 – 110,00 Eur. Pirmiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Tuo Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Atsiskaitymas su kitais kreditoriais patvirtina faktą, kad Bendrovės vadovas R. R. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl dėl tokių R. R. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta.

Pareiškime tai pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Taigi, Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAį 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Taip pat pareiškime pažymima, kad VMI, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar Bendrovės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai, todėl Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju, bendrovės vadovas R. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Kaip minėta, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-01-01, nustatyta, kad R. R. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pareiškimu VMI prašo skirti UAB „P“ vadovui R. R. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. 2023-09-07 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, gailisi, nes laiku nesužiūrėjo, kad būtų pateiktos deklaracijos, pagal kurias atsirado prievolė VMI mokėti mokesčius, ir tuo metu buvo atsiskaitoma su tiekėjais, nes buvo vykdomos statybos. Pažeidimas įvyko dėl mokėjimo tvarkos atsiskaitymo. Žino kiek skoloje VMI, dar neatsiskaitė, atsiskaitymas vyksta dalimis. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, lėšos yra areštuotos, apie tai žino ir informuota VMI. Skolos neneigia, nori atsiskaityti su mokesčių inspekcija. Labai gailisi, kad taip įvyko. Veiką lėmė neapdairumas dėl mokesčių deklaravimo, noras pabaigti projektą ir atsiskaityti su rangovais. Žino, kad reikia atsiskaityti pagal tvarką, nes yra bendrovės vadovas. Pripažino, kad eiliškumas buvo pažeistas, nebuvo tikslo nemokėti ar pažeisti kreditoriaus VMI teises, buvo tikslas greičiau užbaigti projektą, kad su gaunamomis lėšomis būtų su visais atsiskaityta, tačiau pažeidimas įvyko. Kadangi jam vadovaujant toks pažeidimas įvyko pirmą kartą, prašo skirti minimalią baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė J. Ž. 2023-09-07 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „P“ vadovas R. R., žinodamas apie bendrovės padėtį, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę priemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso nuostatose įtvirtinto atskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. R. R. teikė pirmenybę atskaitymo su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus mokesčių inspekcijos interesus. Prašė bendrovės vadovui skirti administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą.

Į 2024-04-17 15.00 val. VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsakomybėn traukiamas R. R. taip pat į šį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui ir atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „P“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditioriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais.

Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateikto 2023-06-07 bendrovės balanso, mokestinę nepriemoką (201.000,23 Eur) sudarė šie mokesčiai: Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo, iš kurios: Gyventojų pajamų mokestis 1414,82 Eur ir šio mokesčio delspinigiai -58,29 Eur; Pridėtinės vertės mokestis – 169.343,71 Eur ir 30.170,15 Eur šio mokesčio delspinigiai, bei 13,28 Eur pagal vykdomuosius dokumentus. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021-12-27, Bendrovei 2022-12-07 pateikus patikslintą deklaraciją už 2021 m. lapkričio mėn., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka - nuo 2022-12-01. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2023-01-05, priimant VMI prie FM nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Byloje pateiktas kredito unijos „Taupa“ Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką valstybei (b.l. 10), laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 iš bendrovės sąskaitos vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/ paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis) (b.l. 11-17). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimis, patvirtina bendrovės balansas.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas R. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. R. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas R. R. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. R. R. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, gailisi, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus R. R. minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Urbo banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-476-827/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.