Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2021-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-42-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutarimas · 2021-03-23Šiaulių apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2021-12-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
AN2-42-316/2021
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00254-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Pažeidėjas
Z. T.
Institucija
Radviliškio rajono PK Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-42-316/2021Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00254-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;21.11.10;21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos E. R. nutarimu Z. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 8 d., 12 val. 45 min. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio Audi 80 valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9,157 punkto reikalavimus.

Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartimi Z. T. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną, atmestas.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Z. T. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti, jos skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Z. T. nurodo, jog teikiant skundą teismui dėl paskirtos administracinės nuobaudos buvo iškeltas klausimas dėl administracinės teisenos teisėtumo, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

Z. T. nuomone, teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį dėl kilusios avarijos ir netinkamai įvertino išvadas ekspertinėje pažymoje, kurioje buvo nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad eismo kilimą techniniu požiūriu sąlygojo (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai. Šiuo atveju, ji atlikdama posūkį į kairę, tikėjosi, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas neviršys leistino maksimalaus greičio, kas turėjo įtakos stabdymui ir avarijos kilimui. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų laikęsis leistino greičio, tai nežiūrint į jos atliktą posūkį, būtų galėjęs išvengti susidūrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Z. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad Z. T. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, nenustačius priežastinio ryšio dėl įvykusio eismo įvykio kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. 14 val. Z. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nubausta už tai, kad vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Su pažeidimu Z. T. nesutiko ir pažymėjo, jog yra nekalta, nes eismo taisyklių ji nepažeidė (administracinės nusižengimo b. l. 1). 2020 m. rugsėjo 30 d. Institucijos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui Z. T. pateikė pareiškimą dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. 12 val. 15 min. sankryžoje įvykusio eismo įvykio pareigūno veiksmų. Z. T. pateiktame 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškime ir 2020 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamoje šviesoforais sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, su įjungtu kairiuoju posūkiu įvažiavo į sankryžą ir sustojo praleisti tiesiai važiuojantį transportą. Automobiliams pravažiavus ir užsidegus geltonam šviesoforo signalui, įsitikinusi, kad jai niekas netrukdo, pajudėjo užbaigti manevrą. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės judėjo lengvasis automobilis, tačiau jis buvo toli ir jam degė geltonas signalas, jai baigiant išvažiuoti iš sankryžos lengvasis automobilis trenkėsi į jos mašiną. Pro šalį važiavęs patruliu ekipažas apžiūrėję ir nufotografavę įvykio vietą konstatavo, kad ji nekalta, kad dėl avarijos yra kaltas (duomenys neskelbtini) vairuotojas, asmenys nenukentėjo, todėl patarė pildyti kelių eismo įvykio deklaraciją. (duomenys neskelbtini) vairuotojui paskambinus telefonu, vėliau suskambo ir patrulio I. S. telefonas, jis pasitraukė toliau nuo įvykio dalyvių, grįžęs atgal pasakė, kad reikia važiuoti į komisariatą įforminti įvykio. Komisariate patrulio nuomone pasikeitė ir jis pradėjo teigti, jog dėl įvykio kalta ji (Z. T.), todėl jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (administracinės nusižengimo b. l. 9-10).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas Z. A. būtų viršijęs leistiną greitį dėl ko įvyko eismo įvykis. Todėl teismas pažymėjo, kad tokiu būdu nėra pagrindo patvirtinti Z. T. išsakytos pozicijos, jog dėl eismo įvykio kilimo nėra jos kaltės, o yra kaltas (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris jai sukant į kairę, atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį, nes viršijo leistiną greitį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais bylos duomenimis, tai yra tik Z. T. nuomonė. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kadangi byloje (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė ekspertinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvadą nurodant, jog eismo įvykis buvo suformintas ir atvykusių policijos pareigūnų, tačiau užfiksuoti duomenys nekokybiškai ir neatitinka tikrovės, nors ir suforminta, kad Z. T. prieštarauja dėl savo atsakomybės. Nurodyta, jog atsižvelgiant į padarytus matavimus labiausiai tikėtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis prieš pat stabdymą buvo 65 km/h (administracinės nusižengimo b. l. 34 ). Pažymėta, jog padaryto tyrimo rezultatai įgalina teigti, jog labiausiai tikėtina, kad vairuotojas Z. A. turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo, jei būtų važiavęs nedidesniu nei maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir iškilus grėsmei eismo saugumui savalaikiai sustabdęs savo vairuojamą automobilį. Šių reikalavimų nevykdymas techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Taip pat pažymėta, jog vairuotojos Z. T. veiksmai, - sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiavusiam automobiliui,- prieštaravo KET reikalavimams ir taip pat buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (administracinės nusižengimo b. l. 29-35).

Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad pats savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas papildomų įrodymų nereikalavo bei nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokia teisę turėjo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pasirinko pasyvią poziciją, nebuvo aktyvus, nerinko būtinų įrodymų, nepašalino prieštaravimų dėl Z. T. kaltės, nevertino pažeidėjos nurodytų aplinkybių, netyrė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nevertino byloje pateiktos ekspertinės pažymos ir išvados, nevertino vairuotojų veiksmų priežastiniame ryšyje, nepašalino prieštaravimų preziumuojant faktines aplinkybes, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, dėl ko ji yra naikintina, o byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Z. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą Z. T. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

TeisėjasBoleslovas Kalainis