Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-11454-952/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-09
Bylos Nr.: eI3-11454-952/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02906-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „Plasta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-11454-952/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02906-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3. (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui J. Č.,atsakovo atstovams L. D., V. M.,trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Plasta“ atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso (nuotoliniu būdu) tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo; tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“, akcinė bendrovė „Plasta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio 14 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl Nutarimu nepagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija. Plastiko atliekų išleidimas į nuotekų tinklus yra draudžiamas. Jos patenka į pareiškėjo nuotakyną dėl trečiųjų asmenų (į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis traukiamų ir kitų asmenų) neteisėtų veiksmų. Pareiškėja deda maksimalias įmanomas pastangas stiprinti klientų nuotekų kontrolę: nuosekliai įgyvendina klientų nuotekų užterštumo kontrolės tvarkos priemones, be kita ko: 1) vykdo nuolatinę abonentų kontrolę, 2) nuolat imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai; 3) atliekamos vizualinės apžiūros; 4) vedama kontrolės rezultatų apskaita; 5) laboratorinių tyrimų rezultatai pateikiami klientams ir kontroliuojančioms institucijoms. Pareiškėja savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja; kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas, taigi, bet kokios plastiko dalelės pareiškėjos nuotekų tinkluose yra neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų – neteisėto ir nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklių atliekamo atliekų šalinimo – rezultatas. Atsakovas Nutarime pripažino, kad pareiškėja negalėjo išvalyti nuotekų nuo plastiko atliekų, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ neturėjo priemonių tinkamai pašalinti atliekų iš nuotekų, kai plastikas su nuotekomis pateko į nuotekų valyklą. Nors atsakovas pareiškėjos kaltę ir neteisėtus veiksmus kildino iš to, kad pareiškėja neva neužtikrino, jog atliekos nepatektų į nuotekų tinklus, tačiau tokios išvados yra nepagrįstos, kadangi pareiškėjos galimybės užkirsti kelią kiekvienam neteisėtam veiksmui yra itin ribotos. Lietuvos Respublikoje atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių, tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą (įskaitant įmonių patikrinimus) atlieka (privalo atlikti) ne pareiškėja, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas 11¹ str.). Pareiškėja dėjo maksimalias pastangas (tiek, kiek leidžia teisės aktai ir pareiškėjai suteiktos teisės) Neries upės taršai atliekomis sustabdyti. Kadangi Vilniaus nuotekų valykla, esanti (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Vilniaus nuotekų valykla, ir Valykla) nėra pritaikytos pašalinti iš nuotekų smulkias plastiko daleles, todėl vienintelė priemonė, kurią galėjo pritaikyti UAB „Vilniaus vandenys“, yra nuotekų sietų (grotų) pastatymas. Tokie sietai yra įrengti. Šiuo metu atitekančių nuotekų grotų tarpai yra 6 mm. Ši priemonė atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376, (toliau – ir STR) 133 – 136 punktų reikalavimus. Pareiškėjos nuotekų valyklos įrengtos pagal vandentvarkos sektoriui taikomus standartus ir įrenginiai skirti nuotekų išvalymui nuo teršalų, o ne atliekų tvarkymui. Staigaus ir gausaus plastiko dalelių patekimo į valymo įrenginius atveju, pareiškėjas objektyviai negali sustabdyti visų, itin mažų – 0,45 mm – 6 mm plastiko dalelių. Nutarime nurodyta, kad į aplinką pateko ir didesnės negu 6 mm plastiko dalelės, taip galbūt siekiant sukelti abejonių dėl pareiškėjo taikytų techninių priemonių pagrįstumo ir efektyvumo. Plastiko dalelių didelę dalį sudaro įvairių formų pailgos plastikos dalelės, be to, dalelės yra lanksčios, todėl net ir 6 mm sietų (grotų) „akis“ gali „įveikti“ ilgesnės (pvz. 20 mm) pailgos formos plastiko dalelės judėdamos tam tikra trajektorija. Nustatęs atliekų faktą nuotekose, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi maksimalių priemonių išvengti ar maksimaliai sumažini galimą neigiamą poveikį aplinkai: 1) suintensyvino nuo pirminio nusodintuvų paviršiuje iškilusių riebalų su plastiko dalelėmis surinkimą bei iš riebalų surinkimo šulinio surinktų riebalų su plastiko dalelėmis išvežimą, kad būtų maksimaliai sugaudytos plūduriuojančios plastiko dalelės; 2) 2020 m. sausio 19 d. nustačius, jog smulkių plastiko dalelių kiekis padidėjo, paleido rezervinį (pirminį) nusodintuvą taip dvigubai padidinant nuotekų išbuvimo trukmę mechaniniame valyme; 3) 2020 m. sausio 20 d. pastatė specialius bonus ant išleistuvo į Neries upę tam, kad būtų sulaikomos plaukiančios smulkios plastiko dalelės; 4) 2020 m. sausio 21 d. pastatė bonus ant antrinio nusodintuvo ištekėjimo kanalų, kad būtų sulaikytos plaukiančios smulkios plastiko dalelės (šis techninis sprendimas nepasiteisino). Kameroje po antrinių nusodintuvų prieš išleistuvą buvo pastatyti smulkūs tinklai plastiko dalelių sugaudymui; 5) papildomai pastatė sietus ant kiekvieno išėjimo iš antrinio nusodintuvo. Atsakovas Nutarime deklaratyviai nurodė, jog pareiškėja turi pakankamai priemonių ekstremalioms situacijoms valdyti, tačiau tokiomis priemonėmis nesinaudoja tinkamai ir elgdamiesi neapdairiai ir neatsakingai sukelia neatitaisomas pasekmes gamtinei aplinka. Iš šio deklaratyvaus teiginio nėra aišku, ką atsakovas laiko „pakankamai priemonių ekstremalioms situacijoms valdyti"; ką atsakovas įvardina kaip „neapdairų ir neatsakingą elgesį“. Deklaratyvus kaltinimas pareiškėjai „neapdairiu ir neatsakingu elgesiu“ yra itin sunkus kaltinimas, turintis reikšmingas teisines pasekmes, todėl toks kaltinimas privalo turėti labai aiškų teisinį ir faktinį pagrįstumą, o ne kaip šiuo atveju – būti pagrįstas subjektyviu situacijos vertinimu. Pareiškėjos veiksmų neteisėtumo kildinamas iš tariamo pareiškėjos įstatų pažeidimo yra nepagrįstas. Pareiškėja, nuosekliai ir maksimaliai išnaudodama jai prieinamus technologinius ir finansinius išteklius, siekia įstatuose nustatyto tikslo – „užtikrinti abonentų <...> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“ įgyvendinimo tiek, kiek leidžia teisės aktai, vykdė abonentų ir neteisėtų nuotekų išleidimo į nuotakyną kontrolę, aiškinosi įvykio priežastis, eigą ir kaltininkus, dėjo maksimalias taršai atliekomis sumažinti įvykus nenumatytam įvykiui (taršos visiškai išvengti buvo neįmanoma, nes kaip pripažįsta ir atsakovas, nuotekų valyklos nėra pritaikytos plastiko atliekų pašalinimui iš nuotekų). Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenos negalimumą, dėl trečiųjų asmenų veiksmų vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 49 straipsnio 6 punktu. Pareiškėjai atsakomybė buvo pritaikyta dėl neteisėto nepavojingų atliekų išmetimo į aplinką, kurį neteisėtai atliko tretieji asmenys. Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės dėl ekonominės sankcijos skyrimo negalimumo dėl būtinojo reikalingumo vadovaujantis Įstatymo 49 straipsnio 5 punktu. Vienintelis būdas, kaip pareiškėja galėjo efektyviai išvengti į nuotekų valyklas patekusių plastiko atliekų patekimo į aplinką, buvo apskritai sustabdyti Vilniaus nuotekų valyklos darbą ir, kaip to reikalauja atsakovas, surūšiuoti į Vilniaus nuotekų valyklą neteisėtai patekusias plastiko atliekas. Vilniaus nuotekų valykla yra itin sudėtingas technologinis objektas, kuriame procesas vyksta nenutrūkstamai – nenutrūkstamai patenka didžiuliai nuotekų kiekiai, kurie privalo būti išvalomi. Vilniaus nuotekų valykla yra strategiškai svarbus objektas, užtikrinantis nuotekų, kurias išleidžia didžioji dalis Vilniaus miesto gyventojų, išvalymą. Nuotekų valyklos stabdymas reikštų, kad šie asmenys negautų ne tik nuotekų valymo paslaugų, bet turėtų būti išjungtas ir vandens tiekimas. Dėl to sustotų Vilniaus miesto ligoninių, institucijų darbas, paralyžiuotas gyvenimas Vilniaus mieste. Pareiškėja, nestabdydama Vilniaus nuotekų valyklos darbo, veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, siekdama išvengti nepalyginamai didesnės žalos viešajam interesui. Nutarime nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm³, tūrio vienetais 20,7 m³ iš pareiškėjo Valyklos, tačiau jokie skaičiavimai, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad atliekų kiekis sudarė 20,7 m³, Nutarime nėra nurodyti, todėl ekonominė sankcija paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovas naudojosi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus paslaugomis, kuris tyrimus atliko remdamasi „Mėginio paruošimo plastikų vizualiniam įvertinimui ir plastikų kiekio nustatymo vandenyje instrukcija“ Nr. IN 13/0-4 (toliau – ir Instrukcija), kuri nėra standartizuota, ji negalėjo būti taikoma ir jos pagrindu pareiškėjai negalėjo būti atliekami matavimai ir skaičiavimai. Instrukcijos pagrindu atliktų skaičiavimų ir tyrimų pagrindu pareiškėjai negalėjo būti taikoma teisinė atsakomybė ir skiriama ekonominė sankcija. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 9 dalį ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Kadangi Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d., tai Nutarimu ekonominė sankcija galėjo būti skirta tik už pažeidimus, kurie atlikti nuo 2020 m. birželio 14 d. Po 2020 m. birželio 14 d. plastiko atliekos fiksuotos tik 1 kartą, t. y. 2020 m. birželio 26 d.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos skyrius 2022 m. gegužės 17 d. surašė pareiškėjui juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J47-855/2022 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad Bendrovė, eksploatuodama Vilniaus nuotekų valyklą (Valykloje valomos Vilniaus miesto ir kai kurių priemiestinių gyvenviečių, prijungtų prie centralizuotų Vilniaus miesto nuotekų tinklų, nuotekos) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vykdė aplinkos teršimą nepavojingomis plastiko atliekomis – t. y. linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis (užterštų nuotekų tyrimus atliko Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius (toliau – ir Laboratorija). Tyrimais nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu (2020 m. sausio 20 d. – 2020 m. liepos 9 d.) į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm³, tūrio vienetais 20,7 m³. Bendrovė plastiko atliekas šalino draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, gamtinėje aplinkoje, Neries upėje. Plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis išleistomis į gamtinę aplinką neįtrauktos į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-01 (toliau – ir TIPK leidimas) kaip leidžiami išmesti į gamtinę aplinką teršalai. Tokio – plastiko atliekų (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) išleidimo į Neries upę, t. y. atliekų išmetimo į gamtinę aplinką teisės aktai nenumato. Atliekas galima šalinti nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, jeigu jų negalima perdirbti ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui, gerinant dirvožemio sudėtį). Pareiškėjos neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala Neries upės ekologinei būklei, upės pakrančių gamtinei aplinkai sudaro 82 709,77 EUR. Kadangi Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, todėl plastiko atliekos negali patekti į Vilniaus nuotekų valyklą, kitaip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Bendrovė, būdama atsakinga už priimtas nuotekas (jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį), neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų valyklą. Bendrovė, būdama atsakinga už Vilniaus nuotekų valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Bendrovė neužtikrino, kad nuotekos išleidžiamos į Neries upę būtų išvalytos iki teisės aktais nustatytų reikalavimų bei plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis nebūtų išleistos į gamtinę aplinką. Bendrovė, būdama atsakinga ir už galutinį rezultatą, privalo užtikrinti nuotekų išvalymą iki teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakomybė už padarytą pažeidimą tenka Bendrovei. Vadovaujantis Bendrovės įstatais, ji veikia vandentvarkos srityje ir siekia numatytų tikslų, o remiantis 7.1 punktu privalo „užtikrinti abonentų <...> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“. 2020 m. kovo 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-25 konstatuota, kad 2020 m. sausio 20 d. iš nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), išleidžiant nuotekas po valymo į Neries upę, kartu su nuotekomis tekėjo didelis smulkaus plastiko kiekis. Siekiant nustatyti iš pareiškėjo nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) išleidžiamų nuotekų po valymo į Neries upę užterštumą iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros Laboratorija išleidžiamų nuotekų mėginiams paimti, užterštumo nustatymui. 2020 m. sausio 20 d. paimti į Neries upę po valymo išleidžiamų nuotekų mėginiai, momentiniam ir vidutiniam paros užterštumui nustatyti, į nuotekas patekusio plastiko kiekiui nustatyti (Neries upės vandens mėginiai paimti iš Neries upės 100 m prieš nuotekų išleidimo vietą ir 150 m po nuotekų išleidimo vietos, siekiant nustatyti Neries upės ekologinę būklę ir nuotekų valyklos įtaką Neries upės vandens teršimui su nuotekomis išleidžiamais teršalais). Siekiant gauti daugiau informacijos apie Neries upės ekologinę būklę, nuotekų valymo įrenginių darbą, išleidžiamų nuotekų užterštumą pakartotinai buvo imami mėginiai išleidžiamų nuotekų užterštumui nustatyti, atskirai vertintinas plastiko kiekis išleidžiamose nuotekose. Laboratorija atskirai vertino plastiko kiekį išleidžiamose nuotekose, nes smulkios plastiko dalelės yra atliekos, kurias draudžiama šalinti į nuotekų surinkimo sistemas ir kurios turi būti tvarkomos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja (2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. SD20-348 ir 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. SD20-715) informavo Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyrių apie naudojamas priemones vandens taršos mažinimui ir apie taršos nutraukimą plastiko atliekomis. 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. SD20-715 Bendrovė nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. tarša į Neries upę plastiko atliekomis sustabdyta. Laboratorijos atlikti tyrimai rodo, kad tarša plastiko atliekomis vyko visą vasario mėnesį. Laboratorijos tyrimai tęsiami ir 2020 metų kovo mėnesį, vertinama Neries upės tarša plastiko atliekomis. Galutinės išvados dėl aplinkos teršimo ir žalos skaičiavimo plastiko atliekomis bus priimta baigus Laboratorijos tyrimus. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad visi sietai įrengti pagal STR reikalavimus iki 6 mm dalelėms sulaikyti, tačiau remiantis atliktų tyrimų duomenimis, akivaizdu, jog net ir kaip Bendrovė teigė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. tarša yra sustabdyta ir į Neries upę didesnės nei 6 mm plastiko atliekos ir panašios atliekos nepatenka, tokį teiginį paneigia atlikti laboratoriniai tyrimai, kuriuose užfiksuota, jog plastiko atliekos didesnės nei 6 mm pateko: 2020 m. sausio 20, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31 d., 2020 m. vasario 3, 4, 6, 10, 13, 17, 20 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. balandžio 1 d. Pareiškėja yra viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, savo funkcijas atliekantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais. Tokias paslaugas teikiantiems juridiniams asmenims taikomi aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartai. Byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjos teiginius, kad dėjo visas pastangas, jog Neries upė nebūtų teršiama plastiko atliekomis. Kai Bendrovės teigimu, įrengti sietai sulaiko didesnes nei 6 mm daleles, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm³, tūrio vienetais 20,7 m³ iš pareiškėjo Valyklos. Taigi pareiškėja, eksploatuodama Vilniaus nuotekų valyklą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d., vykdė aplinkos teršimą nepavojingomis plastiko atliekomis – t. y. linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekomis į Neries upę. Terminas dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjai nėra praleistas, nes teršimas nepavojingomis plastiko atliekomis (LLDPE) į Neries upę vyko nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d., o trunkamojo teisės pažeidimo atveju, pažeidimas pasibaigia nutraukus pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tarša į Neries upę iš Bendrovės eksploatuotos Vilniaus nuotekų valyklos pasibaigė tik 2020 m. liepos 9 d., o Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d., t. y. nepraleidus Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nustatyto termino. Nagrinėjant juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą nėra vertinami trečiųjų asmenų veiksmai, nes remiantis Įstatymo nuostatomis, juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas, o jo pagrindu priimamas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo nutarimas tik konkrečiam juridiniam asmeniui (Įstatymo 35 straipsnis) ir padarytas pažeidimas vertinamas individuliai, t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdis, juridinio asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, vertinamas tik konkretaus juridinio asmens padaryto pažeidimo pobūdis, šiuo atveju tik UAB „Vilniaus vandenys“.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė bylą dėl pareiškėjo atsakomybės spręsti teismo nuožiūra ir nevertinti pareiškėjo skundo argumentų, kuriais metami kaltinimai UAB „Ecso“, nes jie nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nesusiję su ginčo dalyku.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Plasta“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti, nurodydama, kad neturėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi Nutarimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kas galėjo betarpiškai į vandenį paskleisti teršalus. Ekonominė sankcija pareiškėjai buvo paskirta už netinkamą jos, kaip nuotekų tvarkytojo pareigų įgyvendinimą, todėl pareiškėja nepagrįstai asmeninę atsakomybę už savo aplaidumą bando perkelti tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Plasta“ atstovas prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ecso“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja turi 2012 m. rugpjūčio 21 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-01 (toliau – ir TIPK), ji eksploatuoja Vilniaus nuotekų valyklą, adresu (duomenys neskelbtini). Valymo įrenginiuose valomos Vilniaus miesto ir kai kurių priemiestinių gyvenviečių, prijungtų prie centralizuotų Vilniaus miesto nuotekų tinklų nuotekos.

2020 m. sausio 20 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė pranešimą Departamentui apie taršą plastiku iš bendrovės UAB „Ecso".

Departamento viršininko 2020 m. sausio 20 d. pavedimu pradėtas Bendrovės Vilniaus miesto nuotekų valyklos neplaninis patikrinimas, vykdant 2020 m. sausio 20 d. pateikto skundo tyrimą dėl Vilniaus nuotekų valymo įrenginių darbo, dėl Neries upės teršimo plastiko atliekomis, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2020 m. sausio 20 d. nustačiusi, kad atliekų nuotekų tinkle plastiko patekimo vienas iš šaltinių yra UAB „Ecso“, nutraukė nuotekų priėmimą iš UAB „Ecso“.

2020 m. sausio 22 d. UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas) požymius.

UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. SD20-715 Departamentą informavo, kad Bendrovė 2020 m. sausio 17 d. vizualiai pastebėjo plastiko atliekų patekimą į nuotekų valyklą ir nedelsiant ėmėsi priemonių situacijai suvaldyti. 2020 m. sausio 20 d. pastatyti bonai ant išleistuvo į Neries upę tam, kad būtų sulaikomos plaukiančios smulkios plastiko dalelės. 2020 m. sausio 21 d. kameroje po antrinių nusondintuvų prieš išleistuvą buvo pastatyti smulkūs sietai plastiko dalelių sugaudymui. Dėl to, kad Bendrovėje planuojama nutraukti Neries upės taršą plastiko ir panašiomis atliekomis, informavo, kad 2020 m. sausio 31 d. sietai buvo iškelti ir daugiau nebenaudojami. Nuo šios dienos laiko, kad tarša yra sustabdyta. Kartu informavo, kad jeigu pasikartos neteisėtas masiškas plastiko atliekų išleidimas į nuotekų tinklus pagal dabartinį NVĮ technologinius parametrus visiškai sustabdyti itin mažų – 0,45 mm - 6 mm plastiko dalelių patekimo į Nerį neturi priemonių.

2020 m. kovo 12 d. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija surašė Patikrinimo aktą Nr. PA65-25, kuriame padaryta išvada, kad UAB „Vilniaus vandenys“ į Neries upę išleidžia plastiko atliekas, vykdomas Neries upės teršimas smulkiomis plastiko atliekomis.

Departamentas 2020 m. balandžio 29 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN11-24 nurodė nutraukti gamtinės aplinkos teršimą nepakankamai išvalytomis nuotekomis su plastiko atliekomis iš UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), išleistuvo į Neries upę. Privalomąjį nurodymą įpareigota įvykdyti iki 2020 m. gegužės 8 d.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 7 d. raštu apskundė 2020 m. balandžio 29 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN11-24.

Departamento direktorė 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-7650 panaikino 2020 m. balandžio 29 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN11-24 ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.

2020 m. birželio 4 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN11-29 UAB „Vilniaus vandenims“ nurodyta nutraukti Neries upės teršimą plastiko atliekomis iš UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), išleistuvo į Neries upę. Pavesta Privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2020 m. birželio 19 d. Departamento 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (18.1)- AD5-9600 buvo tenkintas Bendrovės prašymas ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 19 d.

Departamentas 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-16514 pateikė Bendrovei pretenziją dėl 82 709,76 EUR gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), 2021 m. kovo 23 d. priėmė nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00036-20, kuris 2020 m. sausio 23 d. buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį dėl aplinkos apsaugos ar kitų taisyklių nesilaikymo užteršiant Neries upę į ją patekus smulkinto plastiko dalelėms. Nutarime, be kita ko, pažymėta, kad Valymo įrenginiuose valomos Vilniaus miesto ir kai kurių priemiestinių gyvenviečių, prijungtų prie centralizuotų Vilniaus miesto nuotekų tinklų, nuotekos. Įmonė sudaro sutartis su abonentais dėl nuotekų priėmimo. Įmonė savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja, Bendrovė, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas, bet kokios plastiko dalelės įmonės nuotekų tinkluose yra neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų - neteisėto ir nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklių atliekamo atliekų šalinimo rezultatas. Nurodyta, kad nėra galimybių nustatyti, kokį kiekį plastiko dalelių į nuotekų surinkimo sistemą išleido konkrečios įmonės (abonentai) ir kokia jų dalis pateko į aplinką.

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos skyrius 2022 m. gegužės 17 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J47-855/2022 UAB „Vilniaus vandenys“ už tai, kad ji eksploatuodama Vilniaus miesto nuotekų valyklą, adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vykdė aplinkos teršimą nepavojingomis plastiko atliekomis. Užterštų nuotekų tyrimus atliko Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius ir nustatė, kad laikotarpiu (2020 m. sausio 20 d. – 2020 m. liepos 9 d.) į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm³, tūrio vienetais 20,7 m³. Įmonė plastiko atliekas šalino draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, gamtinėje aplinkoje, Neries upėje. Plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis išleistomis į gamtinę aplinką neįtrauktos į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-01 kaip leidžiami išmesti į gamtinę aplinką teršalai. Tokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu), padaryta žala Neries upės ekologinei būklei, upės pakrančių gamtinei aplinkai - 82 709,77 EUR. Protokole pažymėta, kad pareiškėjos Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, todėl plastiko atliekos negali patekti į Vilniaus miesto nuotekų valyklą, kitaip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Sudarydama sutartis Įmonė privalo nustatyti atsakomybės ribas su abonentais, ties atsakomybės riba (gali būti šulinys ar kita, nurodyta sutartyje) prasideda Įmonės atsakomybė už priimtas nuotekas, už nuotekų sudėtį ir pašalinių medžiagų kiekį nuotekose. Įmonei nepakanka sutartyje su abonentais vien tik deklaruoti priimamų nuotekų parametrus, Įmonė ties atsakomybės riba privalo užtikrinti priimamų nuotekų sutartą sudėtį ir pati Įmonė yra atsakinga už savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tai yra už abonento tiekiamų nuotekų sudėties kontrolę. Esant pakankamai vykdomai Įmonės vidinei kontrolei, Įmonė turi užtikrinti, kad atliekos ar kitos pašalinės medžiagos negalėtų patekti kartu su nuotekomis į nuotekų valyklą. Įmonė būdama atsakinga už priimtas nuotekas - jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį, neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų Valyklą. Įmonė, būdama atsakina už Vilniaus miesto nuotekų Valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Atsakomybė už padarytą pažeidimą tenka Įmonei. Vadovaujantis Įmonės 2020 m. sausio 21 d. įstatų Nr. BVD20-388 7.1 p. Įmonė privalo užtikrinti nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą ir kaip nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, t. y. Privalo užtikrinti, kad į Valyklą nepatektų atliekos.

Nutarime nurodyta, kad Įmonė plastiko atliekas šalino draudžiamu būdu ir draudžiamoje vietoje, gamtinėje aplinkoje, Neries upėje. Plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis išleistomis į gamtinę aplinką neįtrauktos į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-01 kaip leidžiami išmesti į gamtinę aplinką teršalai. Tokio plastiko atliekų išleidimo į Neries upę, t. y. atliekų išmetimo į gamtinę aplinką teisės aktai nenumato. Atliekas galima šalinti nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, jeigu jų negalima perdirbti ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui, gerinant dirvožemio sudėtį). Tokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu), padaryta žala Neries upės ekologinei būklei, upės pakrančių gamtinei aplinkai – 82 709,77 EUR Kadangi įmonės Valykla technologiniu projektiniu požiūriu neskirta plastiko atliekų valymui, todėl plastiko atliekos negali patekti į Vilniaus miesto nuotekų valyklą, kitaip sutrikdomas nuotekų valyklos darbas. Įmonė būdama atsakinga už priimtas nuotekas - jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį, neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, kad atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų valyklą. Įmonė, būdama atsakinga už Vilniaus miesto nuotekų Valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Įmonė neužtikrino, kad nuotekos išleidžiamos į Neries upę (Valykla, adresu (duomenys neskelbtini)) būtų išvalytos iki teisės aktais nustatytų reikalavimų bei plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis nebūtų išleistos į gamtinę aplinką. Įmonė būdama atsakinga ir už galutinį rezultatą, privalo užtikrinti nuotekų išvalymą iki teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakomybė už padarytą pažeidimą tenka įmonei. Vadovaujantis įmonės 2020 m. sausio 21 d. įstatais Nr. BVD20-388, jog Bendrovė veikia vandentvarkos srityje ir siekia numatytų tikslų, o remiantis 7.1 p. privalo „užtikrinti abonentų <„.> saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą“.

Nutarime nurodyta, kad dėl netinkamo nuotekų sistemos eksploatavimo UAB „Vilniaus vandenys“ pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 32 straipsnio 2 dalį; 2) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus bei 18 straipsnio 1 dalį; 3) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 5, 11 punktus; 5) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis bei 41 straipsnio 1 punktą; 6) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 13 punktą. Konstatuota, kad Įmonė padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 90 straipsnio 3 dalyje. Bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 53 straipsnio 2 dalimi nutarė paskirti minimalią ekonominę sankciją - 1400 EUR.

9. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128¹ straipsniuose. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128¹ straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai ekonominė sankcija paskirta už Įstatymo 90 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Įstatymo 90 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 50 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

10. Visų pirma teismas pasisakys dėl skundžiamo Nutarimo priėmimo terminų.

Pareiškėja savo skunde nurodo, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 9 dalį ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Kadangi Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d., tai Nutarimu ekonominė sankcija galėjo būti skirta tik už pažeidimus, kurie atlikti nuo 2020 m. birželio 14 d. Po 2020 m. birželio 14 d. plastiko atliekos fiksuotos tik 1 kartą, t. y. 2020 m. birželio 26 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad priimant Nutarimą yra praleistas 2 metų senaties terminas ir nors atsakovė nurodo, kad tai trunkamasis pažeidimas, tai nieko nekeičia. Svarbu tai, kad pažeidimas nustatytas 2020 metų sausio mėnesį, o Nutarimas priimtas tik 2022 m. birželio 14 d.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad terminas dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjai nėra praleistas, nes teršimas nepavojingomis plastiko atliekomis (LLDPE) į Neries upę vyko nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d., o trunkamojo teisės pažeidimo atveju, pažeidimas pasibaigia nutraukus pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tarša į Neries upę iš Bendrovės eksploatuotos Vilniaus nuotekų valyklos pasibaigė tik 2020 m. liepos 9 d., o Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d., t. y. nepraleidus Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nustatyto termino. Šiuos argumentus atsakovo atstovė palaikė ir teismo posėdžio metu.

Įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos.

Iš byloje esančių duomenų (2020 m. lapkričio 27 d. Departamento raštas Nr. (18.1)-AD5-21168 „Dėl informacijos pateikimo“) matyti, kad nustatyta, jog pareiškėja laikotarpiu 2020 m. sausio 16 d. – 2020 m. liepos 2 d. iš Valyklos į Neries upę leido plastiko atliekomis užterštas nuotekas, t. y. buvo vykdomas teršimas nepavojingomis plastiko atliekomis. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas, kuris nurodė, kad 2020 m. sausio 16 d. paaiškėjo, jog yra daromas pažeidimas (gautas pranešimas, nuvykta į vietą). Taip pat nurodė, kad pirmas tyrimas paimtas 2020 m. sausio 20 d. 2022 m. gegužės 17 d. Juridinio asmens padaryti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J47-855/2022 nurodyta, kad taršos laikotarpiu 2020 m. sausio 20 d. – 2020 m. liepos 9 d. buvo vykdomas aplinkos teršimas nepavojingomis plastiko atliekomis.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 9 dalies nuostata, nagrinėjamu atveju yra suėjusi Nutarimo priėmimo senatis (pažeidimas paaiškėjo 2020 m. sausio 16 d., Nutarimas priimtas 2022 m. birželio 14 d.), t. y. daugiau nei po dviejų metų.

11. Pasisakant dėl pareiškėjos kaltės, dėl pažeidimo padarymo ir skirtos ekonominės sankcijos bei Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad nors pareiškėja nurodo, jog pareiškėjos veiksmuose nėra kaltės ir neteisėtų veiksmų, todėl Nutarimu nepagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija. Plastiko atliekų išleidimas į nuotekų tinklus yra draudžiamas. Jos patenka į pareiškėjos nuotakyną dėl trečiųjų asmenų (į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis traukiamų ir kitų asmenų) neteisėtų veiksmų bei pareiškėja deda maksimalias įmanomas pastangas stiprinti klientų nuotekų kontrolę, nuosekliai įgyvendina klientų nuotekų užterštumo kontrolės tvarkos priemones, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, pareiškėjos atstovo bei atsakovo atstovų pasisakymus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad Nutarimu pagrįstai nustatyta pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo bei pareiškėjai pagrįstai paskirta ekonominė sankcija.

12. Pareiškėjos įstatų 7.1 papunktyje nurodyta, kad Bendrovė veikia vandentvarkos srityje siekia užtikrinti abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, nuotekų tvarkymą, vandens ūkio plėtojimą ir vystymą, saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą.

13. Skundžiamame Nutarime pažymėta, kad nors Įmonė, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktuose 2022 m. birželio 13 d. pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Įmonėje visi sietai įrengti pagal STR reikalavimus iki 6 mm dalelėms sulaikyti, tačiau remiantis atliktų tyrimų duomenimis, akivaizdu, kad net ir kaip Įmonė teigė, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. tarša yra sustabdyta ir į Neries upę didesnės nei 6 mm plastiko atliekos ir panašios atliekos nepatenka, tokį teiginį paneigia atlikti laboratoriniai tyrimai, kuriuose užfiksuota, jog plastiko atliekos didesnės nei 6 mm į aplinką pateko: 2020 m. sausio 20 d., 22 d., 23 d., 24 d., 27 d., 28 d., 29 d., 30 d., 31 d.; 2020 m. vasario 4 d., 6 d., 10 d., 13 d., 17 d., 20 d.; 2020 m. kovo 12 d.; 2020 m. balandžio 1 d. Taip pat sutiktina su Nutarime išdėstytais argumentais, kad Įmonė, būdama atsakinga už priimtas nuotekas - jų sudėtį bei pašalinių medžiagų kiekį, neužtikrino tinkamos nuotekų kontrolės, jog atliekos ir kitos pašalinės medžiagos kartu su nuotekomis nepatektų į nuotekų valyklą. Įmonė, būdama atsakinga už Vilniaus miesto nuotekų Valyklą ir už joje priimtų nuotekų tvarkymą ir saugų vandens ir nuotekų sistemų eksploatavimą, neužtikrino, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus, tai yra neužtikrino, kad į Valyklą nepatektų atliekos. Įmonė neužtikrino, jog nuotekos išleidžiamos į Neries upę (Valykla, adresu (duomenys neskelbtini)) būtų išvalytos iki teisės aktais nustatytų reikalavimų bei plastiko atliekos (linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) su nuotekomis nebūtų išleistos į gamtinę aplinką. Įmonė, būdama atsakinga ir už galutinį rezultatą, privalo užtikrinti nuotekų išvalymą iki teisės aktų nustatytų reikalavimų. Be to, Protokole nurodyta, kad užterštų nuotekų tyrimus atliko Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius ir nustatė, kad laikotarpiu (2020 m. sausio 20 d. – 2020 m. liepos 9 d.) į Neries upę pateko 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekų, polietileno tankis 0,92 g/cm³, tūrio vienetais 20,7 m³. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad sutinka, jog kažkiek plastiko pateko, bet nurodo, kad plastiko kiekis nustatytas neobjektyviai, tačiau visgi teismas nurodo, kad atsakovas į bylą pateikė aiškius ir suprantamus žalos aplinkai paskaičiavimus.

14. Pareiškėja skunde nurodo, kad šiuo metu atitekančių nuotekų grotų tarpai yra 6 mm. Ši priemonė atitinka STR reikalavimus. Pareiškėjos nuotekų valyklos įrengtos pagal vandentvarkos sektoriui taikomus standartus ir įrenginiai skirti nuotekų išvalymui nuo teršalų, o ne atliekų tvarkymui. Staigaus ir gausaus plastiko dalelių patekimo į valymo įrenginius atveju, pareiškėjas objektyviai negali sustabdyti visų, itin mažų – 0,45 mm – 6 mm plastiko dalelių. Nors pareiškėja nurodo, kad ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, jog buvo statomos papildomos grotos, filtrai, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės nebuvo pakankamos. Minėta, kad plastiko dalelės į aplinką pateko nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. birželio 26 d., ir tik 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 21 d. plastiko dalelių neaptikta. Be to, sutiktina su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad pareiškėjos pažeidimas padarytas neveikimu, nors pareiškėjos tikslas išvalyti gautas nuotekas ir išleisti švarias į aplinką, tačiau plastiko atliekos į aplinką pateko (nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. didesnės nei 6 mm). Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad niekas pareiškėjai netrukdė padaryti ne 6 mm, o 5 mm ar 4 mm filtrus / grotas, bet Bendrovė to neatliko ir apsiribojo 6 mm.

15. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėja savo veikloje plastiko atliekų negamina ir neapdoroja; kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tvarko nuotekas, tačiau ne atliekas, taigi, bet kokios plastiko dalelės pareiškėjos nuotekų tinkluose yra neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų – neteisėto ir nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklių atliekamo atliekų šalinimo – rezultatas. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu Bendrovės atstovas, pasisakydamas dėl Bendrovei inkriminuojamo pažeidimo, pasakė, kad tokia situacija atsitiko dėl nepakankamos abonentų kontrolės. Taigi, akivaizdu, kad būtent Bendrovės klientai yra atsakingi tik už tai, ką išleidžia į nuotekų tinklus, bet ne už tai, kas patenka į aplinką. Tik Bendrovė turi užtikrinti, kad nuotekos išleidžiamos į aplinką (šiuo atveju į Neries upę) būtų išvalytos bei plastiko atliekos kartu su nuotekomis nebūtų išleistos į gamtinę aplinką. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra atsakinga dėl plastiko patekimo į aplinką, o ne tretieji asmenys, ir būtent Bendrovė neužtikrino, kad plastikas į aplinką nepatektų.

16. Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutarties Nr. eA-57-492/2025, kurioje nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui Departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Ecso“ ir AB „Plasta“) dėl nutarimo panaikinimo 36 punkte nurodė, kad Nutarimas grindžiamas bylos duomenimis, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. į Neries upę iš Vilniaus nuotekų valyklos, kurią eksploatuoja pareiškėja, buvo leidžiamos 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekos, kurie laikytini patvirtinančiais pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo objektyviąją pusę – neteisėtus veiksmus ir / ar neveikimą. Pareiškėjo gynybinis argumentas, kad Nutarime nustatytos pasekmės buvo sutapatintos su neteisėtais veiksmais, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju pasekmėmis laikytina atliekų patekimas į gamtinę aplinką bei su tuo susijusi Neries upės ekologinei būklei, pakrančių gamtinei aplinkai padaryta žala. Pažeidimo objektyviąja puse laikytinas linijinio mažo tankio polietileno atliekų išleidimas iš Valyklos, nulemtas pareiškėjo veiksmų ir /ar neveikimo, kurių teisėtumas kvestionuojamas Nutarimu. Ekonominės sankcijos taikymo prasme reikšmingas pats minėtų atliekų patekimo į gamtinę aplinką iš pareiškėjos valymo įrenginių faktas nepriklausomai nuo aplinkybės, kad tokios atliekos pateko į pareiškėjo Valyklą dėl trečiųjų asmenų kaltės. Pareiškėjo argumentai dėl trečiųjų asmenų atsakomybės laipsnio galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl gamtinei aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tačiau už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą pareiškėjai kyla savarankiška atsakomybė.

17. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra surašytas suėjus Nutarimo priėmimo senaties terminui, todėl naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)).

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 3345,65 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Skundą patenkinus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nustačius, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų. Taip pat pareiškėja yra sumokėjusi 23,00 EUR žyminio mokesčio, šios išlaidos taip pat priteistinos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ pateikė prašymą priteisti 2159,85 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašė bylą dėl pareiškėjo atsakomybės spręsti teismo nuožiūra bei prašė pareiškėjos skundo argumentų, kuriais metami kaltinimai UAB „Ecso“ atžvilgiu, nevertinti kaip nepagrįstų objektyviais duomenimis ir nesusijusių su ginčo dalyku, todėl neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 3368,65 EUR (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 65 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Žanas KubeckasTeisėja Jarūnė Sedalienė